Pareigūnai vertingą dokumentą rado vienoje interneto svetainėje, kur už jį buvo prašoma 71,9 tūkst. eurų. Rankraštis dar XX a. pradžioje paslaptingai dingo iš Valensijos Aukštosios šilko meno mokyklos archyvo.
Šis dokumentas – tai 1479 m. karaliaus Ferdinando Kataliko pasirašytų potvarkių kopija. Šiuo aktu aksomo gamyba iš paprasto amato buvo pakelta į meno lygmenį, o šios srities meistrams suteiktos specialios privilegijos bei socialinis pripažinimas.
Valensijos bendruomenės Nacionalinės policijos paveldo grupės agentai rankraštį aptiko vykdydami įprastą kultūros vertybių prekybos stebėseną internete. Pardavėjas tyrėjams teigė nežinojęs apie tikrąją dokumento kilmę ir nurodė, kad jį dar aštuntajame dešimtmetyje įsigijo jo tėvas. Archyvo duomenys patvirtino, kad rankraštis dingo tarp 1907 ir 1909 metų ir niekada nebuvo oficialiai parduotas.
„Gremi de Velluters“ (Aksomo gildijos) įstatai buvo patvirtinti 1479 m. vasario 16 d., o tų pačių metų spalio 13 d. juos oficialiai ratifikavo karalius Ferdinandas Katalikas. Rankraštyje taip pat pateikiami 1483 m. įkurtos Šv. Jeronimo brolijos įstatai.
Knyga yra išskirtinės išvaizdos: ji pagaminta iš žalio pergamento, įrišta į tos pačios spalvos aksomą ir papuošta bronzinėmis detalėmis. Ją sudaro 26 skyriai su minėtais įstatais ir brolijos taisyklėmis.
Policijos teigimu, rankraštis liks dabartiniam savininkui, nes jis turtą valdė nepertraukiamai, kaip tai numato įstatymai. Tačiau prieš jį grąžinant, dokumentas bus įtrauktas į oficialų Valensijos paveldo registrą, o savininkas privalės laikytis griežtų istorinio paveldo išsaugojimo standartų.
Kol specialistai atlieka išsamią ekspertizę, dokumentas bus saugomas Valensijos karalystės archyve.
Aukštoji šilko meno mokykla didžiuojasi seniausiu gildijų archyvu Europoje. Jame sukaupti dokumentai nuo XV a., įskaitant meistrų, pameistrių sąrašus bei gamyklų patikrinimų aktus. Įdomu tai, kad dabartinio savininko tėvas dar 1992 m. buvo padaręs šios knygos mikrofilmą oficialioje tarnyboje, tačiau ji taip ir nebuvo užregistruota kaip saugoma kultūros vertybė.

Naujausi komentarai