Atsispyrė nuo dugno
Kauniečiams jau 10-asis, įskaitant pirmtako Kauno "Vyčio" istoriją, čempionų trofėjus atiteko išgelbėjus, atrodytų, beviltiškai pradėtą finalą su Naujosios Akmenės „Akmenės krašto“ ekipa.
Serija iki trijų pergalių prasidėjo dviem skambiais „Akmenės krašto“ pareiškimais. Iki tol sezone tris kartus žalgiriečiams nusileidę ir sykį lygiosiomis sužaidę pretendentai finale startavo antausiu šeimininkams Kauno tvirtovėje – 4:2. Atsakomasis mačas Akmenėje taip pat baigėsi Brazilijos legiono vedamų akmeniškių naudai – 3:2.
„Kauno Žalgiris“, savo gretose turėjęs kur kas didesnį lietuvių branduolį, atsidūrė ant prarajos krašto. Trūko vos vieno slystelėjimo, kad sunkus sezono darbas būtų nuėjęs perniek. Atrodė, kad Lietuvos rinktinės kandidatai, sunkiai atsigaunantys po paskutinius syvus išsunkusio svarbiausio sezono starto – sausį Kaune vykusio Europos čempionato – neberas jėgų trims pergalėms iš eilės.
Žalgiriečiai manė kitaip: 7:6 – Kaune, 1:0 – Akmenėje ir 5:4 – vėl Kaune… Visa kita – jau istorija.
Nepalaužiamas veteranas
Naudingiausiu (MVP) finalo žaidėju buvo išrinktas čempionų atstovas Vladimiras Derendiajevas, pasižymėjęs net penkiais įvarčiais ir keliais rezultatyviais perdavimais.
Jo teigimu, dar prieš lemiamą – penktąjį – mūšį kauniečiai suprato, kad sunkiausia darbo dalis jau padaryta.
„Žinojome, kad pusę darbo jau padarėme, nes atsitiesėme po dviejų paeiliui nesėkmių. Liko rungtynės dėl titulo, žvalgytis atgal ar neatiduoti 100 proc. jėgų buvo tiesiog neįmanoma. Žinoma, iš pradžių buvo klaidų – tiek mano, tiek kitų žaidėjų, bet svarbiausia, kad galutinis rezultatas yra mūsų naudai“, – džiaugėsi V. Derendiajevas.
Anot 35-erių veterano, žalgiriečiams nepalūžti sunkiausiais momentais labai padėjo Lietuvos rinktinėje ir Čempionų lygoje sukaupta didžiulė patirtis.
„Jau esame nugalėję ne vieną pajėgią komandą, žaidėme ir Europos čempionate. Todėl mūsų psichologinė savijauta buvo stipresnė nei varžovų. Akimirką, kai tiesiog reikėjo pasiekti maksimalų rezultatą, mūsų patirtis tikrai labai padėjo“, – sakė pašnekovas.
Lyderio išpažintis
V. Derendiajevas pokalbyje su mūsų dienraščiu atskleidė, kad finalo seriją pasitiko ne pačios geriausios psichologinės savijautos ir fizinės būklės.
„Dar Europos čempionate sausį man lūžo ranka. Paskui patyriau traumą, negalėjau treniruotis dvi savaites. Dar vėliau netekau savo mamos, teko kuriam laikui išvykti. Buvo labai sunkus periodas“, – pasakojo jis.
Futbolininko žodžiais, finalo seriją jis pasiekė visiškai nepasirengęs tokio lygio kovoms.
„Nebuvo fizinės formos, psichologinė savijauta irgi nebuvo tokia, kokios norėjau, tačiau nebebuvo kur trauktis. Po antrų finalo rungtynių parašiau savo žaidėjams: esame priremti prie sienos ir lieka tik vienintelis kelias – žengti į priekį. Nesvarbu, kojas skauda, deguonies trūksta – eini, ir viskas“, – tęsė pašnekovas.
Paklaustas, kam skirtų savo pelnytą MVP apdovanojimą, V. Derendiajevas nedvejojo.
„Savo mamai… Ji visada mane palaikydavo, kiekvienas įvartis buvo skirtas jai. Man buvo labai svarbu laimėti šį čempionatą ir titulą paskirti savo mamai“, – sakė rinktinės narys.
Aukojosi dėl rinktinės
Iškart po A lygos finišo V. Derendiajevas su būriu kitų žalgiriečių prisidėjo prie Lietuvos rinktinės, Druskininkuose dalyvaujančios 2028 m. pasaulio čempionato atrankos turnyre.
Pirmoji C grupės dvikova su Turkijos komanda baigėsi lygiosiomis 4:4. Antras mačas vakar su Bulgarijos rinktine baigėsi lietuvių pergale 3:0, o du įvarčius nugalėtojams įmušė V. Derendiajevas. Sekmadienį lietuvių lauks akistata su Šiaurės Makedonija. Į kitą atrankos etapą žengs dvi geriausios grupės ekipos.
Apie salės futbolo klubų sezoną ir rinktinės išbandymus kalbėjomės su „Kauno Žalgirio“ klubo vadovu, Lietuvos salės futbolo asociacijos prezidentu D. Gurskiu.
Atsilikdami net 0:2, parodėme, koks yra mūsų čempioniškas charakteris.
– Kaip vertinate 2025–2026 m. sezoną?
– Jis buvo išties išskirtinis. Pirmiausia, dėl bendro A lygos lygio augimo. Su tokia konkurencija „Kauno Žalgiris“ dar nebuvo susidūręs. Per dešimt metų nebuvome pralaimėję nė vienerių finalo rungtynių! Šiemet vaizdas – visiškai kitoks, nes ūgtelėjo varžovai. Todėl ypač smagu, kad vėl laimėjome visus įmanomus trofėjus Lietuvoje – Supertaurę, susigrąžinome LFF salės futbolo taurę ir pratęsėme auksinę tradiciją A lygoje.
Klubų sezonas išskirtinis ir dėl Lietuvos rinktinės startų. Pirmą kartą istorijoje pirmenybėms įpusėjus jas teko stabdyti beveik mėnesiui, nes mūsų šalyje buvo surengta svarbi Europos čempionato finalo turnyro dalis. Smagu, kad Lietuvos rinktinė savo grupėje pasirodė solidžiai. Vien ko verti istoriniai pirmieji du mūsų taškai tokio rango turnyre! Iš trejų rungtynių dvejos nepralaimėtos, grupėje užimta trečia vieta tikrai tenkino, nes aplenkėme pajėgią Čekijos rinktinę.
– Lietuvos rinktinei atstovauja daug „Kauno Žalgirio“ žaidėjų. Kiek įtakos jų pasirodymui klube turėjo kova dviem frontais?
– Dar prieš sezoną planavome nuosekliai ruoštis, nes mums rūpėjo rinktinės kandidatų kokybiškas pasirengimas Europos čempionatui. Pernai lapkritį vaikinai atidavė daug jėgų Čempionų lygai, kur mums teko labai stiprūs oponentai. Mūsų planas dažniausiai suveikė, pavyko tinkamai pasiruošti Europos čempionatui. Kita vertus, atlaikę intensyvų grafiką pirmoje sezono dalyje, vėliau patekome į psichologinę duobę. Sezono finišui nepadėjo ir žaidėjų traumos, legionierių sudėties pasikeitimai. Natūralu, kad tai išbalansavo mūsų žaidimą. Finalo mače su Akmenės komanda buvome atsidūrę itin sudėtingoje situacijoje. Vis dėlto, atsilikdami serijoje net 0:2, parodėme, koks yra mūsų čempioniškas charakteris. Vyrai surado vidinių rezervų ir iškovojo tris fantastiškas pergales iš eilės.
– Kaip šventėte jubiliejinius dešimtuosius iš eilės aukso medalius?
– Tik simboliškai, iškart po paskutinių sezono rungtynių pasėdėjome „Žalgirio arenos“ bare „11“. Jau kitą dieną mūsų legionieriai išskrido namo į Braziliją, o Lietuvos rinktinės kandidatai prisidėjo prie treniruočių stovyklos Druskininkuose.
– Pasaulio čempionato atranką Lietuvos rinktinė žaidžia atsinaujinusios sudėties. Kodėl prireikė pokyčių?
– Rinktinė atsinaujino natūraliai. Pavyzdžiui, vienas mūsų atakos lyderių Edgaras Baranauskas, senbuvis Deividas Reimaris gydosi sunkesnes ar lengvesnes traumas, kai kurie kiti negalėjo atvykti dėl asmeninių priežasčių. Todėl mūsų lyderių pamaina gavo gerą šansą parodyti, kad yra verti ilgalaikės vietos rinktinėje.
Naujausi komentarai