Kelios dešimtys žmonių penktadienį atėjo į protestą prie Vyriausybės išsakyti nepasitenkinimą valdžios politika dirbančiųjų atžvilgiu.

Piketuotojai reikalavo didinti minimalią algą ir atsisakyti planų liberalizuoti darbo santykius.

„Mes manome, kad reikia ekonomiką susieti su darbo, pragyvenimo ir kitais lygiais. Keliame reikalavimus, kad turi būti atitinkamai ir organizuotas darbas, ir apmokamas“, - akcijos metu žurnalistams sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Kvedaravičius.

Į protestą susirinko apie 20 žmonių. Po miestą taip pat penktadienį bus paleisti važinėti du autobusai su protesto plakatais.

Anksčiau prie Vyriausybės ketinta į ją sukviesti 300 dalyvių, bet, anot A.Kvedaravičiaus, tam sutrukdė kitas V.Kudirkos aikštėje suplanuotas renginys, tad profsąjungos apsiribojo „simboliniu“ Oraus darbo dienos paminėjimu.

Darbuotojams atstovaujančios profsąjungos labiausiai nepatenkintos, kad joms nepavyksta išsiderėti iš Vyriausybės minimalią mėnesio algą (MMA) susieti su skurdo riba ir artimiausiu metu didinti 200 litų - pakelti iki 1000 litų.

Sutarimo šiuo klausimu nerasta ir per antradienį vykusį susitikimą su darbdaviais ir Vyriausybe, kuri nuo liepos sutiko MMA didinti 50 litų - nuo 800 iki 850 litų. Anot profsąjungų, Vyriausybės teiginiai, kad MMA tolesnis kėlimas kirstų šalies biudžetui, yra neteisingi.

„Pasiūlysiu kolegoms pavadinti premjerą “ponu deficitu„, kadangi jis visur nenori suprasti, kad ekonomika turi tarnauti žmonėms, o ne žmonės turi tarnauti ekonomikai ir deficito įveikimui“, - teigė A.Kvedaravičius.

Šiuo metu MMA Lietuvoje siekia 800 litų, o atskaičius mokesčius - 670 litų. Tokia suma yra mažesnė už skurdo ribą, kuri pernai buvo 701 litas vienam asmeniui. Anot profsąjungų, nuo 2008 metų pradžios nedidinta minimali alga gerokai atsilikusi nuo dabartinių realijų - po ekonominės krizės ją būtina didinti.

Lietuvoje apie pusė milijono žmonių gyvena žemiau skurdo ribos.

Profsąjungoms taip pat nepriimtini Vyriausybės siūlymai liberalizuoti darbo santykius, sukurti lankstesnes ir įvairesnes įdarbinimo formas, supaprastinti atleidimą iš darbo, nemokėti kompensacijų atleidžiant. Anot jų, pernai su Vyriausybe buvo sutarta, kad Darbo kodeksas nepasitarus su profsąjungomis ir darbdaviais nebus keičiamas.

„Dabar mus užgriuvo apie 50 pasiūlymų keisti Darbo kodeksą, o tarp jų - iš viso jį panaikinti. Ūkio ministras Rimantas Žylius pasiūlė, kad žmonėms, gaunantiems per 5-6 tūkst. litų, Darbo kodeksas iš viso negaliotų. Su tokia politika mes sutikti negalime“, - sakė konfederacijos pirmininko pavaduotojas.

Profsąjungos taip pat žada surengti panašų protestą po savaitės Kaune, o jei į jų reikalavimus nebus atsižvelgta, po mėnesio grasina masiniu mitingu, esą priminsiančiu prieš Vyriausybės taupymo politiką nukreiptus įvykius Graikijoje.