Aistrą sportui paveldėjo ir proanūkiai

Istorinis triumfas

Su F.Bimbiene (1927–2020) susijusios skambiausios Kauno "Žalgirio" rankininkių pergalės.

1967-aisiais kaunietės pirmą kartą iškovojo Europos klubų čempionių taurę. Tąsyk žalgirietės ketvirtfinalyje įveikė Budapešto "Spartacus" ekipą, pusfinalyje – Timišoaros "Universitatea" komandą, o finale po nerezultatyvios kovos 8:7 – "SC Leipzig" rankininkes.

Per itin atkaklų lemiamą mačą "Žalgiriui" po tris įvarčius pelnė Regina Bitinaitė ir Elena Buzelienė, po vieną – Elena Petkienė ir Pajauta Paipalienė.

1968-aisiais žalgirietės vėl triumfavo šiame turnyre: ketvirtfinalyje palaužė Hamburgo "Eimsbutteler TV", pusfinalyje – Krokuvos ekipą, o finale 13:11 – Rostoko "Empor" komandą.

Už žaidimą – nė cento

"Gaila, kad nei žaidėjos, nei aš neturime jokių oficialių dokumentėlių, patvirtinančių, jog esame Europos rankinio čempionių taurės laimėtojos. Liko tik bendros nuotraukos, įamžinusios mūsų pergales. Tais laikais komandai įteikdavo vieną – pagrindinį – prizą", – interviu "Kauno dienai" yra sakiusi F.Bimbienė.

Pasak trenerės, tais laikais žaidžiant Kauno sporto halėje nebuvo karšto vandens, tad žiemą po treniruočių prausiantis net pečiai apšerkšnydavo.

"Už sportą negaudavome nė cento. Moterys – iš vieno darbo į kitą, po to – į troleibusą ir į treniruotę", – dalijosi prisiminimais F.Bimbienė.

Jos treniruojamos žalgirietės po du kartus laimėjo SSRS čempionatų aukso ir sidabro medalius, tris kartus – bronzos.

Universali atletė

Iš Kauno kilusi Fausta žinoma ir kaip puiki lengvaatletė, Lietuvos rinktinės narė.

1948-aisiais F.Bimbienė (tuomet – Bružaitė) tapo šalies penkiakovės vicečempione (2 365 taškai), nedaug atsilikusi nuo aukso medalį iškovojusios vilnietės Olgos Šubinos (2 376 tšk.).

1951-aisiais – dar vienas sidabro medalis, tąkart – už antrą vietą 200 m bėgimo varžybų finale (27,3 sek.). Pirmą vietą užėmė Severina Šveikauskienė – 26,8 sek., o trečia buvo tik akimirką F.Bimbienei pralaimėjusi Alina Kviecinskaitė (26,7 sek.).

Be to, 1951 m. F.Bimbienė tapo Lietuvos šuolių į tolį (5 m 01 cm) ir komandų bėgimo estafetės 4 po 100 m ((52,1 sek.) čempione.

"Pirmą kartą 100 m bėgau karščiuodama – buvo 38 laipsniai temperatūros, vilkėjau rudą suknelę, avėjau paprastais bateliais. Nubėgau per 15 sek. Po savaitės nusipirkau tikrus lengvaatlečių startukus ir nuotolį įveikiau per 13 sek.", – švęsdama savo 90-metį kalbėjo ponia Fausta, per savo sportinę karjerą iškovojusi ir penkis Lietuvos moterų krepšinio čempionės titulus, o nacionalinei rinktinei per 36 rungtynes pelniusi 290 taškų.

Šeimoje – ne vien krepšinis

1950-aisiais F.Bružaitė sumainė žiedus su Vytautu Bimba – būsimu Kauno "Žalgirio" ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiuoju treneriu.

"Tada Kūno kultūros instituto vadovybė mums skyrė papeikimą, kad nedalyvavome gegužės 1-osios parade. Tuo metu dalyvauti tokiame renginyje studentams buvo privalu, o mūsų vestuvės truko tris dienas", – prisiminusi jaunystę pasakojo F.Bimbienė.

V.Bimbos (1927–2001) vadovaujami "Žalgirio" krepšininkai 1971 ir 1973 m. iškovojo SSRS čempionatų bronzos medalius.

"Visą gyvenimą praleidome darniai, vienas kitą suprasdami ir papildydami. Jis buvo visiškai atsidavęs mėgstamam darbui, "Žalgirio" krepšininkais rūpinosi kaip savo vaikais", – apie savo vyrą rašė F.Bimbienė.

Simboliška, kad V. ir F.Bimbų šeimoje sportui atsidavusi ne viena karta.

Proanūkė Patricija – perspektyvi tenisininkė, jos brolis Skirmantas domisi futbolu, tėtis Skirmantas – žygeivis, žinomas kopimo į uolas, šunų kinkinių varžybų ir kitų aktyvaus poilsio renginių organizatorius, senelis Juozas Skirmantas Paukštys (1950–2008) žaidė krepšinį, o mama Neringa ir kitas senelis Kastytis Kundrotas taip pat susiję krepšiniu.