Išvakarėse išrinkta L. Truss pakeis kadenciją baigiantį britų ministrą pirmininką Borisą Johnsoną (Borisą Johnsoną) – vieną didžiausių V. Zelenskio rėmėjų.
Savo kasdienėje kalboje Ukrainos prezidentas sakė, kad „nekantriai laukia bendradarbiavimo su L. Truss pradžios“.
„Tikiu, kad kartu galėsime padaryti daugiau, kad apsaugotume savo tautas ir sutrukdytume visoms Rusijos niokojančioms pastangoms“, – pridūrė V. Zelenskis.
Tikiu, kad kartu galėsime padaryti daugiau, kad apsaugotume savo tautas ir sutrukdytume visoms Rusijos niokojančioms pastangoms.
„Mes, ukrainiečiai, ją gerai pažįstame: ji visuomet buvo šviesiojoje Europos politikos pusėje“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas ir pabrėžė, kad „svarbiausia yra išsaugoti mūsų vienybę“.
Didžioji Britanija yra glaudi Kyjivo sąjungininkė nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją.
Londonas Ukrainos pajėgoms, kovojančioms šalies pietuose ir rytuose, skiria karinę techniką, finansavimą ir mokymų išteklius.
Praėjusį mėnesį V. Zelenskis apdovanojo B. Johnsoną Laisvės ordinu – Ukrainos apdovanojimu, skiriamu šalies suverenitetą remiantiems asmenims. Ceremonija įvyko per britų premjero trečiąjį vizitą Ukrainoje nuo karo pradžios.
JAV žvalgyba: Rusija perka artilerijos sviedinius iš Šiaurės Korėjos
Rusija perka milijonus artilerijos sviedinių ir raketų iš Šiaurės Korėjos, o šie sandoriai rodo, kad tarptautinės sankcijos labai apribojo Maskvos tiekimo grandines ir privertė ją kreiptis į izoliuotas valstybes, pirmadienį paskelbė laikraštis „The New York Times“ (NYT), remdamasi neseniai išslaptintais JAV žvalgybos duomenimis.
Pasak leidinio šaltinių Jungtinių Valstijų vyriausybėje, Rusijos ankstesnis sprendimas prašyti Irano parduoti dronų ir dabartinis kreipimasis į Šiaurės Korėją yra ženklas, kad Amerikos ir Europos paskelbtos sankcijos ir eksporto kontrolė trukdo Maskvai aprūpinti savo kariuomenę.
Anot vieno JAV pareigūno, be artimojo nuotolio raketų ir artilerijos sviedinių, Rusija ateityje tikriausiai bandys įsigyti ir kitos įrangos iš Šiaurės Korėjos.
„Kremlius turėtų sunerimti dėl to, kad jam apskritai tenka ką nors pirkti iš Šiaurės Korėjos“, – pabrėžė Vašingtone įsikūrusio strateginių studijų centro „Institute for the Study of War“ (ISW) analitikas Masonas Clarkas (Meisonas Klarkas).
NYT pažymi, kad ekonominės sankcijos, bent jau iki šiol, Maskvai nepakenkė. Vasarį prasidėjus Kremliaus invazijai į Ukrainą, smarkiai išaugo energijos išteklių kainos, o tai leido Rusijai papildyti savo iždą. Sankcijos atskiriems Rusijos oligarchams taip pat nesusilpnino prezidento Vladimiro Putino valdžios.
Tačiau JAV pareigūnai pareiškė, kad šios priemonės neleidžia Rusijai įsigyti ginkluotės ar elektronikos ginklams gaminti.
Vašingtono teigimu, Maskva tikėjosi Kinijos pagalbos apeinant sankcijas, tačiau Pekinas, nors ir perka su nuolaida rusišką naftą, nepažeidžia sankcijų ir – bent jau kol kas – nebando parduoti Rusijai ginkluotės.
Dėl šios priežasties Maskva nusprendė kreiptis į Iraną ir Šiaurės Korėją – nuo tarptautinės prekybos daugiausia atsietas šalis, iš esmės neturinčias ko prarasti bendradarbiavimu su Rusija. Vienas amerikiečių pareigūnas pabrėžė, kad tokie veiksmai rodo Maskvos neviltį.
Tuo metu JAV analitinio centro „American Enterprise Institute“ karybos ekspertas Frederickas Kaganas (Frederikas Keiganas) sakė, kad kreipimasis į Šiaurės Korėją rodo, jog Rusija nebepajėgi pasigaminti elementarių karui reikalingų priemonių.
„Vienintelė priežastis, kodėl Kremlius turėtų pirkti artilerijos sviedinius ar raketas iš Šiaurės Korėjos ar kur nors kitur, yra ta, kad Putinas nenorėjo ar negalėjo mobilizuoti Rusijos ekonomikos karui net paprasčiausiu lygiu“, – F. Kaganą citavo NYT.
Pasak JAV vyriausybės, per kelis mėnesius nuo karo pradžios paaiškėjo, kad tokie rusiški ginklai kaip sparnuotosios raketos yra mažai veiksmingi, o sviedinių atsargos bet kokiu atveju yra išsekusios – taigi, Maskvos pajėgos savo strategiją grindžia beatodairiška artilerijos ugnimi, niokojančia Rytų Ukrainos miestus.
NYT pabrėžia, kad JAV žvalgybos informaciją apie Maskvos ir Pchenjano sandorius liudija apie gilesnes problemas Rusijoje.
„Labai tikėtina, kad tai yra Rusijos karinio pramoninio komplekso žlugimo požymis, turėsiantis labai rimtų pasekmių Rusijos ginkluotosioms pajėgoms“, – teigė F. Kaganas.
Be to, esama požymių, kad kai kurių Rusijos artilerijos sviedinių veiksmingumas sumažėjo dėl atsargų sandėliavimo problemų arba prastos priežiūros, nurodo NYT.
Prieš TATENA ataskaitą vis labiau nerimaujama dėl Ukrainos Zaporižios AE
Po Zaporižios atominės elektrinės atjungimo nuo Ukrainos energetinės sistemos antradienį toliau tęsiantis apšaudymams aplink didžiausią Europos atominę jėgainę, vis labiau nerimaujama dėl jos saugumo.
Pirmadienį vėl atjungus Zaporižios AE nuo Ukrainos energetinės sistemos, susidarė rizikinga padėtis, kai jėgainės saugumo sistemos turi kliautis jos pačios energija.
Pasaulio lyderių kartojami įspėjimai, kad dėl aplink vykstančių kovų Zaporižios AE atsidūrė nepatikimoje padėtyje, galinčioje nuvesti prie branduolinės katastrofos, nenumaldė karo veiksmų. Rusijos paskirti pareigūnai antradienį apkaltino Ukrainos pajėgas apšaudžius miestą, kuriame yra elektrinė. Keliomis valandomis anksčiau ukrainiečiai paskelbė, kad Kremliaus pajėgos atakavo miestą kitoje upės pusėje.
Abi šalys viena kitą kaltina nuo pat pradinio invazijos etapo, kai rusų pajėgos užėmė elektrinę. Didėjant pavojui, Jungtinių Tautų Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) komanda praėjusią savaitę galiausiai nuvyko į Zaporižios AE, o vėliau antradienį inspektoriai turi pranešti JT Saugumo Tarybai, ką ten pamatė.
Elektrinėje, kurią eksploatuoja darbuotojai ukrainiečiai, tebėra du inspektoriai. Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas sveikino šį sprendimą.
„Yra rusų karių, nesuprantančių, kas vyksta, teisingai neįvertinančių rizikos, – sakė M. Podoliakas. – Ten yra mūsų darbuotojų, kuriems reikia tam tikros apsaugos, žmonių iš tarptautinės bendruomenės, stovinčių greta ir sakančių [rusų kariams]: „Nelieskit šių žmonių, leiskit jiems dirbti.“
Tačiau neatrodo, kad tai kaip nors būtų sumažinę riziką. Kaip sakoma TATENA pirmadienio pareiškime, ukrainiečių pareigūnai pranešė, jog paskutinė elektrinės perdavimo linija buvo atjungta, kad darbuotojai galėtų užgesinti apšaudymo sukeltą gaisrą.
„Pati linija neapgadinta ir bus vėl prijungta, kai gaisras bus užgesintas“, – sakė TATENA.
Tuo metu vienintelis dar veikiantis elektrinės reaktorius „generuos elektrą, kurios elektrinei reikia dėl jos saugumo ir kitų funkcijų“, nurodė agentūra.
Nepriklausomas branduolinės energijos analitikas Kanadoje Mycle'as Schneideris (Maiklas Šneideris) sakė, jog tai reiškia, kad elektrinė tikriausiai funkcionuoja „salos režimu“ – gamina elektrą tik savo pačios veiklai.
„Salos režimas yra labai nepatikimas, nestabilus būdas norint užtikrinti nepertraukiamą elektros tiekimą atominei elektrinei“, – sakė M. Schneideris.
Minimas incidentas yra vienas iš visos virtinės įvykių, pakursčiusių nuogąstavimus dėl galimos branduolinės katastrofos šalyje, vis dar persekiojamoje Černobylio branduolinės katastrofos – didžiausios pasaulyje.
Pasak ekspertų, Zaporižios AE reaktoriai yra suprojektuoti atlaikyti gamtines katastrofas ir net lėktuvo sudužimą, bet neprognozuojamos kovos aplink jėgainę ne kartą kėlė itin svarbių aušinimo sistemų sutrikdymo ir, tuo pačiu, reaktorių išsilydymo grėsmę.
Zaporižios srityje Rusijos paskirti pareigūnai antradienį apkaltino Ukrainos pajėgas apšaudžius Enerhodaro miestą, kuriame yra elektrinė, ir apgadinus netoli jos esančią elektros liniją.
Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ remdamasi savo korespondentu regione pranešė, kad antradienį Enerhodare dingo elektra ir girdimi sprogimai.
Tuo metu Ukrainos prezidento biuras pranešė, kad rusų pajėgos apšaudė gyvenamuosius pastatus Nikopolio mieste, esančiame kitoje Dnipro upės pusėje priešais Zaporižios AE. Sužeisti du žmonės, apgadinti mokykla, vaikų darželis ir dar maždaug 30 pastatų, sakoma pranešime.
Kitur per rusų vykdytus apšaudymus žuvo mažiausiai trys civiliai, sakoma pareiškime.
Pietinėje Chersono srityje, kurią rusų pajėgos taip pat užėmė pradiniu invazijos etapu, Ukrainos kariuomenė tęsia savo kontrpuolimą ir sunaikino kelis rusų logistikos centrus. Praėjusią naktį buvo susprogdintas pontoninis tiltas, pataikyta vienai vadavietei ir dviem patikrinimo postams.
Rytiniame Slovjansko mieste Ukrainos Raudonojo Kryžiaus draugijos darbuotojai pirmadienį valė nuolaužas po antros per vieną savaitę raketų atakos prieš jos patalpas. Žmonės per abi atakas nenukentėjo, sakė agentūros greitojo reagavimo padalinio vadovas Tarasas Lohinovas. Jis kaltino Rusijos pajėgas ir pavadino atakas karo nusikaltimais
Rusijoje panaikinta laikraščio „Novaja gazeta“ leisto žurnalo licencija
Rusija antradienį atšaukė pagrindinio šalies nepriklausomo laikraščio „Novaja gazeta“ leisto žurnalo licenciją, diena anksčiau atšaukusi paties laikraščio licenciją.
Žurnalą „Novaja rasskaz-gazeta“ leido „Novaja gazeta“, kurio vyriausiasis redaktorius Dmitrijus Muratovas pernai pelnė Nobelio taikos premiją.
Teismas pirmadienį iš esmės uždarė šį liberalų leidinį, panaikindamas jo spaudos licenciją. Antradienį tas pats buvo padaryta dėl žurnalo.
„Maskvos Basmano rajono teismas panaikino „Novaja rasskaz-gazeta“ registravimo licenciją“, – socialiniuose tinkluose pranešė leidinys. Teismo sprendimas reiškia, kad žurnalo nebebus galima spausdinti.
Leidinio interneto svetainę Rusijos pareigūnai blokavo anksčiau.
Sprendimas buvo priimtas pasiskundus valstybinei žiniasklaidos priežiūros institucijai. Ji teigė, kad praėjo pernelyg daug laiko nuo žurnalo pavadinimo įregistravimo 2009-aisiais ir pirmojo numerio pasirodymo 2022 metų liepą.
Žiniasklaidos priežiūros institucija nepaaiškino, kodėl „taip ilgai laukė prieš pateikdama administracinį reikalavimą“, nurodė „Novaja gazeta“.
Rusijos nepriklausoma žiniasklaida pastaraisiais metais patyrė beprecedentį spaudimą, o Maskvai vasarį užpuolus Ukrainą, jis dar labiau sustiprėjo.
„Novaja gazeta“ kovą buvo priversta sustabdyti savo veiklą Rusijoje, kai po Kremliaus pajėgų įsiveržimo Ukrainą objektyvioms žiniasklaidos priemonėms buvo nustatytos neįgyvendinamos sąlygos darbui tęsti.
Rusijoje buvo uždarytos visos pagrindinės nepriklausomos žiniasklaidos priemonės arba sustabdyta jų veikla šalyje.
Maskvos teismas pirmadienį skyrė 22 metų įkalinimo bausmę gynybos klausimais rašydavusiam buvusiam reporteriui Ivanui Safronovui, nuteistam dėl kaltinimų valstybės išdavimu. Jo šalininkai sako, kad byla yra kerštas už jo darbą.
Per daugelį metų „Novaja gazeta“, kuris buvo įkurtas 1991-aisiais subyrėjus Sovietų Sąjungai, sumokėjo didelę kainą už savo nepriklausomą poziciją ir tyrimus.
Nuo 2000-ųjų šeši laikraščio žurnalistai ir bendradarbiai buvo nužudyti dėl savo darbo, įskaitant žurnalistę tyrėją Aną Politkovskają.
„Novaja gazeta“ vyriausiajam redaktoriui D. Muratovui ir filipiniečių žurnalistei Mariai Ressai (Marijai Resai) 2021-aisiais buvo paskirta Nobelio taikos premija už pastangas „apsaugoti žodžio laisvę“.
