Atliktą tyrimą „Senaties institutas baudžiamojoje justicijoje“ šiandien pristatę Teisės instituto mokslininkai teigia, jog Lietuvos Baudžiamajame kodekse nustatyti senaties terminai turėtų būti ilginami, o nusikaltimams, baudžiamiems laisvės atėmimu iki gyvos galvos, senatis apskritai neturėtų būti taikoma.  

Baudžiamosios atsakomybės senaties pritaikymas - tai aktas, kuriuo valstybė konstatuoja teisėsaugos institucijų nesėkmę ir atsisako toliau dėti pastangas, kad būtų įvykdyta konstitucinė pareiga tinkamomis priemonėmis sureaguoti į nusikalstamą kėsinimąsi prieš asmens ir visuomenės teisėtus interesus.  

Kaip rodo Teisės instituto atliktas tyrimas, nemažai valstybių pasaulyje (pvz., Anglija, Airija, Australija, Kanada) apskritai nepripažįsta senaties taikymo galimybės baudžiamosiose bylose.

Tuo tarpu kontinentinės teisės tradicijos valstybėse, įskaitant ir Lietuvą, senatis netaikoma tik kai kuriems sunkiausiems nusikaltimams.

Jų sąrašo apimtis svyruoja nuo itin siauro (tik nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai, kaip yra ir Lietuvoje) iki gan plataus (pvz., visi laisvės atėmimu iki gyvos galvos baudžiami nusikaltimai, su terorizmu susiję nusikaltimai, vaikų grobimas ar seksualinis išnaudojimas).

Lyginamasis tyrimas parodė, kad Lietuvoje yra numatyti vieni trumpiausių senaties terminų tarp tirtų pasaulio valstybių.

Atsižvelgiant į senaties paskirtį, prieita prie išvados, kad šie terminai yra per trumpi.

Pavyzdžiui, Lietuvos Baudžiamasis kodeksas numato 5 metų senaties terminą nesunkiems ir neatsargiems nusikaltimams (tokie yra, pavyzdžiui, nusikalstamas bankrotas, sukčiavimas be kvalifikuojančių požymių, neatsargus gyvybės atėmimas pažeidus kelių eismo taisykles).

Turint galvoje kokius sunkius padarinius sukelia tiek nusikalstamas įmonės bankrotas, tiek neatsargus gyvybės atėmimas, Teisės instituto mokslininkų teigimu, kyla didelių abejonių, ar gali per 5 metus tokios nusikalstamos veikos prarasti savo reikšmę visuomenei, o jų kaltininkų baudimas - tapti beprasmiu.

Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, Teisės institutas siūlo ilginti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminus baudžiamajam nusižengimui nuo 2 m. (kaip yra dabar) iki 5 m., nesunkiam ar neatsargiam nusikaltimui, už kurį numatyta ne daugiau kaip penkeri metai laisvės atėmimo, - nuo dabar nustatytų 5 iki 10 m.

Senaties terminus neatsargiems nusikaltimams, už kuriuos yra numatyta ilgesnė nei 5 metų laisvės atėmimo bausmė ir apysunkiams nusikaltimams siūloma ilginti nuo 8 iki 15 m., sunkiems nusikaltimams - nuo 10 iki 20 m., o labai sunkiems nusikaltimams - nuo 15 m. (kaip kad yra dabar) iki 40 m.

Senaties terminą siūloma apskritai panaikinti nusikaltimams, už kuriuos yra numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.  

Kartu siūloma senaties terminus skaičiuoti ne iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, kaip yra dabar, bet iki paskirtos bausmės atlikimo pabaigos. Dėl to turėtų iki minimumo sumažėti atvejų, kai dėl senaties teismui tenka nutraukti baudžiamąją bylą nepriėmus apkaltinamojo nuosprendžio ir neišsprendus kaltinamojo kaltumo bei nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimų. 

Teisės instituto ekspertų teigimu, senaties pritaikymas turėtų būti laikomas pagrįstu tik tuomet, kai nuo nusikalstamos veikos padarymo prabėga pakankamai daug laiko, per kurį nusikalstama veika ir jos padariniai palaipsniui praranda savo reikšmę (aktualumą) visuomenei ir patiems nukentėjusiesiems ir dėl to kaltininko baudimas tampa beprasmis.