Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologasLauras Bielinis teigia, kad politinėms partijoms būtų naudinga kelti stiprius kandidatus dalyvauti prezidento rinkimuose 2014-aisiais, tačiau dėlionė priklauso nuo daugelio aspektų: pavyzdžiui, nuo tarpusavio susitarimų, politikų ambicijų bei padėties valstybėje.
Beje, Mykolo Romerio universiteto docentas Vytautas Dumbliauskas teigia, jog bet kokiam kandidatui į prezidentus yra būtina kokios nors partijos parama, todėl, jo nuomone, konkurentas D. Grybauskaitei turėtų atsirasti tik politinėse partijose.
Politologai teigia, kad socialdemokratai į prezidentus galėtų kelti premjerą Algirdą Butkevičių, nors šis nerodo noro dalyvauti rinkimuose. Jį galbūt galėtų keisti europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, tačiau jos perspektyvas mokslininkai vertino neigiamai.
Mokslininkų manymu, konservatoriai galėtų arba paremti dabartinę prezidentę, arba rinkimuose kelti buvusį premjerą Andrių Kubilių bei buvusią Seimo pirmininkę Ireną Degutienę.
Prezidentinių ambicijų nėra paneigęs ir buvęs užsienio reikalų ministras, Europos Sąjungos atstovas Afganistane Vygaudas Ušackas.
TS-LKD galėtų kelti A.Kubilių ar I.Degutienę, socdemai – A.Butkevičių?
L. Bielinio nuomone, konservatorių gretose tinkamiausias kandidatas į prezidentus gali būti buvęs premjeras ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas A. Kubilius.
Nors pagal visuomenės nuomonės apklausas už jį žymiai populiaresnė krikdemiškojo flango atstovė šioje partijoje I. Degutienė, tačiau, politologo teigimu, ši politikė pastaruoju metu pralaimi kovą dėl įtakos partijoje.
Socialdemokratai, pasak L. Bielinio, galėtų kelti dabartinio premjero ir partijos lyderio Algirdo Butkevičiaus kandidatūrą, tačiau jeigu jo vadovaujama Vyriausybė gyvuos, politikas veikiausiai nebus suinteresuotas aukoti laiką prezidento rinkimams. Vietoje partijos lyderio, socialdemokratams gali tekti ieškoti kito kandidato.
„Praėjusiuose rinkimuose A. Butkevičius dalyvavo ir surinko pakankamai daug balsų. Šiandien, kai A. Butkevičiaus reitingai kyla, kai jis demonstruoja save kaip originalų ir kitaip mąstantį lyderį, jis gali būti kandidatu ir galbūt konkuruoti su prezidente. Bet, kaip aš suprantu, jis nesiruošia dalyvauti prezidento rinkimuose“, - sakė L. Bielinis.
Mokslininkas sako, kad nuo socialdemokratų prezidento rinkimuose galėtų kandidatuoti europarlamentarė V. Blinkevičiūtė, nors, L. Bielinio teigimu, apie ją kaip galima kandidatę socialdemokratų gretose nekalbama.
Politologas taip pat pažymi, kad gali atsirasti ir su konkrečia partija nesiejamų kandidatų, kurie norėtų susirungti su dabartine šalies vadove. Kaip pavyzdį jis minėjo buvusį užsienio reikalų ministrą V. Ušacką, kuris galbūt norėtų pakovoti dėl šio posto, tačiau, anot politologo, abejotina, ar sugebės užsitikrinti konservatorių paramą.
„Atsiranda ir pavienių kandidatų, kurie neneigia galimybės dalyvauti rinkimuose. Turiu galvoje V. Ušacką, jis neneigia tokios galimybės, tačiau jis turėtų sukaupti partinių struktūrų paramą savo kampanijai, o šiai dienai abejotina, ar netgi konservatoriai galėtų jį paremti“, - svarstė L. Bielinis.
Primenama, kad V. Ušackas yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys, jo, kaip galimo kandidato į prezidentus, pavardė buvo minima tuomet, kai Vilniaus meras Artūras Zuokas viešoje spaudos konferencijoje paragino ieškoti alternatyvų D. Grybauskaitei.
Darbo partija bei „Tvarka ir teisingumas“ kandidatų gali neturėti
Kalbėdamas apie Darbo partijos bei partijos „Tvarka ir teisingumas“ galimus kandidatus į prezidentus, L. Bielinis pabrėžė, kad šių partijų situacija kritiška, mat „darbiečių“ lyderis Viktoras Uspaskichas, atėjus prezidento rinkimams gali būti nuteistas, o „tvarkiečių“ lyderis Rolandas Paksas prezidento rinkimuose dalyvauti negali dėl to, kad Konstitucinis Teismas jį yra pripažinęs sulaužius priesaiką Lietuvos Respublikai.
„Darbiečiai“ matyt galėtų kažką iškelti, bet nemanau, kad jie turėtų kokį šansą. „Tvarka ir teisingumas“ turi savo vienintelį ir nepakartojamą, bet jis neturi teisės balotiruotis į prezidentus“, - teigė L. Bielinis.
Politologas sako, kad abi partijos veikiausiai ras, ką iškelti prezidento rinkimuose, tačiau tai gali būti ne itin stiprūs kandidatai.
L. Bielinis taip pat svarstė, kad politinės partijos gali susitarti dėl „kokio nors kandidato, kuris šiai dienai nėra partiniame lauke“. Politologas kalbėjo, kad konservatoriai ir liberalai arba socialdemokratai ir „darbiečiai“ gali susitarti dėl kokio nors „ryškaus ir skaidraus verslo ar kultūros atstovo“.
V.Landsbergis siektų, kad TS-LKD remtų D.Grybauskaitę?
V. Dumbliauskas savo ruožtu teigia, kad socialdemokratams geriausia tiktų prezidento rinkimuose kelti A. Butkevičių, ypač jeigu jis išlaikys gana aukštus reitingus, o Vyriausybės darbe ir politinėje sistemoje nebus sukrėtimų.
„Dabar jis bus antras žmogus valstybėje, reitingai neblogi, jeigu jam seksis, va, minimalią algą padidins, tai, manau, galėtų kandidatuoti. Jau pats buvimas premjero poste bus savotiška rinkiminė veikla“, - teigė V. Dumbliauskas.
Tačiau politologas kritiškai vertino galimybę, kad socialdemokratai keltų V. Blinkevičiūtės kandidatūrą, nes ši politikė „yra toli nuo Lietuvos“. Šiuo metu politikė dirba Europos Parlamente.
Kalbėdamas apie konservatorius, politologas svarstė, kad ši partija gali pasirinkti keletą variantų: pirma, jie gali nutarti paremti dabartinę prezidentę D. Grybauskaitę, to tikriausiai norėtų partijos patriarchas Vytautas Landsbergis; antra, partija gali iškelti I. Degutienę, kuri yra gana populiari politikė, nors netekusi Seimo pirmininkės posto kurį laiką bus šešėlyje.
Vis tik, anot V. Dumbliausko, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijoje V. Landsbergio nuomonė gali būti ir neišgirsta. Šis politikas dažnai skundžiasi, esą jo nuomonės partijoje nepaisoma.
„Darbiečių“ dalyvavimas prezidento rinkimuose – su klaustuku
Mykolo Romerio universiteto docentas V. Dumbliauskas mano, kad Darbo partijos kandidatai prezidento rinkimuose tiesiogiai priklausys nuo juodosios buhalterijos bylos baigties. Jeigu partija ir jos lyderiai būtų nuteisti, tai prezidento rinkimai gali tapti mažiausiu „darbiečių“ rūpesčiu.
„Kitas klausimas, ar partija, be V. Uspaskicho, turi kitą tokį ryškų žmogų? Aš atsakyčiau, kad nelabai. GalVytautas Gapšys, bet jis dar jaunas“, - svarstė V. Dumbliauskas.
DELFI primena, kad pagal Konstituciją prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau nei 3 pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje ir jeigu šiam asmeniui rinkimų dieną yra suėję 40 metų.
Tačiau, politologo nuomone, jeigu Darbo partijos lyderiai būtų nuteisti, ilguoju laikotarpiu V. Uspaskichą partijoje galbūt išstumtų buvęs socialliberalas Artūras Paulauskas, nors „darbiečiai“ šį politiką Darbo partijoje kol kas laiko svetimkūniu.
„A. Paulauskas vos nelaimėjo prezidento rinkimų 1998 m. ir paskui padarė visai neblogą karjerą. Tik dabar sustojo karjera“, - teigė politologas.
Svarstydamas apie galimus nepriklausomus kandidatus, V. Dumbliauskas teigė, kad kandidatų gali ieškoti ir įvairios verslo grupės.
