20-metė sprinterė Lina Grinčikaitė jau kelerius metus atsispiria pinigų traukai ir tikina ginsianti tik savo šalies vėliavą.

JAV treneriai ir specialistai nuolat ragina įsilieti į jų šalies sportininkų gretas L.Grinčikaitę. Tačiau klaipėdietė vilionėms atsispiria: „Manęs tokie pasiūlymai nedomina. Neketinu palikti savo šalies.“
Septintojo Europos jaunimo olimpinio festivalio Paryžiuje čempionė, Europos lengvosios atletikos asociacijos tarptautinių varžybų „EAA Permit Meeting Kaunas 2006“ sidabro medalio laimėtoja, Senojo žemyno jaunimo (iki 20 metų) pirmenybių vicečempionė dar turi vilčių iškovoti kelialapį į Pekino olimpines žaidynes.

„100 metrų privalau įveikti per 11,42 sek. Trūksta labai mažai. Mano geriausias rezultatas – 11,45 sek. Labai intensyviai sportuoju. Tikiuosi, kad pavyks įgyvendinti savo svajonę. Rezultatą turiu pasiekti iki rugpjūčio pradžios“, – be užuolankų kalbėjo mergina.

Treniravosi Pietų Afrikoje

Ketvirtus metus iš eilės į geriausiųjų Klaipėdos sportininkų dešimtuką patenkančiai bėgikei praėjusių metų vasarą trūko tik akimirksnio, kad iškovotų Senojo žemyno pirmenybių medalį. Vengrijoje vykusiame jaunimo iki 23 metų Europos čempionate ji liko ketvirta.
„Sportininkui – tai pati apmaudžiausia pozicija“, – kalbėjo Edmundo Norvilo auklėtinė, iki šiol jaučianti apmaudą.
Netrukus po šių varžybų klaipėdietė timptelėjo kojos raumenį ir buvo priversta praleisti Tailande vykusias studentų žaidynes.
„Traumos padarinių jau nebejaučiu. Viliuosi, kad nesėkmės nuo manęs nusigręš“, – tvirtai tiki savo ateitimi bėgikė.
Kol buvo rekonstruojamas Klaipėdos lengvosios atletikos maniežas, L.Grinčikaitė prakaitą liejo Pietų Afrikoje. „Gyvenome vieno universiteto miestelyje. Ten sąlygos – idealios: aplink didžiuliai sporto aikštynai, baseinai. Grįžusi į Klaipėdą, iškart pajutau nostalgiją. Kadangi čia dar nebuvo baigtas rekonstruoti maniežas, teko per šalčius bėgioti lauke. Ne itin malonu“, – pasakojo sportininkė.

Kolekcijoje – 160 medalių

Mergina jau nuo pat mažens pasižymėjo greitomis kojomis.
„Maža buvau labai pasiutusi. Ką nors pridirbusi, visada pabėgdavau. Mokykloje mane pastebėjo treneriai ir pakvietė lankyti užsiėmimus. Dabar jau greitai bus aštuoneri metai, kai po dvi tris valandas kasdien treniruojuosi. Ir niekam nebesinori užleisti pirmosios pozicijos“, – atvirai kalbėjo lengvaatletė.
L.Grinčikaitė savo kolekcijoje yra sukaupusi per 160 medalių ir per 80 taurių.
„Namuose kampelio, kur būtų sudėti visi medaliai, neturiu. Išdėlioti tik pagrindiniai medaliai, kiti guli dėžutėse spintoje, nes visų nesutalpinčiau“, – kalbėjo L.Grinčikaitė.

Studijuoja universitete

Klaipėdos universitete kūno kultūros ir sporto pedagogiką studijuojanti mergina prisipažino, kad dėl sporto nukenčia mokslai, ypač šiuo metu, kai vyksta egzaminų sesija.
„Sportas ir yra mano gyvenimas. Kol gyvenime geriausiai sekasi sportuoti, reikia realizuoti šią veiklą. Kai nesiseks, mąstysiu ką nors kita. O baigusi sportininkės karjerą, trenerės darbo ragauti nenorėčiau. Manau, tai – ne man“, – mintimis dalijosi L.Grinčikaitė.
Laiko pramogoms ir pasimatymams su vaikinais sportininkė neturi daug: „Viską galima suderinti, tik reikia šiek tiek pastangų ir valios. Galima rasti šiek tiek laiko savaitgaliais. Aišku, būna, kad tenka atsisakyti vienų ar kitų dalykų.