Žygį į olimpinę Italiją pradėjo Šiaurės Karelijoje

Tikisi rekordo

Šiaurės Karelijoje įsikūrusiame suomių Kontiolahtyje vykstančios 2024–2025 m. pasaulio biatlono taurės pirmo etapo varžybos paskelbė ir atrankos į 2026-ųjų Milano–Kortinos žiemos olimpines žaidynes pradžią.

Prieš dvejus metus Pekine rekordinę penkių biatlonininkų delegaciją turėję lietuviai neabejoja, kad Alto Adidžės regione vyksiančiose žaidynėse bus pasiektas naujas rekordas – Lietuvai atstovaus bent šeši sportininkai.

92 – daugiausia tiek biatlonininkų galės startuoti vienoje olimpinių žaidynių rungtyje. 20 šalių pagal 2024–2025 m. pasaulio taurės sezono Tautų įskaitą galės deleguoti estafečių komandas (po keturis sportininkus). Dar dvylika individualių kelialapių 2026-ųjų sausį teks geriausiems į dvidešimtuką nepatekusių šalių atstovams.

„Mūsų vyrų rinktinė per pastaruosius penkerius metus nėra nukritusi žemiau aštuonioliktos vietos Tautų įskaitoje, o moterų komandos sėkmė priklausys nuo to, kaip greitai ketvirta sportininkė įvykdys pasaulio taurės normatyvą ir padės rinkti įskaitos taškus estafetėse“, – pasakojo A. Daugirdas.

Tikslas – pasiekiamas

Suomijoje mūsų šalį reprezentuoja 24-erių Judita Traubaitė, 25-erių Lidija Žurauskaitė ir 39-erių Natalija Kočergina.

Praeitą sezoną Ruslano Nikitino auklėtinėms pavyko patekti į sprinto 60-ukus, dalyvauti persekiojimo lenktynėse, o L. Žurauskaitė netgi pelnė įskaitos taškų.

Ketvirta komandos nare pretenduoja tapti Sara Urumova arba jaunimo ekipos atstovė Viktorija Augulytė, jos galimybę startuoti pasaulio taurės varžybose gali pelnyti Tarptautinės biatlono sąjungos (IBU) taurės lenktynėse.

„Konkurentai irgi nesnaudžia, tad nebus paprasta įgyvendinti iškeltą tikslą. Jei mūsų biatlonininkėms nepavyktų patekti į dvidešimtuką, tikimės, kad bent dvi sportininkės galėtų išsikovoti individualius kelialapius į žaidynes. Ši užduotis įgyvendinama“, – teigė A. Daugirdas.

Sėkmė: Kontiolahtyje startavusi L. Žurauskaitė pasiekė antrą geriausią savo karjeros rezultatą. / D. Yevenko nuotr.

Jaučia ligos padarinius

Kontiolahtyje įvykusias 12,5 km trumpąsias asmenines lenktynes sėkmingiausiai iš mūsiškių užbaigė L. Žurauskaitė – užėmė 41-ą vietą.

Triskart šaudykloje suklydusi lietuvė pasiekė antrą geriausią savo karjeros rezultatą, nors prieš etapą Suomijoje sirgo.

„Manau, pasirodžiau neblogai, ypač po ligos, nes vis dar šiek tiek kosėju, sloguoju, turiu diafragmos problemų. Vis dėlto esu gana geros sportinės formos. Esu nepatenkinta tik šaudymu stovint“, – komentavo L. Žurauskaitė.

Ją nuo planetos taurės įskaitos taškų (reikėjo patekti į 40-uką) skyrė vos 2,2 sek.

82-ą vietą užėmė J. Traubaitė, 93-iąją – N. Kočergina. Varžybose dalyvavo 102 biatlonininkės.

Tautų taurės įskaitoje po keturių rungčių Lietuvos moterų komanda tarp 26 ekipų – 21-oje vietoje.

Aplenkė latvių žvaigždę

Lietuvos vyrų rinktinę Kontiolahtyje sudaro 32-ejų Vytautas Strolia, 33-ejų Karolis Dombrovskis, 34-erių Tomas Kaukėnas ir 24-erių Maksimas Fominas.

Pasaulio biatlono taurės varžybų sezoną sudarys devyni etapai, jie vyks aštuoniose šalyse.

Po praeito sezono su komanda atsisveikino šešerius metus jai vadovavęs treneris Sergejus Sakalovskis, jį pakeitė su Estijos ir Baltarusijos biatlonininkais dirbęs Fiodoras Svoboda.

„Rinktinės sudėtis gali keistis, nes pasaulio taurės normatyvus yra įvykdę devyni sportininkai. Atsižvelgus į rezultatus, rotacija galima jau antrame ir trečiame etapuose“, – sakė A. Daugirdas.

Šįkart estafetę 4 po 7,5 km mūsiškiai, atsilikę ratu nuo lyderių prancūzų, užbaigė aštuonioliktoje vietoje, o 15 km trumposios asmeninės lenktynės sėkmingiausiai susiklostė K. Dombrovskiui – tarp 103 dalyvių užėmė 59-ą vietą.

Karolis aplenkė latvių olimpietį, triskart Europos čempioną ir 2024-ųjų pasaulio vicečempioną Andrejų Rastorgujevą (68). T. Kaukėnas užėmė 73-ią vietą, V. Strolia – 80-ąją.

Tautų taurės įskaitoje Lietuvos vyrai – septyniolikti (491 taškas). Estai – aštuoniolikti (taip pat 491 tšk.), latviai – dvidešimti (465 tšk.).

Išbandymų nestokos

Vienetų mišrią estafetę N. Kočergina ir M. Fominas užbaigė 21-oje vietoje, o mišrioje estafetėje 4 po 6 km mūsiškiai J. Traubaitė, L. Žurauskaitė, V. Strolia ir T.Kaukėnas buvo penkiolikti.

Pasaulio taurės varžybų sezoną sudarys iš viso devyni etapai. Šiemet biatlonininkai dar varžysis Austrijoje (gruodžio 13–15 d.) ir Prancūzijoje (19–22 d.), o 2025-uosius pradės Vokietijoje (sausio 9–12 d.).

Europos čempionatas numatytas 2025 m. sausio 29–vasario 2 d. Martelyje (Italija), pasaulio – vasario 12–23 d. Lencerhaidėje (Šveicarija).

Smūgiai pažeidėjams

Prieš pat pasaulio taurės pirmą etapą Sporto arbitražo teismas (CAS) atmetė už Antidopingo kodekso pažeidimą diskvalifikuoto ruso Jevgenijaus Ustiugovo apeliaciją.

Tad J. Ustiugovas neteko 2010 m. žiemos olimpinių žaidynių aukso ir bronzos medalių, 2014 m. olimpinio aukso, dviejų 2011 m. pasaulio čempionato sidabro medalių, 2011 m. Europos čempionato sidabro, net keturiolikos pasaulio taurės varžybose iškovotų trofėjų ir premijų.

Be to, nukentėjo kartu su J. Ustiugovu olimpinėse estafečių varžybose dalyvavę Ivanas Čerezovas, Maksimas Čudovas, Antonas Šipulinas, Aleksejus Volkovas, Dmitrijus Malyško.

CAS atmetė ir diskvalikuotos Rusijos biatlonininkės, olimpinės ir pasaulio čempionės Svetlanos Slepcovos (vartojo draudžiamą preparatą ostariną) apeliaciją. Ši sportininkė karjerą baigė 2017-aisiais.