Rekordus laužanti Olandijos futbolo rinktinė prieš planetos pirmenybių finalą gyvena vienintele mintimi – prisisegti pirmąją auksinę žvaigždutę prie oranžinių komandos marškinėlių.
Trečiasis šansas
"Pakeliui į auksą" – svarbiausią Olandijos futbolo pergalę per pastaruosius dvidešimt metų šventė didžiausias šalies dienraštis "De Telegraaf". Pasaulio čempionato pusfinalyje olandai pranoko Urugvajaus komandą 3:2 ir turės trečią galimybę laimėti pirmąjį savo trofėjų.
1974 ir 1978 m. tulpių šalies rinktinę per lemiamas rungtynes dukart nuskriaudė pirmenybių šeimininkai – atitinkamai Vokietijos ir Argentinos futbolininkai.
Sekmadienį olandai mėgins perrašyti savo istoriją europietiškame finale, kuriame jų varžovai bus Ispanijos arba Vokietijos atstovai. Antrasis čempionato pusfinalis tarp pastarųjų komandų baigėsi vakar vėlai vakare.
Nebeskrajoja, bet laimi
Kai Olandijos rinktinė pastarąjį kartą žaidė planetos čempionato finale, vienam labiausiai patyrusių dabartinės komandos žaidėjų Markui van Bommeliui buvo vos vieni metai. "Raktas į mūsų sėkmę yra tai, kad mes niekada nepametame galvos. Olandijos futbolas tapo labiau disciplinuotas", – neabejojo 33-ejų saugas.
Trenerio Berto van Marwijko auklėtiniai laimėjo visus šešis mačus Pietų Afrikos Respublikoje (PAR), bet iki sensacingos pergalės ketvirtfinalyje prieš brazilus buvo daugiau kritikuojami dėl neįspūdingo žaidimo, nei lepinami susižavėjusių ekspertų pagyromis.
Vienintelę Danijos rinktinę per debiutines rungtynes PAR olandai įveikė didesniu nei vieno įvarčio skirtumu (2:0). Vis dėlto M.van Bommelio – žmogaus, pirmiausia atsakingo už tvarką aikštės viduryje, žodžiai apie skrajojančius olandus suvaržiusią discipliną yra ne tik teisingi, bet ir sulaukę stulbinamų rezultatų.
Dveji metai be nesėkmių
Nuo 2008 m., kai rinktinės vairą perėmė B. van Marwijkas, Olandija nepralaimėjo 25 tarptautinių rungtynių iš eilės. Mačas su Urugvajumi olandų pergalių seriją pratęsė iki dešimties.
"Mėgstu atakuojantį futbolą, bet už jį svarbesnė yra kamuolio kontrolė. Kartais žaidžiame gražiai, kartais – nuostabiai, tačiau pagrindinis dalykas yra pergalės, kurios stiprina mūsų pasitikėjimą savo jėgomis, – kalbėjo B. van Marwijkas ir perspėjo savo žaidėjus per anksti nepasiduoti euforijai. – Esame maža šalis, todėl turėtume didžiuotis savo pasiekimu. Tačiau mes turime užduotį ir kol kas jos dar neįgyvendinome."
Vis dėlto oranžinės komandos futbolininkams sunku numaldyti mintis apie istorinį triumfą. "Patekti į finalą – nuostabus, neįtikimas jausmas. Nėra net ko kalbėti – dabar mes esame pasiryžę žūtbūt laimėti ir paskutiniąsias rungtynes", – sakė tik per čempionatą po traumos atsigavęs Olandijos rinktinės krašto puolėjas Arjenas Robbenas, į Urugvajaus vartus pasiuntęs antrąjį savo įvartį pirmenybėse.
Priešinosi iš visų jėgų
Kad ir kaip olandai bedžiūgautų dėl savo futbolininkų sėkmės pusfinalyje, jų pagarbos nusipelnė ir varžovai.
Pirmą kartą nuo 1970 m. į geriausių čempionato ekipų ketvertą patekę urugvajiečiai mače su Olandija vertėsi ne tik be vieno atakų lyderių Luiso Suarezo, bet ir be pagrindinės sudėties gynėjų Diego Lugano ir Jorge Fucile. Nepaisant to, trenerio Oscaro Tabarezo komanda savo gerbėjų negalėjo nuvilti ir patyrusi pirmąjį pralaimėjimą PAR.
18 min. įvarčių fejerverką pirmajame pusfinalyje pradėjo Olandijos ekipos kapitonas Giovannis van Bronckhorstas, nepakartojamu smūgiu iš 30 m įspyręs kamuolį į tolimąjį viršutinį vartų kampą. "Tai buvo gražiausias įvartis per mano karjerą. Po to smūgio mano sąmonė kurį laiką dar plūduriavo – negalėjau patikėti, kad pataikiau taip tiksliai", – prisipažino 35-erių gynėjas.
Tačiau pirmojo kėlinio pabaigoje taip pat tolimu smūgiu atsakė Urugvajaus rinktinės kapitono raištį ryšėjęs puolėjas Diego Forlanas, kuris rungtynių pradžioje patyrė traumą ir žaidė kęsdamas skausmą.
Mačo baigtį išsprendė trys antrojo kėlinio minutės: iš pradžių Urugvajaus vartų sargą Fernando Muslerą nuginklavo ketvirtą kartą šiame čempionate geriausiu rungtynių žaidėju išrinktas Wesley Sneijderis, o vos po kelių atakų galva pasižymėjo A.Robbenas.
Kova nesibaigė
Net ir praleidę dvigubą smūgį urugvajiečiai nesusitaikė su pralaimėjimu ir iki paskutinių mačo akimirkų mėgino išlyginti rezultatą. Jau per teisėjo pridėtą laiką kamuolį į varžovų vartus pasiuntė gynėjas Maximiliano Pereira, bet stebuklingai išsigelbėti Urugvajaus komanda nebesuspėjo.
"Vis dar žaviuosi savo komanda. Parodėme visiems, kurie jau ne sykį šiame turnyre mėgino mus nurašyti, kad nuo viršūnės mus skiria visai nedaug. Nei aš, nei žaidėjai, nei visa šalis negali reikalauti iš šios komandos kažko daugiau. Jeigu turėčiau galimybę spręsti, kaip pralaimėti rungtynes, mano pasirinkimas būtų labai panašus į tai, ką matėme šiame pusfinalyje", – kalbėjo O.Tabarezas.
Urugvajiečių žygis čempionate PAR nesibaigė nesėkme pusfinalyje: šeštadienį jų laukia rungtynės dėl trečiosios vietos. Nors mažasis finalas planetos pirmenybėse dažnai vadinamas nereikalingu rudimentu, kuriame dvi "prarastų vilčių" komandos tegalvoja apie turnyro pabaigą, 3,5 mln. Urugvajaus gyventojų bronzos medaliai būtų daugiau nei svajonės išsipildymas.
"Ar džiaugiamės savo pasirodymu čempionate? Tai galėsiu pasakyti tik šeštadienį. Skirtumas tarp trečios ir ketvirtos vietų mums reiškia labai daug", – patikino ekipos saugas Alvaro Pereira.
Rezultatas
Olandija – Urugvajus 3:2 (1:1). Keiptaunas, 62500 žiūrovų. Įvarčiai: G.van Bronckhorstas (18 min.), W.Sneijderis (70), A.Robbenas (73)/D.Forlanas (41), M.Pereira (90+2). Įspėjimai: W.Sneijderis (29), K.Boulahrouzas (78), M.van Bommelis (90+5)/M.Pereira (21), M.Caceresas (29). Geriausiu rungtynių žaidėju išrinktas W.Sneijderis (Olandija).
Naujausi komentarai