Europos futbolo čempionato atidarymo iškilmėse – 80 tūkst. gerbėjų

Buvo imtasi griežtų saugumo priemonių, kai prancūzų elektroninės muzikos žvaigdždė Davidas Guetta (Davidas Geta) surengė pasirodymą maždaug 80 tūkst. gerbėjų prie Paryžiaus simboliu tapusio Eiffelio (Eifelio) bokšto, o šis renginys tapo pirmu dideliu išbandymu saugumo tarnyboms.

Koncertas buvo surengtas pirmųjų rungtynių tarp Prancūzijos ir Rumunijos vienuolikių, kurios vyks nacionaliniame stadione „Stade de France“, pernai lapkritį tapusiame vienu iš taikinių, kuriems buvo smogta per koordinuotas džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) atakas, nusinešusias 130 žmonių gyvybių.

Vyriausybė nori užtikrinti, kad čempionatas įvyktų be jokių nesklandumų, bet pasiruošimus kas ketverius metus rengiamai futbolo šventei aptemdė streikai ir gatvių protestai dėl prieštaringai vertinamos darbo rinkos reformos.

Šimtams tūkstančių aistruolių pradėjus plūsti į sostinę ketvirtadienį prieš prasidedant futbolo rungtynėms, geležinkelių darbuotojų streikas tęsėsi jau devintą dieną, o Paryžiaus gatvėse kaupėsi krūvos neišvežtų šiukšlių.

Geležinkelio darbuotojai grasino penktadienį padidinti sumaištį linijose, vežančiose į „Stade de France“.

F.Hollande'as perspėjo, kad vyriausybė pasiruošusi imtis „visų būtinų priemonių“, kad žiūrovai būtų apgyvendinti ir pervežami, tvirtindamas, kad „viešosios paslaugos bus teikiamos“.

„Rytoj skirsiu tam daug dėmesio, o jeigu reikės priimti sprendimų, jie bus priimti, – F.Hollande'as sakė ketvirtadienį. – Visa Europa stebės.“

Tvyrant dideliam susirūpinimui dėl galimų naujų atakų, vyriausybė pasiųs budėti apie 90 tūkst. policininkų ir privačių saugos tarnybų darbuotojų.

Į D.Guettos koncertą atvykę žmonės įsitikino, kad saugumo priemonės buvo itin sugriežtintos: jie turėjo praeiti dvi patikras, kad patektų į renginio vietą.

Ant kortos – Prancūzijos pasididžiavimas

Aplinkos ministrė Segolene Royal (Segolen Ruajal) paragino profsąjungas baigti streikus, perspėdama, kad ši sumaištis kelia pavojų Prancūzijos įvaizdžiui, kai šalis varžosi dėl teisės surengti 2024 metų olimpiadą.

Ji sakė televizijai „iTele“, kad „moderniai valstybei netinka nuolat būti ardomai“.

„Ant kortos – Prancūzijos pasididžiavimas“, – pabrėžė S.Royal.

F.Hollande'as atsisakė paklusti profsąjungų reikalavimui atšaukti darbo įstatymų reformas, argumentuodamas, kad tos priemonės yra būtinos, siekiant sumažinti didelį nedarbą.

Pasak pareigūnų, Paryžiuje lieka neišvežta beveik 3 000 tonų šiukšlių, streikuojant beveik trečdaliui šiukšlių automobilių vairuotojų, o profsąjungoms blokuojant atliekų deginimo įmones.

Akiai nemalonios šiukšlių krūvos taip pat kaupėsi pietiniame Marselio uostamiestyje, kuriame vyks ketverios futbolo čempionato rungtynės, įskaitant didelio susidomėjimo sulauksiančia Anglijos ir Rusijos akistatą, kuri vyks šeštadienį.

Dar vienu galvos skausmu organizatoriams tapo oro bendrovės „Air France“ pilotų streikas, turintis prasidėti nuo šeštadienio, kai, kaip prognozuojama, į Prancūziją pradės plūsti dauguma iš maždaug 2 mln. laukiamų užsieniečių futbolo gerbėjų.

Vėliausios derybos su profsąjungomis žlugo ketvirtadienį.

Tačiau „Air France“ generalinis direktorius Fredericas Gagey (Frederikas Gažė) žadėjo, kad šeštadienį įvyks 70–80 proc. skrydžių.

Prancūzijos komandai atvykus į Paryžių iš savo treniruočių bazės, pareigūnai pasistengė, kad būtų užtikrintas didžiausias įmanomas futbolininkų saugumas.

Prancūzija tebėra vienas iš pagrindinių „Islamo valstybės“ taikinių, o JAV ir Britanijos perspėjimai, kad per čempionatą gali būti surengta išpuolių, tik dar labiau aptemdė nervingą atmosferą.

Po ketvirtadienį įvykusio koncerto dėmesys bus sutelktas į „Stade de France“, prie kurio trys IS islamistai susisprogdino per lapkričio 13-osios žudynes. Tąsyk ekstremistai taip pat smogė vienai koncertų salei ir kelioms kavinėms bei restoranams.

Prieš „Euro 2016“ nacionalinis stadionas buvo apjuostas nauja apsaugine tvora, o žiūrovai bus kruopščiau tikrinami, prieš įeidami.

Vidaus reikalų ministras Bernard'sa Cazeneuve'as (Bernaras Kazenevas) trečiadienį sakė, kad 300 žmonių buvo neleista dirbti privačių apsaugininkų komandose, kai buvo nustatyta, jog tie asmenys buvo radikalizuoti.