„Tai yra geriausia, ką turėjome. Ir jie visi išvažiavo. Buvo aprengti, prižiūrėti. Galbūt tik galime pasakyti, kad labai gerai matosi, kuris sportininkas atiduoda visas jėgas, ir matome tą finišą, kuris galbūt dar tų jėgų buvo pasilikęs. Nenoriu nieko kritikuoti“, – pasakojo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
Sėkmingiausiai šiose žaidynėse pasirodė Lietuvos šokėjų ant ledo pora, kuriai pavyko patekti į savo rungties finalą ir galutinėje įskaitoje užimti šeštą vietą.
„Nieko nenustebinsiu pasakydama, kad daugiausia džiaugsmo suteikė dailiojo čiuožimo pora Allison ir Saulius. Jie padarė viską, ką galėjo. Nuostabus pasirodymas, šeštoji vieta“, – sakė D. Gudzinevičiūtė.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Arčiausiai rekordinio šokėjų ant ledo pasiekimo buvo biatlonininkas Vytautas Strolia, kuris individualiose lenktynėse užėmė devynioliktą vietą, o kalnų slidininkas Andrejus Drukarovas slalome liko 22-as. Tačiau buvo ir tokių, kurie net nepasiekė finišo.
„Tai yra geriausia, ką mes turime. Šiemet – pirma turbūt tokia žiema. Nes kiekvieną kartą, kai manęs klausia, kodėl pas mus žiemos sportas nėra toks, kaip vasarą, sakau: pažiūrėkite per langą“, – aiškino D. Gudzinevičiūtė.
Tai yra geriausia, ką mes turime.
Lietuva tarp Baltijos šalių žiemos olimpinėse žaidynėse išlieka pati kukliausia. Šiais metais į žaidynes išvyko rekordinis mūsų šalies atstovų skaičius, tačiau jis kone perpus mažesnis už estų. Latvijos delegacija Lietuvą pagal dalyvių skaičių šiemet aplenkė net keturis kartus. Maža to, tiek estams, tiek latviams žaidynėse pavyko iškovoti medalių.
„Tokios tradicijos, taip nusistojo. Mes turime tam tikras trenerių, treniravimo, sporto bazių tradicijas, ir visos labiau orientuotos į vasaros sportą“, – pažymėjo D. Gudzinevičiūtė.
Pasak istorikų, takoskyra tarp Baltijos šalių rengiantis įvairioms sporto šakoms atsirado dar tarpukariu ir tęsėsi sovietų laikais.
„Latvija ir Estija tarpukariu ir prieškariu turėjo žymiai daugiau atletų, kurie dalyvavo olimpinėse žaidynėse ir jiems ten geriau sekėsi. O pas mus žiemos sportas laikėsi ant pavienių entuziastų. Tai Kęstutis Bulota, kuris savo asmeninėmis lėšomis nuvyko 1928 metais į Sankt Moricą“, – pasakojo istorijos mokytojas Algis Bitautas.
Tarybų laikais Lietuvoje vystytis žiemos sportui nebuvo galimybių, nes trūko infrastruktūros, o investuoti į ją tuo metu esą nebuvo poreikio.
„Sovietų Sąjungos laikais mūsų atletai buvo tarsi donorai Sovietų Sąjungos rinktinei. Kadangi čia nebuvo infrastruktūros, stovyklos vykdavo kalnuose. Sovietų Sąjunga buvo didelė, todėl mūsiškius išveždavo ten. Taip istoriškai susiformavo, kad turime tik Elektrėnus“, – aiškino A. Bitautas.
Latvija, atgavusi nepriklausomybę, žiemos olimpinėse žaidynėse iš viso yra iškovojusi dvylika medalių, Estijos sportininkai – devynis. Lietuva žiemos žaidynėse kol kas nėra iškovojusi nė vieno apdovanojimo.
(be temos)