Liuksemburgo šaulius subūrė karas

Susibūrė vienminčiai

Praėjusių metų lapkritį, minint Lietuvos kariuomenės atkūrimo 30-metį, buvo įkurtas Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) Liuksemburgo šaulių būrys. Stebint garsiems svečiams, Lietuvos valstybei ir LŠS, tąsyk prisiekė keliolika šaulių. Pasižadėjimo žodžiai suskambo dviejų jaunųjų šaulių lūpose.

„Viskas prasidėjo kur kas anksčiau – dar praėjusių metų pradžioje, vienam Liuksemburgo lietuviui Pauliui Klikūnui pasiūlius suburti šaulių būrį. Ukraina buvo pagrindinis trigeris. Todėl, jei anksčiau buvo svarstymų, eiti į šaulius ar dar palaukti kitos progos, karas, kurį pradėjo rusai, sudėliojo visus taškus“, – kaunietis Tomas Blinstrubas prisiminė pirmąjį šauniojo liuksemburgiečių vienuoliktuko susirinkimą, po kurio entuziastų gretos ėmė sparčiai augti.

Poreikis išlieka toks pat didelis, tik keičiasi prioritetai. Pradžioje reikėjo daugiau drabužių, maisto, dabar reikia kitų dalykų.

Vyrai atsivedė žmonas, mamos – vaikus, draugai – draugus. Iškėlę sau ne vieną ambicingą tikslą, prioritetą būsimieji šauliai skyrė artimesnei vienas kito pažinčiai ir bendrystei.

„Susirinko svetimi žmonės, vienas kitas tik buvo šiek tiek pažįstami, todėl svarbiausia mums buvo tapti bendraminčių grupe. Drauge leidome nemažai laiko, ėjome į žygius, organizavome susitikimus, daug kalbėjome“, – su kai kuriais atsisveikinus, tolesniu keliu, T. Blinstrubo teigimu, pasiryžo eiti kiek daugiau nei dvidešimt žmonių. Didžioji dalis jų praėjusių metų pabaigoje tapo naujai įkurto LŠS Liuksemburgo šaulių būrio šauliais. Beje, naujai susikūręs būrys papildė jau esamų LŠS padalinių užsienyje šeimą. Šauliai buriasi Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje, Norvegijoje, Šiaurės Airijoje, Vokietijoje.

Išgrynintos kryptys

Oficialiai susibūrę su LŠS vėliava, Liuksemburgo lietuviai surengė steigiamąjį susirinkimą, o jo metu išskyrė šešias svarbiausias veiklos kryptis: mokymus ir karinį rengimą, jaunųjų šaulių ruošimą, šaulių rėmėjų telkimą, informacijos apie būrio veiklą sklaidą ir renginius, technologijų poreikį ir paramą Ukrainai.

Taip pat numatyta prisijungti prie Lietuvoje organizuojamų LŠS karinio rengimo iniciatyvų: bazinio šaulio kurso, jaunųjų šaulių stovyklų, šaudymo ir kibernetinio saugumo pratybų.

Ženklai: tokiais lipdukais pažymėtos siuntos iš Liuksemburgo keliauja į Ukrainą. / LŠS nuotr.

Paramos Ukrainai, technologijų ir informacijos sklaidos veiklos, anot Liuksemburgo šaulių būrio vado ats. mjr. T. Blinstrubo, buvo suaktyvintos labai greitai. Kaip seksis su likusiomis trimis, parodys laikas. Baigiantis metams valdyba vėl rinksis, vertins ir spręs, kurios veiklos buvo sėkmingos, kurioms jų lemta toliau gyvuoti, o kurios nepasiteisino arba tapo ne tokios aktualios.

„Tarkime, parama Ukrainai. Karas juk kažkada baigsis, tad visko gali būti, kad metų pabaigoje ši skiltis bus neaktuali“, – reziumavo T. Blinstrubas.

Tiesa, kol kas paramos poreikis karo niokojamai šaliai išlieka didelis, todėl Liuksemburgo šauliai su būrio nare, Ukrainos paramos grupės lydere Ugne Vitkute priešakyje daro viską, kad Liuksemburge laikinai apsistoję karo pabėgėliai jaustųsi kaip namuose, o Ukrainoje už savo laisvę kovojantys žmonės gautų kuo daugiau paramos, padėsiančios pasiekti pergalę, dėl kurios kasdien žūsta šimtai žmonių.

Įsitraukė į veiklą

Vilnietę Ugnę šiandien Liuksemburge žino ne vienas vietinis. Prasidėjus karui Ukrainoje, moteris buvo viena pirmųjų, ištiesusių pagalbos ranką į šalį atvykusiems karo pabėgėliams. Anglų, rusų, prancūzų ir vokiečių kalbomis šnekanti moteris jiems padėjo rasti laikinus namus ir juose įsikurti.

„Buvo sukurtas puslapis, kuriame registravosi vietiniai žmonės, galintys suteikti pastogę. Reikėjo patenkinti ir jų, ir pabėgėlių poreikius“, – U. Vitkutė skaičiavo, kad iki praėjusių metų rudens pastogę rado kone 70 ukrainiečių šeimų. Tris vaikus auginanti moteris vieną šešiolikos metų paauglį priėmė ir į savo namus.

Atsiradus drabužių, avalynės ir kitų daiktų poreikiui, Ugnė įkūrė dvi grupes – Liuksemburge gyvenančių lietuvių ir vietinių, kurios iš lūpų į lūpas dalijosi informacija ir rinko labdarą. Ji keliavo į labdaros surinkimo punktą, kuriame Ugnė pasirodo kiekvieną ketvirtadienį.

„Būdama ten pamačiau, kiek daug misijų važiuoja į Ukrainą. Supratau, kad tokiu būdu galima perduoti būtiniausius daiktus. Tarkime, išorines baterijas. Sudarinėjome sąrašus, pagal juos viską rinkome ir siuntėme“, – niekada apie vadovaujamą darbą negalvojusi ir netgi jo vengusi U. Vitkutė pasakojo, per praėjusius metus suorganizavusi ne vieną misiją. Paskutiniąsias siuntas iš Liuksemburgo drauge su Ukrainos paramos skilties nariais moteris paženklino specialiai sukurtais lipdukais. Juose vaizduojamos Ukrainos vėliava ir Lietuvos trispalvė. Pamatę skiriamuosius ženklus ukrainiečiai esą jau žino, kad parama, kuri juos pasiekė, atkeliavo iš Liuksemburgo lietuvių.

Visokeriopa parama

Liuksemburge gyvenantys T. Blinstrubas ir U. Vitkutė pasakojo, kad žmonės aukoja ne tik daiktus, bet ir pinigus. Už juos perkama tai, ko tuo metu labiausiai reikia Ukrainos žmonėms.

„Poreikis išlieka toks pat didelis, tik keičiasi prioritetai. Pradžioje reikėjo daugiau drabužių, maisto, dabar kitų dalykų“, – U. Vitkutė džiaugėsi, kad visai neseniai Liuksemburgo šauliai nupirko jau keturis džipus. Kol kas jie yra Lietuvoje, bet jau labai greitai kartu su humanitarine parama iškeliaus pas Ukrainos žmones.

Šauliai padeda ne tik materialine parama, bet ir įvairiomis iniciatyvomis. Antai stačiatikiams minint Kalėdas, Walferdange’o kultūros namuose ukrainiečių bendruomenė Liuksemburge „Lukraine asbl“ surengė šventinius pietus maždaug 300 ukrainiečių, gyvenančių pabėgėlių centruose. Liuksemburgo šauliai pasiūlė pagalbą maisto produktais ir jau paruoštais patiekalais ar desertais, idėjos sumanytojams padėjo suvežioti maistą į salę, surinkti stalus, vėliau juos serviruoti ir dalyti maistą vakaro svečiams.

„Renginys tikrai pavyko. Buvo smagu matyti besišypsančias karo pabėgėlių šeimas. Jiems tai buvo šventė. Gal ir nedidelė, bet vis dėlto šventė“, – nuo karo pradžios ukrainiečių bendruomenėje savanoriaujanti U. Vitkutė vylėsi, kad panašių pietų ateityje bus organizuojama dar dažniau.