Penkiakovininko J. Kinderio olimpinio kelialapio medžioklė

Geriausias Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės atstovas Justinas Kinderis šį sezoną savo trofėjų kolekciją papildė jau dviem pasaulio taurės etapuose iškovotais medaliais.

Kovo pradžioje 31 metų lietuvis užėmė trečią vietą Kaire vykusiose I etapo asmeninėse varžybose, o gegužės 5 d. Vengrijos mieste Šėkešfehėrvare III etapo mišrių estafečių varžybose iškovojo bronzą kartu su Gintare Venčkauskaite-Juškiene.

Tiesa, kalbėdamas apie sezono pradžią, J.Kinderis savo laimėjimų mišrių estafečių varžybose nesureikšmina. Jo teigimu, dabar pagrindinis kiekvieno šiuolaikinės penkiakovės sportininko tikslas – kova dėl vietos 2020 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse, o šiose lenktynėse vertinami tik startai asmeninėse varžybose.

"Šiuo aspektu I pasaulio taurės etape iškovota bronza yra gerokai svarbesnė nei mišrioje estafetėje pelnytas medalis. Asmeninėse varžybose užimta trečia vieta man faktiškai atvėrė duris į pasaulio taurės finalinį etapą, kuriame ir prasidės olimpinių kelialapių dalybos. Vengrijoje asmeninėse varžybose užėmiau 9 vietą, nors prieš paskutinę – bėgimo ir šaudymo rungtį buvau 11-as ir galutinėje rikiuotėje tikrai tikėjausi pakilti aukščiau nei 9 vieta. Vis dėlto, reikia pastebėti, kad, skirtingai nei Kaire, kur paskutinė rungtis vyko atviroje erdvėje, ant smėlio ir nelygaus reljefo, Vengrijoje teko bėgti stadione. Atviroje trasoje su pakilimais ir nuolydžiais aš turiu jėgos pranašumą, bet stadione reikia greičio savybių, o tai nėra mano stipriausia pusė. Tačiau iš esmės sezono pradžia esu patenkintas, nes savo pradinį tikslą jau pasiekiau", – "Vilniaus dienai" sakė J.Kinderis.

– Kuo svarbus bus šis pasaulio taurės finalinis etapas?

– Visų pirma, šis finalas birželio 27–30 d. vyks Tokijo mieste, tai bus savotiškas būsimos olimpinės šiuolaikinės penkiakovės varžybų vietos patikrinimas. Aišku, trasa iki olimpiados dar keisis, bet vis tiek tai bus puiki galimybė susipažinti su kitais metais sportininkų laukiančia japoniška realybe. Kalbant apie vietą pasaulio taurės finalinėse varžybose, per du etapus surinktų taškų man turėtų pakakti. Gegužės 21–26 d. Prahoje dar vyks IV pasaulio taurės etapas, bet aš jį praleisiu, nes iš esmės turi nutikti kažkoks stebuklas, kad aš reitingo lentelėje prarasčiau savo pozicijas. Po trijų pasaulio taurės etapų esu surinkęs 90 taškų ir reitinge užimu 6 vietą, tad tikrai nėra realu, kad po paskutinio etapo mane staiga pralenktų bent 30 sportininkų.

O pasaulio taurės finalinis etapas svarbus tuo, kad jame sėkmingiausiai pasirodę sportininkai pelnys kelialapius į 2020 m. Tokijo olimpines žaidynes. Tiesa, tiesioginį kelialapį pelnys tik finalinių varžybų nugalėtojas, tad čia laukia labai arši kova.

– Kokios kitose varžybose sportininkai grumsis dėl patekimo į olimpines žaidynes?

– Be pasaulio taurės, šiais metais turėsime dar dvi galimybes pakovoti dėl olimpinių kelialapių. Bene geriausia proga bus rugpjūčio 6–11 d. vyksiančiame Europos čempionate. Olimpiniai kelialapiai atiteks pirmas 8 vietas užėmusiems sportininkams, be to, bus atsižvelgiama ir į sportininkų pilietybę, nes iš vienos šalies į olimpines žaidynes gali pakliūti tik vienas sportininkas. Tad jei Europos čempionate į aštuntuką pateks po kelis Rusijos ar Prancūzijos atstovus, kelialapius gaus tik vienas sportininkas. Tokiu būdu į olimpines žaidynes galima pakliūti ir užėmus žemesnę vietą.

Tuo metu rugsėjo 1–8 d. Budapešte vyksiančiame Pasaulio šiuolaikinės penkiakovės čempionate olimpinius kelialapius pelnys tik pirmas tris vietas užėmę dalyviai. Tiesa, jei kuris nors iš jų jau bus užsitikrinęs kelialapį anksčiau, jis automatiškai atiteks žemesnę vietą užėmusiam sportininkui, o jo pasiekimas bus perkeltas į kitų metų reitingo varžybas. Tai yra dar vienas ir paskutinis kelias į olimpines žaidynes. Jei nepavyks pelnyti kelialapio šiais metais, tai kitais metais jau teks dalyvauti visuose pasaulio taurės etapuose, nes paskutiniai olimpiniai kelialapiai atiteks geriausiai juose pasirodžiusiems sportininkams. Bet tokio scenarijaus aš labai nenorėčiau.

Didesnis amžius šiuolaikinės penkiakovės varžybose yra ne trūkumas, o privalumas.

– Kodėl?

– Visų pirma, startai pasaulio taurės etapuose reikalauja didelių emocinių, fizinių ir finansinių investicijų. Vadinasi, prieš olimpines žaidynes vieni sportininkai turės intensyviai dalyvauti varžybose, o kiti galės ramiai ruoštis olimpiadai. Patirtis rodo, kad būtent toks subalansuotas pasirengimas, vengiant per didelio varžybų krūvio yra optimaliausias kelias norint siekti aukštų vietų olimpinėse žaidynėse. Todėl tikrai stengsiuosi visus olimpinius formalumus sutvarkyti jau šiais metais, kad kitais nereikėtų blaškytis po pasaulį ir galėčiau normaliai rengtis savo trečiai olimpiadai.

– Paminėjote, kad 2020 m. Tokijo olimpinės žaidynės jums gali būti trečios. Gegužės 24-ąją jums sukaks 32 metai, o olimpiadoje dalyvautumėte būdamas 33-ejų. Ar tai optimalus amžiaus siekti olimpinių aukštumų?

– Andrejus Zadneprovskis ir Edvinas Krungolcas 2008 m. Pekine olimpinius medalius laimėjo būdami dar vyresni. Iš tiesų, man pačiam kelia nuostabą faktas, kad šiais metais pasaulio taurės varžybose buvau bene vyriausias dalyvis. Regis, dar ne taip seniai pačiam teko dalyvauti varžybose su Andrejumi ir Edvinu, pamenu, kad tada mane visi vadino jaunuoliu, o dabar jau esu priskiriamas prie senukų. Bet man tie metų skaičiai nieko nereiškia, nes fiziškai jaučiuosi labai gerai, be to, mūsų sporto šakoje reikia ne tik bėgti ar plaukti, didelę įtaką turi patirties faktorius. Jaunimas gali pranokti vyresnius baseine ar bėgimo trasoje, tačiau fechtavimo ir jojimo rungtys reikalauja ne tik įgūdžių, bet ir patirties, žinių, ramybės. Todėl sakyčiau, kad didesnis amžius šiuolaikinės penkiakovės varžybose yra ne trūkumas, o privalumas. Ir tikrai neabejoju, kad Europos čempionate nebūsiu vyriausias dalyvis, nes į kovą dėl olimpinių kelialapių stos visi dar gyvi, ar, kaip mes juokaujame, net ir pusiau gyvi penkiakovės veteranai.

– Tačiau tarp Lietuvos penkiakovininkų esate neabejotinai vyriausias ir bene vienintelis realus pretendentas į olimpinį kelialapį. Kur dingo visi jaunesni jūsų konkurentai?

– Iš tiesų Lietuvoje rimtesnė konkurencija vyksta tik tarp merginų. Artimiausiu mano konkurentu būtų galima vadinti Dovydą Vaivadą. Šiais metais jis dalyvavo pirmame pasaulio taurės etape, bet neįveikė atrankos barjero. Tačiau kelias į Europos čempionatą jam yra atviras, be to, jam dar tik 22-eji, tad jis dar gali startuoti ir jaunimo varžybose, o ateityje jis turi visas galimybes tapti aukšto lygio penkiakovininku.

– Visi geriausi Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės atstovai sportuoja Vilniuje. Kokia yra šios sporto šakos padėtis sostinėje?

– Kai praėjusių metų pabaigoje Vilniuje duris atvėrė Fabijoniškių baseinas padėtis šiek tiek pagerėjo. Kai bus pastatytas Lazdynų plaukimo centras, tada bent jau plaukimo srityje problemų nebus. Tačiau bendra situacija vis dar yra sudėtinga. Gal jaunesnio amžiaus sportininkams ir vaikams paprasčiau, bet mes sportuojame lengvosios atletikos manieže, plaukiojame Fabijoniškėse, o jodinėjame Širvintose. Tai reiškia, kad per dieną sugaištame daug laiko paprasčiausiai keliaudami iš vieno objekto į kitą, stovėdami eismo spūstyse ir pan. Efektyviausias sprendimas būtų sutelkti visus sportininkus vienoje vietoje, kur jie galėtų ne tik treniruotis, bet ir konsultuotis su gydytojais, kineziterapeutais, mitybos specialistais. Deja, po Lietuvos olimpinio sporto centro reformos viskas yra išblaškyta, kiekviena federacija dirba pagal savo galimybes, o labiausiai dėl to kenčia sportininkai.

– Paskutinis klausimas – apie gimtadienį. Ar jums asmeniškai tai svarbi šventė?

– Šis gimtadienis man tikrai bus ypatingas, nes po labai ilgos pertraukos turėsiu galimybę atšvęsti jį su artimais draugais, o ne viešbutyje, lėktuve ar varžybų trasoje, kaip buvo įprasta per visą praėjusį dešimtmetį. Manau, kad tai man bus ir pati geriausia dovana.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių