Neseniai, prieš paskutiniąją atakų bangą, per kurią Kyjivas virš Rusijos paleido beveik 600 dronų ir pražudė keturis žmones, jis davė išskirtinį interviu naujienų agentūrai AFP.
Pasak R. Brovdžio ir pareigūnų, Ukrainos giluminiais smūgiais taikomasi į gynybos pramonės ir naftos objektus, siekiant atimti iš Rusijos išteklius, reikalingus karui tęsti.
„Putino karo išlaidų finansavimo šaltiniai (...) tapo teisėtais ir prioritetiniais kariniais taikiniais bet kurioje vietovėje, bet kurioje okupuojančios šalies teritorijos dalyje, nesvarbu, ar kalbame apie pietus, Uralą, ar Sibirą“, – sakė jis.
Pastaraisiais mėnesiais Ukraina vis giliau ir reguliariau smūgiuoja į Rusijos teritoriją.
Kyjivas teigia, kad atakos visoje Rusijos teritorijoje, įskaitant Tuapsę ir Primorską, padarė milijardinių nuostolių, o Rusijos pareigūnai praneša apie kelias aukas.
R. Brovdis teigė, kad išplėstus Ukrainos smūgius Rusijos teritorijoje lėmė keli veiksniai – didesni ištekliai, strateginis posūkis ir laipsniškas Rusijos oro gynybos sistemų ardymas.
„Priešas pastatė sieną, susidedančią iš daugybės oro gynybos elementų (...) turėjome išpjauti duris, kad galėtume praeiti“, – sakė jis.
Pasak jo, nuo 2025 metų gruodžio jo pajėgos sistemingai teikė pirmenybę Rusijos oro gynybos taikiniams.
„Negali nuspėti“
Dar laukia ilgas kelias, kol bus sunaikintas visas oro gynybos tinklas, tačiau padariniai jau pradedami jausti, pridūrė jis.
„Supratome, kad neliko tiek daug oro gynybos, kurią reikėtų sunaikinti, norint gauti prieigą giliai į teritoriją“, – sakė karvedys.
„Teritorija tokia didžiulė, o joje tiek daug jautrių taikinių, kad priešas negali nuspėti, kur mes skrisime rytoj“, – sakė R. Brovdis.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina turi teisę suduoti atsakomuosius smūgius Rusijai po to, kai anksčiau šią savaitę per masinę Rusijos ataką Kyjive žuvo 24 žmonės.
Šeštadienio naktį AFP žurnalistai matė, kaip link Rusijos buvo paleisti ilgojo nuotolio dronai – tai tapo viena didžiausių atakų per šį konfliktą.
Bataliono nariai dronus ruošė aklinoje tamsoje, apšviestoje tik raudonų žibintuvėlių.
Šie smūgiai parodė, kad „net ir akylai saugomas Maskvos regionas nėra saugus“, nurodė Ukrainos saugumo tarnyba (SBU).
„Dramatiškas vaizdas“
Atakų grėsmė sukrėtė Rusiją.
Maskva buvo priversta sumažinti gegužės 9 dienos Pergalės dienos paradą, kuris paprastai pasižymi didžiuliu kariniu šou.
Šių metų iškilmėse pirmą kartą per beveik du dešimtmečius nebuvo karinės technikos.
Maskva taip pat įspėjo Kyjivo gyventojus apie galimą atsakomąjį smūgį, jei Ukraina nusitaikys į šį renginį, prieš JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbiant, kad įsigalios trijų dienų paliaubos, kartu su planuojamais 1 tūkst. karo belaisvių mainais iš abiejų pusių.
„Ar dramatiškas galimų sprogimų karo širdyje, Maskvos centre, vaizdas vertas daugiau nei tūkstančio išgelbėtų gyvybių?“ – retoriškai klausė R. Brovdis.
„Ar verta rizikuoti mūsų santykiais su amerikiečiais?“ – svarstė ukrainietis.
Atakų atidėjimas kelioms dienoms nieko nepakeitė, sakė jis.
Jis taip pat pažadėjo „kovoti nenuilstamai“ ir suduoti tolesnius smūgius, kurie užkluptų Maskvą netikėtai.
„Netikėtumo elementas yra kaip tie vaikiški žaislai su šaudykla, mažu plaktuku ir zuikučiu, kuris iššoka skirtinguose languose (...) turi būti pakankamai greitas, kad jį pagautum“, – tvirtino dronų pajėgų vadas.
