- Balys Šmigelskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjusį savaitgalį Lazdynų baseine žiūrovai mėgavosi neįprastu reginiu – Vilniuje vyko atviras baidarių polo čempionatas. Paklausite, kas gi tai per žaidimas? Pabandykime į šią egzotišką sporto šaką pažvelgti iš arčiau.
10 komandų iš Lietuvos, Rusijos, Lenkijos ir Ukrainos visą savaitgalį varžėsi dėl geriausiųjų titulo atvirame baidarių polo čempionate. Šį Lazdynų baseine vykusį neįprastą žaidimą stebėjo nedidelis būrys smalsuolių. Būtent taip galima pavadinti žiūrovus, nes ši savita baidarių, vandensvydžio ir krepšinio elementus jungianti sporto šaka kol kas mažai žinoma Lietuvoje.
Deja, sekmadienio finale lietuvių išvysti neteko – iš keturių mūsiškių komandų aukščiausiai pakilo kauniečių klubas „Regesa“ ir užėmė ketvirtą vietą. Triumfavo lenkai „Kaniów“ iš Katovicų, jiems nusileido rusai „Forsaž“, treti liko taip pat rusai „Kayaker“. Tačiau svarbiausia net ne tai, o tai, kas iš tiesų yra baidarių polas?
Pradėkime nuo to, kad baidarių polas žaidžiamas netekančiuose vandens telkiniuose. Vienu metu komandai gali padėti penki jos nariai. Pagrindinis šios įmantrios sporto šakos tikslas – įmesti kamuolį į vartus. Šis įtraukiantis žaidimas trunka du kėlinukus po 10 minučių. Nesunku nuspėti, kad baidarių polas iš žaidėjų reikalauja daug ištvermės, greičio, reakcijos. Tačiau labiausiai čia reikalinga koordinacija ir vikrumas. Prieš lipant į baseiną teks susitaikyti su mintimi, kad jūsų baidarė vandenyje ne kartą apsivers.
Kaip turi atrodyti jūsų bolidas? Šio sporto entuziastai naudoja trumpas 3 metrų manevringas vienvietes baidares. Pagrindinis įgūdis – irkluojant tuo pat metu akylai reaguoti į nuolat besikeičiančią kamuolio skriejimo kryptį ir išlaikyti baidarės manevringumą. Pradžioje turėtų būti nelengva, bet juk ir Romos per naktį nepastatė. Pažengusiems žaidėjams šie veiksmai sunkumų nesukelia ir ilgainiui tampa mechaniški. Jeigu bijote vandens ir traumų – ne bėda: saugumo sumetimais visi sportininkai privalo dėvėti šalmus su veido apsauga ir gelbėjimo liemenes. Netikėtumo į žaidimą įneša pats vanduo, kuriame valdyti kamuolį gerokai sunkiau.
Baidarių polo istorija pasaulyje skaičiuoja antrą šimtmetį. Lietuvoje jis pradėtas praktikuoti dar Sąjūdžio laikais – 1988 m. Vilniuje nuo 2005 m. vyksta miesto čempionatai, o šiemet turnyras buvo tarptautinis.
Žaidimo istorija
Baidarių polas pradėtas žaisti Škotijoje 1880 m. Sportininkai rungtyniavo sėdėdami ant laivelių, kurie labai priminė arklius, t. y. turėjo arklio formos galvą ir uodegą.
1935 m. baidarių polo žaidimai virto reguliariomis varžybomis su vadovaujančiais organais, teisėjavimo instrukcijomis ir pastoviomis taisyklėmis. Tačiau Antrasis pasaulinis karas lėmė sąstingį ir žaidimo istorijoje. Entuziazmo dėl šio sporto ir susidomėjimo juo niekas nerodė iki 1965 m., o reguliarios varžybos atsinaujintos tik 1969 m.
XX a. pr. Prancūzijos baidarių klubas į šį žaidimą žvelgė tik kaip į pagalbinį sportą, kuris galėtų paįvairinti baidarininkų treniruotes bei padėtų įvertinti irklavimo gebėjimus.
Nuo 1952 m. iki aštuntojo dešimtmečio australai naudojo dvivietes turistines baidares. Priekinis žaidėjas kontroliavo kamuolį, o galinis valdė valtį.
Tarptautinė baidarių polo federacija 1990 m. išleido galutinę taisyklių versiją.
1995 m. Anglijoje įvyko pirmasis baidarių polo čempionatas. Pirmaisiais prizininkais tarp vyrų tapo Australijos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos sportininkai. Moterų grupėje – Australijos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos atstovės.
Į Lietuvą žaidimas atkeliavo tik 1988 m. Nuo 2005 m. šalyje vyksta reguliarūs turnyrai.
2005 m. baidarių polas įtrauktas į pasaulio žaidynes.
Įdomiosios taisyklės
Kamuolys privalo sverti ne mažiau kaip 400 gramų, bet ne daugiau nei 450 gramų.
Kiekviena komanda maksimaliai gali turėti po aštuonis žaidėjus. Vienu metu žaidimo aikštelėje gali būti ne daugiau kaip penki žaidėjai. Likę yra atsarginiai. Žaidimą pradeda penkių žaidėjų komanda.
Žaidėjui skiriamas vienas irklas su dviem mentelėmis iš galų.
Žaidžiama 2 kėlinius po 10 minučių.
Jei žaidėjas apsiverčia ir iškrenta iš savo baidarės, jis privalo palikti aikštelę, o į ją sugrįžti gali tik pagal galiojančias taisykles. Niekas negali patekti į žaidimo aikštelę tam, kad padėtų su visa sportine įranga apsivertusiam žaidėjui. Už bet kokią pagalbą iš išorės arba už įsikišimą žaidžiant komanda gali būti nubausta.
Žaidėjas gali kamuoliu manevruoti apie 5 sekundes. Perdavimas turi būti toks, kad kamuolys mažiausiai metru nutoltų nuo jo išmetimo centro.
Apsivertusiam žaidėjui turi būti suteikiama galimybė pakelti galvą ir pečius iki to laiko, kol jį bus mėginama pajudinti.
Vienas besiginantis žaidėjas, kuris yra arčiausiai vartų, pasiruošęs vartus ginti irklu, tuo momentu jis laikomas vartininku.
Šešių metrų zonoje puolėjas negali trukdyti gynėjui užimti vartininko pozicijos.
Be futbole įprastų geltonų ir raudonų kortelių, baidarių pole naudojamos ir žalios. Jų reikšmė – pašalinimas iš aikštės.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Raudondvaryje pagerbti geriausi 2024-ųjų Lietuvos kurtieji sportininkai
Raudondvario dvare surengtame šalies klausos negalią turinčių sportininkų pagerbimo vakare buvo pasveikinti 2024-aisiais pasaulio ir Europos kurčiųjų čempionatuose medalius iškovoję atletai bei jų treneriai. ...
-
Vilniuje bus apdovanoti geriausi Lietuvos sportininkai
Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ Vilniuje ketvirtadienį vyks Lietuvos sporto apdovanojimų įteikimo ceremonija. ...
-
Kauno kovos menų akademija sėkmingai baigia įgyvendinti projektą3
VšĮ Kauno kovos menų akademija sėkmingai baigia įgyvendinti projektą bendrai finansuojamą valstybės biudžeto lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto minister...
-
Lemiamas rankininkių barjeras – iš Farerų salų
„Galėjo būti dar blogiau“, – pasaulio čempionato atrankos lemiamo etapo burtų rezultatus įvertino Lietuvos moterų rankinio rinktinės strategas portugalas Herlanderis Silva ...
-
Marškinėlius apie „mažą Rusiją“ Dūdaitė perdavė Lietuvos nacionaliniam muziejui15
Funkcinio sporto atstovės Kornelijos Dūdaitės marškinėliai su užrašu „Make russia small again“ papildė Lietuvos nacionalinio muziejaus eksponatų gretas. ...
-
R. Meilutytė pratęsė auksinę tradiciją4
„Jaučiuosi laiminga, smagu. Ypač smagu buvo pamatyti arenoje Lietuvos vėliavas“, – džiaugėsi pasaulio čempionės titulą apgynusi Rūta Meilutytė. ...
-
Klaipėdos „Dragūno“ rankininkai pratęsė pergalių seriją ir atitrūko nuo persekiotojų
Lietuvos rankinio lygos (LRL) lyderis Klaipėdos „Dragūnas“ iškovojo jau septintą pergalę iš eilės. Savaitgalį uostamiesčio komanda į savo sąskaitą įsirašė dar dvi pergales, tapo vienvalde lygos lydere ir padidino pe...
-
Paaiškėjo, kokią premiją pelnė pasaulio čempionė Meilutytė15
Rūta Meilutytė sekmadienį tapo pasaulio plaukimo čempione – Budapešte (Vengrija) pasibaigusiame pasaulio čempionate trumpame baseine ji buvo nepralenkiama moterų 50 m krūtine rungtyje. Be aukso medalio Lietuvos plaukikė pelnė ir soli...
-
Prezidentas ir premjeras sveikina Meilutytę tapus pasaulio čempione: didžiuojamės6
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir premjeras Gintautas Paluckas sekmadienį pasveikino plaukikę Rūtą Meilutytę pasaulio čempionate trumpajame baseine iškovojus aukso medalį 50 m krūtine rungtyje. ...
-
Rapšys – ketvirtas pasaulyje
Paskutinės pasaulio plaukimo čempiono dienos finale pasirodęs lietuvis Danas Rapšys (Šiaulių plaukimo centras „Delfinas“) buvo arti bronzos medalio. ...