„Atlanto“ prezidentas R. Jonaitis: komanda sukūrė mažą stebuklą

„Atlanto“ futbolo klubo prezidentas Romualdas Jonaitis ir klube liksiantis vyriausiasis treneris Konstantinas Sarsanija yra numatę tęsti pradėtus darbus. Sausio 10-ąja ant lapo bus guldomi naujo dviejų metų ciklo planai ir tikslai.

– Gal apie kai kuriuos pokyčius galite pranešti ir šiandien? – „Klaipėda“ pasiteiravo R.Jonaičio.

– Sėkmė, laimėti medaliai įkvėpė optimistiškai žiūrėti į priekį, kurti planus ateičiai. Šiuo metu vyriausiasis treneris K.Sarsanija atostogauja gimtinėje, o kai grįš į Klaipėdą sausio mėnesį, sėsime ir planuosime ciklą dviem metams į priekį – dėl žaidėjų, dėl komandos, dėl kitų dalykų. Tai, manau, vyks sausio 10-ąją, kai ekipa pradės rengtis naujajam sezonui. Klubo administracija išliks ta pati, trenerių štabas – irgi. Žinoma, kad komandoje bus pokyčių. Sausio mėnesį bus pakviesta daugiau žaidėjų, iš kurių ir atsirinksime tuos, kurie atstovaus „Atlantui“ 2015-aisiais ir 2016-aisiais. Manau, kad branduolys išryškės po pirmosios treniruočių stovyklos Kipre.

– Apie ryškių futbolo žvaigždžių antplūdį į „Atlantą“ galime kalbėti?

– Ne. Visada sakiau ir sakysiu: „Reikia įvertinti savo finansines galimybes ir su jomis siekti geriausio rezultato“.

– Gal jau žinote apie biudžetą? Jis kitais metais bus toks pat, o gal didesnis ar mažesnis?

– Kol kas negaliu tiksliai atsakyti. Visada turiu du planus – A ir B. Priklausys nuo miesto pozicijos, rėmėjų paramos. Apskritai į priekį žiūriu optimistiškai. Visi praėjusiais metais padėję verslininkai yra pažadėję remti ir 2015-aisiais. Vadinasi, mumis tiki, mumis pasitiki, mato perspektyvą. O klubas žada aktyvinti veiklą – vėl funkcionuos „Atlanto“ futbolo akademija, bus įkurta akademinė klasė, pats klubas rengs pamainą. Bus ugdomi jaunieji futbolininkai, kuriems iki mūsų pagrindinės komandos liks vos vienas laiptelis. Yra užsimezgę geri santykiai su Klaipėdos futbolo mokykla. Su ja turime nusistatę bendrą tikslą. Ugdytume jaunuosius sportininkus, kurie integruotųsi į „Atlantą“, o iš jo žengtų tolyn.

– Prisiminkite praėjusį sezoną, kurio emocijos dar baigia nuslūgti. Rodos, „Atlantas“ nusileido pakopa žemiau, tačiau į tai, atrodo, niekas nekreipia dėmesio.

– Verta pažvelgti atgal: grįžome į A lygą, vėliau buvome devinti, praėjusiais metais iškovojome sidabro medalius. Kai tapome vicečempionais, vėl įtemptai rengėmės 2014-ųjų sezonui. Buvo trys treniruočių stovyklos. Sezono pradžia nieko netikėto nežadėjo. Komandai buvo iškelti tikslai, pasakyta, kad žaistų stabiliai. Taip pat klubas turėjo auginti žaidėjus, kelti jų vertę. Tikslai buvo du: iškovoti medalius ir teisę rungtyniauti Europos lygos turnyre. Tačiau juodasis periodas, kai per šešis turus iškovojome vos tašką, iškėlė klausimų. Laimė, sunkiu metu klubas mobilizavosi. Be to rimtai pasirengė Europos varžyboms, kuriose reikėjo garbingai atstovauti miestui ir Lietuvai. Pavyko įveikti pirmąjį varžovą – Liuksemburgo "Differdange 03" klubą, turėjusį nemažai tarptautinių kovų praktikos, praėjusiais metais per plauką nepatekusį į grupės varžybas. Reikia įvertinti, tai buvo rimtas konkurentas. Antrasis varžovas – Karagandos „Šachtior“ buvo dar pajėgesnis klubas. Namie sužaidėme garbingai – lygiosiomis. Šiek tiek nepasisekė išvykoje – pralaimėjome. Tačiau įgavome didesnės patirties Lietuvos čempionatui, į kurį vėliau sukoncentravome visą dėmesį. Sezono finiše kartu su Lietuvos futbolo taurės turnyro susitikimais, mes sužaidėme 13 nepralaimėtų rungtynių seriją. 12-oje iš jų pasiekėme pergales, o vienerios varžybos Marijampolėje baigėsi lygiosiomis. Be to pakeliui į bronzinę aukštumą susiklostė visos geriausios aplinkybės, kokios begalėjo būti. Sunkiu metu gerai kovojo vyrai, gerai dirbo trenerių štabas. Klubas, kaip viena komanda pasiekė užsibrėžtus tikslus: užėmė trečiąją vietą, iškovojo teisę žaisti Europos lygoje bei pateko į šalies futbolo taurės turnyro pusfinalį. Kadangi „Atlante“ istorija kartojasi kas dešimt metų, o tiek laiko jau nesame laimėję taurės, tai kitais metais iškelsime tikslą pasistengti laimėti šį trofėjų. Sezoną įvertinu geru pažymiu. Dabar reikia tinkamai sudaryti planus kitam sezonui.

– Kokios mintys lankė jus, kai „Atlantą“ nuo trečiosios vietos skyrė, sakykime, milžiniškas skirtumas?

– Tikėjimas manęs niekada neapleido. Į viską žiūriu lyg į zebrą – yra balti ir juodi periodai. Tikėjau, kad ateis balta linija, sulauksime lūžio. Tai ir įvyko. Komandos pasirengimas nerodė blogų požymių. Geras pasirodymas Senojo žemyno varžybose įkvėpė ekipai dar didesnio pasitikėjimo. Todėl susikoncentravę į nacionalinį čempionatą vyrai garbingai sužaidė.

– Ar tuo metu buvo pokalbių tarp klubo prezidento ir vyriausiojo trenerio K.Sarsanijos, kuriose ieškojote nesėkmių priežasčių ir, galbūt, ką nors sprendėte?

– Be abejo, kad kalbėjomės. Tačiau tai buvo darbinio pobūdžio pašnekesiai. Tikėjome ir pasitikėjome vyriausiuoju treneriu, netrukdėme jam dirbti savarankiškai. Per ilgametę praktiką patirties sukaupęs K.Sarsanija atrado reikiamų sprendimų ir pasiekė norimą rezultatą.

– Apie radikalias permainas nebuvo kalbų?

– Tikrai ne.

– K.Sarsanija kritikavo tų klubų – „Trakų“, „Sūduvos“ prezidentus, kurie sezonui baigiantis ryžosi pakeisti vyriausiuosius trenerius. Kokie „Atlante“ yra santykiai tarp prezidento ir stratego?

– Pagrįsti absoliučiu pasitikėjimu. Kiekvienas dirbame savo darbą ir kiekvienas esame atsakingi už savo rezultatus. Dirbame išvien – mobilizuojame visas klubo grandis siekti vieningo tikslo. Jei kurioje nors čempionato dalyje nepavyko ar nepasisekė, daryti kardinalių pokyčių nematau reikalo. Tie klubai, kurie tai atliko – jų pačių sprendimas

– Kas buvo jūsų širdyje, kai paskutinėse čempionato rungtynėse su Pakruojo „Kruoja“ svečių vartai buvo užrakinti net daugiau nei 80 minučių?

– Tai buvo pačios ilgiausios varžybos. Tačiau tikėjimas nebuvo apleidęs. Luko Baranausko į varžovų vartų tinklą nukreiptas kamuolys – labiausiai džiaugsmo čempionate atnešęs „Atlanto“ įvartis. Lygybės ženklą tarp įvarčių dėčiau, turėdamas omenyje Maksimo Maksimovo įvartį per paskutiniąsias Europos lygos turnyro rungtynių minutes su Liuksemburgo komanda. Abu įvarčiai įrodė trenerio akylumą, jo atliktus savalaikius keitimus. Būtent po pertraukų pasirodę futbolininkai pelnė pergalingus įvarčius. Norėčiau juokais, kaip ir kai kurie aistruoliai klausė po pergalės prieš „Kruoją“, žaidėjų paklausti: „Kam reikėjo tiek ilgai laukti?“ Tačiau tuo ir įdomus sportas.

– Jei nebūtų pavykę įveikti „Kruojos“, dar prisiminę apmaudžias 2013-ųjų lygiąsias su Gargždų „Banga“, žiūrovai antrus metus paeiliui su sezonu būtų atsisveikinę niūrios nuotaikos.

– Įvartis į aukštaičių vartus pakeitė aistruolių nuotaiką kardinaliai. Pernai buvome antri, šįmet – treti, tačiau, pripažinkime, emocijos buvo skirtingos. Nemažai kas klausė, ko jūs džiaugiatės, nes nusileidote vienu laipteliu žemiau. Šiandien tai jau ne tiek svarbu. Žiūrovų, rėmėjų, žaidėjų širdis po sezono valdo pačios geriausios emocijos. Pripažinkime, klubas padarė mažą stebuklą. Didžiulis ačiū visiems, kurie palaikė „Atlantą“ viso sezono metu. Ypač tiems, kurie atėjo tą labai šaltą lapkričio vakarą į stadioną, nusprendusiems sirgti už mūsų komandą stadione, o ne prie televizoriaus žiūrėdami tiesioginę „Atlanto“ ir „Kruojos“ varžybų transliaciją.

– Jūs santūriai rodote savo emocijas per rungtynes arba po jų. Tačiau po pergalės prieš „Kruoją“ netvardėte savęs.

– Tai buvo pačios džiugiausios metų minutės.

– Kokie „Atlanto“ futbolo klubo santykiai su kita A lygoje rungtyniaujančią Klaipėdos ekipa – „Granitu“?

– Sveiki. Tarp komandų aikštėje vyksta tikra sportinė kova. Abi komandos turi savo strategijas, vizijas. Dviejų uostamiesčio vienuolikių vadinamieji derbiai sukelia didesnį susidomėjimą nei „Atlanto“ rungtynės su kitų miestų klubais.

– Tačiau dėl kai kurių rungtynių ankstyvo laiko derbiai sulaukdavo juokingo žiūrovų skaičiaus. Gal kitą sezoną pavyks išvengti tokio tvarkaraščio?

– Klubas išreiškė pirmenybių tvarkaraščio sudarinėtojams pretenzijas į kurias, tikimės, bus atsižvelgta.