Vietoj poilsio - spąstai. Taip atostogas pajūryje apibūdino kauniečių šeima, pirmąkart apsilankiusi Melnragėje.

Kaina nuostabos nesukėlė

Vienoje patalpoje apgyvendinama po dešimt svetimų žmonių. Kitiems pastogė pasiūloma garaže ar pagalbiniame pastate. Trisdešimčiai žmonių skirta viena dujinė viryklė, o kelios praustuvės su šaltu vandeniu pastatytos lauke. Apie šiltą vandenį poilsiautojai galėjo tik pasvajoti. Vienintelis pastogės privalumas - nakvynė išties netoli jūros, o ne priešingai, kaip nutinka Palangoje. Kaunietė su šeima Melnragėje ilsėjosi pirmąkart. Moteris buvo sužavėta pajūrio gamta, tačiau ne pačia nakvyne.

„Nepailsėjau, o patyriau stresą", - guodėsi Jurgita Mačiulskienė. Nuo tokių gyvenimo sąlygų buvo pašiurpę ir daugiau poilsiautojų.

Šeimininkė iš poilsiautojų iškart susirinko pinigus į priekį, tad sugalvoję išsikraustyti žmonės pasijuto pakliuvę į spąstus - būsto nuomotoja atsisakė grąžinti pinigus.

Situaciją apsunkino ir tai, kad per Jūros šventę gauti laisvų vietų buvo neįmanoma, o į pajūrį ilgesniam laikui šeima atvyko viešuoju transportu.

Poilsiautojai sukandę dantis nusprendė tęsti atostogas.

Devyni litai už lovą per parą - tokia neįprasta pajūriui kaina moteriai nesukėlė įtarimų. Nuomotojos telefono numerį davęs žmogus buvo įspėjęs, kad vietos poilsiui nuomojamos Kauno neįgaliesiems.

Poilsiautojai patenkinti

Nuvykę kauniečių nurodytu adresu žurnalistai aptiko po kiemą zujančius poilsiautojus. Tai iš garažo ar ūkinio pastato, paverstų gyvenamaisiais kambariais, išbėgdavo viena moteriškė, tai iš namo - kita.

Garaže įrengtame kambaryje atidarytomis durimis viena prie kitos sustatytos penkios lovos, vienas kampas atskirtas širma.

Čia apsistojusios taip pat kaunietės gyvenimo sąlygų nepeikė, tik pasiguodė, kad nėra karšto vandens.

„Džiaugiamės! Už tokią kainą kur pigiau gausi? Kur invalidui kitur nuvažiuoti? Palangoje kainos didžiulės", - optimizmu tryško trečią kartą čia ilsėtis atvažiuojanti Regina Lapinskienė iš Kauno.

Kartu su seserimi ji čia ketina praleisti dešimt dienų. Nors pūtė stiprus vėjas ir merkė lietus, poilsiautojų nuotaikos blogas oras negadino.

„Nuomotojas gali pasiūlyti lovą, bet ne gerą orą", - šmaikštavo kaunietės.

Nuoma - lyg labdara

Tarp poilsiautojų matėsi daugiau vyresnio amžiaus moterų, kai kurios neįgalios. Pasirodė ir pati šeimininkė. „Labdara čia, o ne verslas", - tikino Apolonija Jankūnienė. Melnragėje tik vasarojanti moteris patalpas poilsiautojams nuomoja iš geros širdies.

Pasirodo, ji priima tik neįgaliuosius. Dauguma atvykusiųjų - Kauno neįgaliųjų draugijos nariai. A.Jankūnienė po sūnaus ligos nusprendė dalį gyvenimo paaukoti neįgaliesiems, tad ir mokestis už lovą - labiau simbolinis.

Šaltuoju metų laiku Kaune gyvenanti moteris gyrė jai daiktais padedantį Šančių kleboną. Pasakojimą apie gerus darbus ir nelengvą savo gyvenimą pašnekovė palydėdavo nubraukta ašara.

Trečią vasarą leidžianti tarp neįgalių poilsiautojų A.Jankūnienė kalbėjo, kad tik reikia pažiūrėti, kokių čia neatvažiuoja.

Tai patvirtindama šeimininkė ranka mostelėjo į garaže gulinčią vyresnio amžiaus moterį, šalia kurios lovos padėtas neįgaliųjų vežimėlis.

Kad kai kurie gyvena garaže su ventiliacija arba buvusiame ūkiniame pastate, ji pavadino patogumu - ne visi neįgalieji gali užlipti namo laiptais, o iš čia vežimėliu iki jūros gali kiekvienas nuriedėti.

„Kai kurie visai nevaikšto arba turi psichinę negalią. Ligoniai - sunkūs poilsiautojai", - guodėsi geradarė, paklausta, ar žmonės nesiskundžia dėl prastų gyvenimo sąlygų.

Moteris teigė turinti patentą užsiimti patalpų nuoma.

Nors oras poilsiui ne pats palankiausias ir daugelis nuomotojų laiko tuščius kambarius, pas A.Jankūnienę šiuo metu apsistoję apie 20 poilsiautojų.