Veržėsi Havajuose esantis Kilauėjos ugnikalnis: vietiniams tai turi dvasinę reikšmę

Havajų ugnikalnių observatorija internetinės vaizdo kameros vaizduose užfiksavo švytėjimą, rodantį, kad Kilauėja pradėjo išsiveržti Halemaumau krateryje, esančiame ugnikalnio viršūnės kalderoje, pranešė agentūra.

Kilauėjos viršukalnė yra Havajų ugnikalnių nacionaliniame parke ir toliau nuo gyvenviečių.

Anksčiau ketvirtadienį JAV Geologijos tarnyba padidino Kilauėjos ugnikalnio pavojaus lygį dėl ženklų, rodančių, kad magma juda po viršūnės paviršiumi, o tai rodo, kad ugnikalnis gali išsiveržti.

Tai buvo gražus išsiveržimas, kurį matė daugybė žmonių, jis nesunaikino jokios didelės infrastruktūros ir, svarbiausia, nepasikėsino į niekieno gyvybę.

Kilauėja yra vienas aktyviausių ugnikalnių pasaulyje. Pastarąjį kartą jo išsiveržimas truko 16 mėnesių nuo 2021 metų rugsėjo. Maždaug dvi savaites nuo lapkričio 27 dienos Havajuose vienas šalia kito lavą spjaudė du ugnikalniai, kai pirmą kartą per 38 metus išsiveržė Mauna Loa. Abu išsiveržimai baigėsi maždaug tuo pačiu metu.

Tuo metu Havajų nacionalinio ugnikalnių parko lankytojai galėjo matyti iškart abiejų išsiveržimų lavą.

„Tai buvo gražus išsiveržimas, kurį matė daugybė žmonių, jis nesunaikino jokios didelės infrastruktūros ir, svarbiausia, nepasikėsino į niekieno gyvybę“, – sakė Havajų ugnikalnių observatorijos mokslininkas Kenas Honas.

Mauna Loa lava nekėlė pavojaus jokioms bendruomenėms, tačiau priartėjo prie pagrindinio greitkelio, jungiančio rytinę ir vakarinę salos puses, per 2,7 kilometro. 2018 metais Kilauėjos išsiveržimas sunaikino daugiau nei 700 gyvenamųjų namų.

Observatorija planavo toliau stebėti ugnikalnius, ar neatsinaujins jų aktyvumas. K. Honas anksčiau sakė, kad paprastai prieš mokslininkams laikant išsiveržimą baigtu, dažniausiai praeina trijų mėnesių atvėsimo laikotarpis.

Neaišku, kodėl abu ugnikalniai nustojo išsiveržti maždaug tuo pačiu metu. Anksčiau K. Honas sakė, kad mokslininkai planuoja išnagrinėti duomenis, kad ištirtų dviejų ugnikalnių ryšį.

Vietiniams havajiečiams ugnikalnių išsiveržimai turi didelę kultūrinę ir dvasinę reikšmę. Per Maunos Loa išsiveržimą daugelis havajiečių dalyvavo kultūrinėse tradicijose, pavyzdžiui, dainavo, giedojo ir šoko, garbindami ugnikalnių ir ugnies dievybę Pelę, ir paliko jai aukas.