- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Brutalus Rusijos smūgis į civilių daugiabutį Dnipre vėl sukėlė tarptautinę bangą pareiškimų, kad agresorė privalo atsakyti už karo nusikaltimus Ukrainoje. Vokietijos užsienio reikalų ministrė netgi paragino pagaliau įsteigti specialųjį tribunolą, kuris teistų Rusiją dėl invazijos į Ukrainą. Ar aukščiausia Rusijos vadovybė gali sulaukti atpildo, LNK žurnalistas teiravosi buvusio Konstitucinio teismo pirmininko Dainiaus Žalimo.
– Tai būtų visiškai kitoks tribunolas. Rusija, vykdydama agresiją prieš Ukrainą, daro apskritai beveik visus įmanomus tarptautinius nusikaltimus. Mes matome demonstruojamą agresiją – Ukrainos užpuolimas, bombardavimas, teritorijos aneksija, okupacija ir daugelis kitų dalykų. Tai – ginkluotas kitos valstybės užpuolimas ir jos teritorijos užgrobimas. Rusija taip pat vykdo karo nusikaltimus. Tai yra pažeidžia karo taisykles. Štai Dnipro miestas – vienas iš tokių galimų karo nusikaltimų pavyzdžių. Galima kalbėti apie nusikaltimus žmoniškumui. Masinis, sisteminis civilių žudymas – galbūt net galima būtų kalbėti apie genocidą, turint tikslą išnaikinti ukrainiečius kaip atskirą nacionalinę grupę. Tačiau problema ta, kad yra Tarptautinis baudžiamasis teismas, kuris turi ribotą jurisdikciją. Jis gali tirti nusikaltimus, vykdomus Ukrainos teritorijoje, kadangi jo jurisdikcija pagrįsta Ukrainos pareiškimu, kuris padarytas jau pakankamai seniai – 2015 metais, dėl visų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, įvykdytų Ukrainoje. Ir visiškai nesvarbu, kas juos vykdo. Be abejo, Rusijos pajėgos irgi čia patenka.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Tačiau šiuo metu nėra tokio tribunolo, kuris galėtų teisti Rusijos vadovybę už patį svarbiausią nusikaltimą – agresiją?
– Tikrai taip, nėra jokio tarptautinio tribunolo, kuris galėtų ištirti ir nuteisti už patį svarbiausią šiuo atžvilgiu nusikaltimą. Tai yra agresija, nes ji yra visa ko priežastis. Tai yra didžiausias blogis, akumuliuojantis kitą blogį – visus kitus daromus nusikaltimus. Tai ne aš sugalvojau, o dar Tarptautinis Niurnbergo karinis tribunolas. Taigi galime pasidžiaugti, kad pagaliau Vokietija palaiko tokio tribunolo įsteigimo idėją, nes iš tiesų šiuo metu nėra tokio, kuris galėtų tirti ir teisti už agresiją – patį svarbiausią nusikaltimą. Už agresiją atsako pati aukščiausia politinė ir karinė Rusijos, reikėtų dar pridėti ir Baltarusijos, vadovybė.
Jeigu tenka matyti tų rusiškų propagandinių laidų nuotrupas, tai rusai labai atvirai kalba, kad jiems liko du keliai – arba nugalėti, arba sėdėti Hagos tribunole.
– Kyla klausimas, ar įmanoma be to specialaus tribunolo teisiškai pasiekti tą vadinamą Kremliaus gaują, konkrečius asmenis, o ne pačią Rusiją, kaip valstybę, atsakyti už nusikaltimus Ukrainoje? Juk žinome, kad Rusija nepriklauso Hagos tribunolo jurisdikcijai.
– Na, be to specialaus tribunolo pasiekti yra gerokai sunkiau. Nebent būtų galima bandyti pasiekti per šiuos karo nusikaltimus, kad ir dabar konkrečiai tas bombardavimas Dnipre. Bet reikėtų labai daug lako sugaišti įrodinėjant, kad čia tikrai kažkaip su tuo susijusi pati aukščiausia Rusijos vadovybė. Dėl žemesnio lygio grandies vadų atsakomybės tai, manau, net abejonių ir tokio klausimo nekyla. Bet tam, kad pasiektume aukščiausią vadovybę, pats paprasčiausias būdas – įsteigti tokį specialųjį tribunolą, kuris teistų konkrečiai už agresijos nusikaltimą.
– Grįžtant prie sprogdinimų Dnipre. Ar galima manyti, kad Kremlius jau bijo teisinių pasekmių. Štai Dmitrijus Peskovas prieš kelias dienas puolė teisintis, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos neatakuoja gyvenamųjų pastatų ar civilinės infrastruktūros objektų. Aiškina, kad tai neva pačių ukrainiečių darbas.
– Manau, kad jie jaučia ir pakankamai seniai, nes dėl pastarųjų įvykių, galima sakyti, jau pradėjo cirkuliuoti patys pirmieji projektai dėl specialiojo tribunolo steigimo. Norėčiau pakoreguoti prieš tai buvusį klausimą, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas, kuris yra Hagoje, vis dėlto jurisdikciją turi. Ir tyrimas vyksta. Nė kiek neabejoju, kad jo tyrimas prasiplės tuo, ką mes matėme Dnipre. Ir neišvengiamai Tarptautinis baudžiamasis teismas taip pat tirs šį konkretų bombardavimą. Taigi, manau, tas yra jaučiama Rusijoje. Jie, beje, to neslepia. Jeigu tenka matyti tų rusiškų propagandinių laidų nuotrupas, tai rusai labai atvirai kalba, kad jiems liko du keliai – arba nugalėti, arba sėdėti Hagos tribunole.
– Ar gali taip būti, kad Rusija nuo atsakomybės arba bent jau dalies atsakomybės gali išsisukti?
– Nenorėčiau įvykiams užbėgti už akių, spėlioti, kas bus po karo, kuris nežinome, nei kada, nei kaip konkrečiais baigsis. Mes visi tikimės, kad jis baigsis Ukrainos pergale. Tai iš tiesų, kokios taikos sąlygos bus susitartos, ar padiktuotos Rusijai, nuo to priklausys reparacijos apimtys. Dėl tam tikros dalies reparacijų, matyt, Rusijos sutikimo nebūtinai reikės. Turiu omenyje tuos aktyvus, kurie realiai yra užšaldyti kur nors užsienyje. Juos suradus, atitinkamus teisinius mechanizmus galima nukreipti reparacijoms Ukrainai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jonavoje pradėti statyti geležinkelio tilto per Nerį poliai2
Įgyvendinant europinės vėžės geležinkelio projektą „Rail Baltica“ įsibėgėja ilgiausio tilto per Neries upę statybos Jonavos rajone – pradėti polių įrengimo darbai, kuriuos baigti tikimasi iki kitų metų pavasario, praneš...
-
LRT generaline direktore perrinkta M. Garbačiauskaitė-Budrienė24
Nacionalinio transliuotojo LRT generaline direktore antradienį naujai kadencijai perrinkta Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, įstaigai vadovaujanti nuo 2018 metų. ...
-
Lietuvoje neliks automobilių su rusiškais numeriais: kaip vyks šis procesas?3
Lietuvoje automobilių su rusiškais numeriais kitąmet turėtų visiškai nelikti, mat tokios transporto priemonės nuo rugsėjo vidurio nebeįleidžiamos į Lietuvą. O Lietuvoje esančias reikalaujama išvežti per pusmetį. Kaip vyks &sca...
-
Į ES Teisingumo Teismo teisėjus pretenduoja du kandidatai, generalinius advokatus – keturi1
Į Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismo teisėjus pretenduoja du Lietuvos teisininkai, į generalinius advokatus – keturi, antradienį pranešė Teisingumo ministerija. ...
-
Šaulių sąjunga į kibernetinio saugumo hakatoną Kaune kvies IT, karybos ekspertus1
Kauno technologijos universiteto „Santakos“ slėnyje spalio 20–22 dienomis vyks didžiausias Baltijos šalių kibernetinės gynybos ir saugumo inovacijų hakatonas „Ugninis skydas 2023“. ...
-
Senolis dusina kaimynus: smirdi? Bet aš nieko bloga nedarau35
„Smirdi? Bet aš nieko bloga nedarau“, – lyg niekur nieko ištarė daugiabučio Vilijampolėje gyventojas, kurio buto durys aplipusios musėmis, o į laiptinę patenkantis tvaikas kaimynams atima žadą. ...
-
Kariuomenės vadas sako nutraukiantis nuomos sutartį su sūnumi, nors konflikto nemato75
Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys sako nutraukiantis buto nuomos sutartį su sūnumi, nors interesų konflikto teigia nematantis. ...
-
Policija pripažįsta: LGBT atstovų mitinge suklydo29
Į ketvirtadienį Gėjų lygos rengtą mitingą susirinko daugiau ne palaikančiųjų, bet priešingą nuomonę turinčių. Pastarieji neleido pasireikšti, provokavo ir kitaip trukdė, tačiau į policiją pagalbos kreipęsi mitinguotojai, jos nes...
-
Pagalba policijai reikalinga, bet ne visada
Klaipėdos apskrities policijos viršininkas Alfonsas Motuzas mano, kad policijos rėmėjų pagalba yra reikalinga, pareigūnai neretai dirba su talkininkais. Kartu pripažįstama, kad kasdieniame darbe rėmėjai nėra labai geidžiami, kartais juos pa...
-
Penktadienį Lietuvos miestuose ir miesteliuose bus degamos žvakutės organų donorams atminti
Iš viso per 53 metus (nuo 1970 metų) donorais tapo 2005 žmonės. Tiek žvakučių spalio 6 d. degs Vilniuje, Katedros aikštėje. Prie žvakučių iniciatyvos šiemet prisijungė dar daugiau bendruomenių – net 48 vietose tądien ple...