Karas: V. Zelenskio patarėjas neigia gandus, kad Ukraina atsisako derėtis su Maskva

Pareigūnai paskelbė nuotraukų, kuriose matyti išsprogdintas ir degantis trijų aukštų teatro pastatas.

„Šiandien okupantai sunaikino Dramos teatrą. Vietą, kurioje prieglobstį rado daugiau nei tūkstantis žmonių. Mes niekada to neatleisime“, – „Telegram“ žinutėje teigė Mariupolio vietos taryba.

Kelios dienos prieš numanomą ataką iš palydovų padarytose nuotraukose, kurias paskelbė privati kompanija „Maxar“, aiškiai matyti abiejose balto pastato pusėse ant žemės įrėžti žodžiai „Deti“ (rus. „vaikai“).

Mariupolio meras Vadymas Boičenka ataką pavadino siaubinga tragedija.

Scanpix nuotr.

„Ten slėpėsi žmonės. Kai kas sakė, kad jiems pasisekė likti gyviems, bet, deja, pasisekė ne visiems“, – vaizdo pareiškime kalbėjo meras.

„Vienintelis žodis tam, kas įvyko šiandien, apsakyti yra genocidas, mūsų tautos, ukrainiečių genocidas. Bet esu įsitikinęs, kad ateis diena, kai mūsų gražusis Mariupolio miestas vėl pakils iš griuvėsių“, – sakė jis.

Ten slėpėsi žmonės. Kai kas sakė, kad jiems pasisekė likti gyviems, bet, deja, pasisekė ne visiems.

Mariupolis yra svarbus strateginis tikslas Maskvai, nes galėtų sujungti Rusijos pajėgas į vakarus esančiame Kryme ir Donbase rytuose, atkertant ukrainiečius nuo Azovo jūros.

Rusijos pajėgos daug dienų bombarduoja miestą, kur anksčiau gyveno apie pusė milijono žmonių. Mariupolyje nutrauktas elektros ir vandens tiekimas, stinga maisto.

Ukrainos pareigūnai teatro subombardavimą pavadino karo nusikaltimu.

„Neįmanoma apsakyti, su kokiu cinizmu ir žiaurumu rusų įsibrovėliai naikina taikius Ukrainos pajūrio miesto gyventojus“, – sakoma oficialiame pareiškime.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas smerkė Rusijos žiaurumą ir pasijuokė iš tų Vakaruose, kas sėdėdami „Berlyno kavinėje“ atmeta neskraidymo zonos idėją, nes „bijo trečio pasaulinio karo“ su Rusija.

Rusijos gynybos ministerija paneigė, kad jos pajėgos trečiadienį bombardavo miestą, ir pareiškė, esą pastatas buvo sugriautas per Ukrainos nacionalistinio pulko „Azov“ sukeltą sprogimą.

Rusijos teigimu, ten „taikūs civiliai galėjo būti laikomi įkaitais“.

Anksčiau Maskva apkaltino „Azov“ dėl tarptautinį pasipiktinimą sukėlusio Mariupolio gimdymo namų subombardavimo praėjusią savaitę.

Žmogaus teisių gynimo grupės sako, kad padėtis Mariupolyje vis dar neaiški.

„Kol negausime daugiau informacijos, negalime atmesti ukrainiečių karinio taikinio teatro rajone tikimybės, bet tikrai žinome, kad teatre buvo mažiausiai 500 civilių“, – sakė Belkis Wille (Belkis Vil) iš organizacijos „Human Rights Watch“.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

„Tai kelia rimtą susirūpinimą dėl to, koks buvo numatytasis taikinys“, – sakė ji.

Pasak Ukrainos pareigūnų, Mariupolyje jau žuvo daugiau kaip 2 000 žmonių.

Iš miesto bėgantys gyventojai pasakoja apie gatvėse pūti paliktus lavonus, apie minų laukus ir Rusijos aviacijos smūgius.

Rusijos pajėgos trečiadienį apšaudė geležinkelio stotį Ukrainos pietiniame Zaporižios mieste, kur yra tūkstančiai pabėgėlių iš Mariupolio, bandančių išvykti toliau nuo karo veiksmų zonos.

JT Saugumo Tarybos narės ragina surengti skubų posėdį

Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Albanija, Norvegija ir Airija paprašė ketvirtadienį surengti skubų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį dėl blogėjančios humanitarinės padėties Ukrainoje, pranešė diplomatiniai šaltiniai.

„Rusija vykdo karo nusikaltimus ir taikosi į civilius gyventojus, – trečiadienį savo „Twitter“ paskyroje pranešė Britanijos diplomatinė atstovybė prie JT. – Rusijos neteisėtas karas Ukrainoje kelia grėsmę mums visiems.“

Šiandien okupantai sunaikino Dramos teatrą. Vietą, kurioje prieglobstį rado daugiau nei tūkstantis žmonių. Mes niekada to neatleisime.

Anksčiau trečiadienį Rusija dar kartą paprašė atidėti JT Saugumo Tarybos balsavimą dėl savo parengtos rezoliucijos dėl „humanitarinės padėties“ Ukrainoje.

Balsavimas, iš pradžių planuotas trečiadienį, o tada perkeltas į ketvirtadienio popietę, dabar turi įvykti penktadienio rytą, nebent projektas bus apskritai atsiimtas dėl Rusijos sąjungininkių paramos stygiaus.

Pasak kitų diplomatinių šaltinių, taip pat vyksta diskusijos, siekiant leisti V. Zelenskiui kreiptis į JT Generalinę Asamblėją.

Prancūzija ir Meksika, parengusios rezoliuciją, raginančią „nutraukti karo veiksmus“ Ukrainoje, atsisakė minties pristatyti savo tekstą JT Saugumo Tarybai, kuriai priklauso Rusija.

Tačiau jos pristatys savo rezoliuciją JT Generalinei Asamblėjai, kur viena pati šalis negali užblokuoti teksto.

Vasario 25-ąją, kitą dieną po to, kai Rusija užpuolė savo kaimynę Ukrainą, 11 iš 15 Saugumo Tarybos narių nubalsavo už tekstą, smerkiantį invaziją. Rusija vetavo šį dokumentą.

Kovo 2 dieną Generalinė Asamblėja didžiule persvara patvirtino Rusijos surengtą invaziją smerkiančią rezoliuciją. Už ją balsavo 141 narė, penkios buvo prieš, dar 35 susilaikė.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) trečiadienį pavadino Kremliaus šeimininką „karo nusikaltėliu”, o Tarptautinis Teisingumo Teismas – aukščiausia JT teisminė institucija – nurodė Maskvai nutraukti karą Ukrainoje.

EPA / ELTOS nuotr.

V.Zelenskis: Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje tokie, kokių nebuvo Sirijoje ar Čečėnijoje

Ketvirtadienio naktį V. Zelenskis išplatino dar vieną savo vaizdo įrašą.

Jame jis džiaugėsi Melitopolio mero išlaisvinimu, pasididžiavo Berdiansko gyventojų drąsa protestuoti okupantams panosėje ir pasisakė, kokie jo prioritetai derybose su Rusija. O tai yra karo baigtis, teritorinio vientisumo atstatymas ir saugumo garantijos. Savo kalbą Ukrainos prezidentas pradėjo pasidžiaugimu, kad pagaliau iš Rusijos nelaisvės buvo išlaisvintas Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas, kuris buvo pagrobtas dar kovo 11 d.

„Jį vertė koloboruoti, bet jis mūsų vaikinas, nepasidavė. Kaip nepasiduodame mes visi“, – kalbėjo V.Zelenskis.

Toliau sekė pagyrimai Berdiansko žmonėms, kurie protestuoja nepaisydami okupacinės kariuomenės. Jų į gatves išėjo tūkstančiai, o jų siunčiama žinia Rusijos kariuomenei paprasta: „Okupantai, eikite namo, tokia galimybė dar yra. Yra kiekvienam kariui, kuris atvežtas į mūsų šalies teritoriją. Kiekvienam, kuris dar nežuvo, nebuvo sužeistas ar paimtas į nelaisvę.“

Anot prezidento, Rusijos kariuomenės nuostoliai tokie, kokių ji neturėjo Sirijoje ar Čečėnijoje, kokių Sovietinė armija neturėjo Afganistane. „Jeigu jūsų karas prieš Ukrainos tautą tęsis toliau, Rusijos motinos praras daugiau vaikų, nei Afganistano ir Čečėnijos karuose kartu paėmus.

V. Zelenskis ketvirtadienį kalbės Vokietijos parlamentui

V. Zelenskis pranešė, kad ketvirtadienio rytą jis kalbės Vokietijos parlamentui vaizdo ryšiu.

„Ketvirtadienio rytą kalbėsiu Vokietijos parlamentui. Tęsiu kovą dėl dar didesnės pagalbos Ukrainai“, – pareiškė jis vaizdo kreipimesi.  

Anksčiau Ukrainos lyderis vaizdo ryšiu kalbėjo JAV Kongresui ir Kanados parlamentui. Naujienų agentūra „Kyodo“ taip pranešė, kad jis ketina pasakyti kalbą Japonijos parlamentui. Izraelio laikraščio „Yedioth Ahronoth“ žiniomis, V. Zelenskio vaizdo kreipimasis į Kneseto deputatus planuojamas kovo 20 d.

Kyjivas: Melitopolio meras, kurį buvo pagrobusios rusų pajėgos, išlaisvintas

Ukrainos pietinio Melitopolio miesto meras buvo paleistas į laisvę, trečiadienį pranešė Ukrainos pareigūnai, praėjus kelioms dienoms po to, kai Kyjivas pareiškė, kad jį pagrobė įsiveržusios Rusijos pajėgos.

Pasak Ukrainos prezidento ir parlamento, merą Ivaną Fedorovą penktadienį pagrobė Melitopolį, miestą, esantį pusiaukelėje tarp Mariupolio ir Chersono, okupavę Rusijos kariai, nes jis „atsisakė bendradarbiauti su priešu“.

„Visit Ukraini“ nuotr.

Trečiadienį platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip prezidentas V. Zelenskis kalbasi su I. Fedorovu telefonu ir sako, kad yra „laimingas girdėdamas gyvo žmogaus balsą“.

I. Fedorovas atsako, kad jaučiasi „daug geriau“.

„Ačiū, kad manęs neapleidote. Man reikės vienos ar dviejų dienų atsigauti, o paskui būsiu jūsų paslaugoms ir prisidėsiu prie mūsų pergalės“, – sako jis.

Ukrainos prezidentūros atstovė spaudai Daša Zarivna per Ukrainos televiziją vėlai trečiadienį sakė, kad V. Fedorovas buvo iškeistas į devynis paimtus į nelaisvę 20–21 metų Rusijos karius.

„Iš esmės tai yra vaikai, šauktiniai, kurių, anot Rusijos gynybos ministerijos, Ukrainoje nėra“, – sakė D. Zarivna.

„Bet visas pasaulis mato, kad jų čia yra“, – pridūrė ji.

Parlamentas teigė, kad meras buvo pagrobtas, kai dalyvavo pasitarime Melitopolio aprūpinimo klausimu miesto krizių centre.

V. Zelenskis šeštadienį paragino Prancūzijos ir Vokietijos vadovus padėti užtikrinti mero išlaisvinimą.

Sekmadienį taip pat buvo pagrobtas kito pietų Ukrainoje esančio Dniprorudnės miesto meras; šį incidentą griežtai pasmerkė Europos Sąjunga.

ES prisijungė Rusijos karo niokojamos Ukrainos elektros energijos sistemą

Europos Sąjunga trečiadienį užbaigė Rusijos karo niokojamos Ukrainos elektros energijos sistemos prijungimą prie bendrų Europos tikslų, įgyvendindama vos kiek daugiau nei prieš porą savaičių Kijevui duotą pažadą.

„Šioje srityje Ukraina dabar yra Europos dalis“, – Europos Komisijos pranešime cituojama energetikos komisarė Kadri Simson.

Ji pridūrė, kad prie Europos vieningos elektros perdavimo sistemos prijungta ir Moldova, kurios dalį kontroliuoja Kremliaus remiami separatistai.

„ES ir toliau rems Ukrainą energetikoje, užtikrindama atbulinį dujų srautą bei elektros energijos tiekimą, kurios jai labai reikia“, – pabrėžė K. Simson.

Vasario 28-ąją ES narių energetikos ministrai paskelbė, kad sujungs 27 valstybių bloko elektros tinklą su Ukrainos, jai savąjį atjungus nuo Rusijos, kuri ir toliau apšaudo bei atakuoja jos jėgaines.

Nors šis sujungimas ir kelia pavojų, kad kai kuriose ES dalyse gali sutrikti elektros tiekimas, Briuselis šį žingsnį pristatė kaip solidarumo su Ukraina išraišką, nors ir atmetė Kijevo prašymą kuo greičiau priimti Ukrainą į ES.

„Ukraina, Moldova ir Europa – bendros vertybės, bendra galia ir solidarumas“, – pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

„Palankiai vertinu šiandien žengtą svarbų žingsnį, kad šiais tamsiais laikais būtų įjungta šviesa ir būtų šilti namai, sinchronizuojant Ukrainos ir Moldovos elektros tinklus su ES tinklais. Toliau dirbsime siekdami stabilizuoti jų elektros energijos sistemas“, – sakė ji.

Savo ruožtu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad nuo šiol jo šalis tapo „ES energetikos sąjungos nare“, ir padėkojo už tai.

Rusijoje iškeltos pirmos bylos pagal drakonišką įstatymą dėl „melagienų“ apie kariuomenę

Rusijos tyrėjai trečiadienį iškėlė pirmąsias baudžiamąsias bylas pagal naują įstatymą, draudžiantį skleisti „melagingą informaciją“ apie karą Ukrainoje, Maskvos vadinamą rusų pajėgų „karine operacija“ kaimyninėje šalyje.

Kovo 4 dieną prezidento Vladimiro Putino pasirašytas įstatymas numato iki 15 metų laisvės atėmimo bausmę už „žinomai melagingos informacijos“ apie kariuomenę paskelbimą.

Šis teisės aktas privertė sunerimti V. Putino politinius oponentus ir nepriklausomą žiniasklaidą, laikančius šį įstatymą dar viena priemone valdžiai blokuoti visuomenės informavimą apie karą Ukrainoje.

Scanpix nuotr.

Pirmosios bylos pagal šį įstatymą iškeltos trims asmenims, kaltinamiems paskelbus melagingos informacijos susirašinėjimo forumuose ar socialiniuose tinkluose, nurodė Tyrimų komitetas savo tinklalapyje.

Bylos iškeltos remiantis Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) pateikta informacija. Įtariamųjų namuose atliktos kratos, apribotas jų judėjimas, rašoma tinklalapyje.

Tyrimų komitetas įvardijo vieną iš įtariamųjų – tai Veronika Belocerkovskaja, kaltinama tuo, kad socialiniame tinkle „Instagram“ skelbė melagingą informaciją.

„Buvau oficialiai pripažinta sąžiningu žmogumi“, – parašė V. Belocerkovskaja „Instagram“ žinutėje 900 tūkst. savo sekėjų, kai buvo paskelbta apie jai iškeltą bylą.

Tyrėjai nurodė, kad V. Belocerkovskaja gyvena užsienyje, todėl bus siekiama tarptautinio jos arešto orderio.

Lenkijos premjeras pareiškė, kad jam nėra raudonųjų linijų taikant sankcijas Rusijai

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis pareiškė, kad jam nėra raudonųjų linijų taikant ekonomines sankcijas Rusijai, ir paragino sugriežtinti restrikcijas Maskvai.

Mes tikrai turime būti nuoseklūs: daugiau jokių bankų blokavimo išimčių. Ryžtingas oligarchų aktyvų konfiskavimas.

„Man nėra raudonųjų linijų imantis ekonominių sankcijų prieš Rusiją, – pabrėžė M. Morawieckis trečiadienio vakarą paskelbtame interviu Vokietijos laikraščiui „Bild“. – Mes tikrai turime būti nuoseklūs: daugiau jokių bankų blokavimo išimčių. Ryžtingas oligarchų aktyvų konfiskavimas. Daugiau jokių vizų Rusijos piliečiams, visų partijos „Vieningoji Rusija“ narių aktyvų įšaldymas“.

M. Morawieckis taip pat paragino atsisakyti energijos išteklių iš Rusijos. „Šiuo tikslu Vokietija ir ES turi įvesti visišką energetinį embargą Rusijos atžvilgiu, ir kuo greičiau“, - sakė Lenkijos vyriausybės vadovas.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Į Pekiną skridęs S. Lavrovas iš pusiaukelės grįžo į Maskvą

 Į Pekiną skridęs Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo lėktuvas iš pusiaukelės grįžo į Maskvą. Orlaivis su Rusijos diplomatijos vadovu virš Novosibirsko apsigręžė ir nuskrido atgal į sostinę, praneša Vokietijos leidinys „Bild“.

Pasak laikraščio, S. Lavrovo lėktuvas turėjo ketvirtadienį nutūpti Pekine, bet, nuskridęs 2 800 kilometrų, virš Novosibirsko apsisuko ir grįžo į Vnukovo oro uostą Maskvoje.

Sekmadienį Didžiosios Britanijos leidinys „The Financial Times“, remdamasis neįvardytais JAV pareigūnais, pranešė, kad Rusija kreipėsi į Kiniją, prašydama karinės įrangos, reikalingos jos invazijai į Ukrainą.

Kinija nepasmerkė Rusijos agresijos prieš Ukrainą, nevadina jos invazija ir teigia ketinanti palaikyti su Maskva normalius ekonominius ryšius.

Smūgis į gyvenamąjį namą

Mažiausiai vienas žmogus žuvo ir trys buvo sužeisti po to, kai nukritusios raketos liekanos pataikė į gyvenamąjį pastatą Ukrainos sostinėje Kijeve, pranešė Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnyba, kurią cituoja BBC.

Ketvirtadienio rytą 5.02 val. vietos laiku (3.02 val. Grinvičo laiku) sostinės Darnyckio rajone buvo smogta bokštui, prieš tai į įvykio vietą buvo išsiųsti ugniagesiai ir gelbėtojai.

Žmonės buvo evakuoti iš vienuoliktojo ir aukštesnių aukštų, vykdomos gelbėjimo operacijos, kurių metu ardomos konstrukcijos ir ieškoma po griuvėsiais įstrigusių žmonių.

Okupantų nuostoliai

Per praėjusią parą buvo sunaikinta daugiau nei dešimt Rusijos Federacijos oro taikinių. Kyjivo srityje Ukrainos kariai pataikė į du Rusijos lėktuvus. Tai paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas.

„Danguje virš Kyjivo srities buvo ką tik sunaikintas SU-25 ir numuštas priešas SU-35. Vos per dieną minus daugiau nei 10 Rusijos Federacijos oro taikinių“, – sakė V. Zalužnas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo naktinėje ataskaitoje rašoma, kad trečiadienį, kovo 16 d., rusai „tęsė puolimo operaciją prieš mūsų valstybę. Priešas iki galo nepasiekė jokio strateginio puolimo operacijos tikslo“.

V. Zelenskis ragina Vokietiją nugriauti naują „Rusijos sieną“ Europoje

V. Zelenskis ketvirtadienį emocingame vaizdo kreipimesi į Vokietijos parlamentą prašė padėti sugriauti naują „sieną“, kurią Rusija stato Europoje.

„Tai ne Berlyno siena – tai Vidurio Europoje iškilusi siena tarp laisvės ir išnaudojimo, ir ši siena vis labiau auga su kiekviena bomba“, numesta ant Ukrainos, kalbėjo V. Zelenskis, ragindamas paremti jo šalies narystę NATO ir Europos Sąjungoje.

Ekrane pasirodęs su jo skiriamuoju ženklu jau tapusiais chaki spalvos marškinėliais, su tamsiais ratilais po akimis, V. Zelenskis Bundestage buvo pasveikintas žemųjų parlamento rūmų narių ovacijomis atsistojus.

Jo kalboje netrūko istorinių vaizdinių, susijusių su Vokietijos triumfu trinant Šaltojo karo laikų padalijimą.

„Brangus pone Scholzai, nugriaukite šią sieną“, – paragino jis Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą (Olafą Šolcą) su aliuzija į Šaltojo karo laikais, 1987-aisiais, Berlyne nuskambėjusį JAV prezidento Ronaldo Reigano (Ronaldo Reigano) prašymą.

„Duokite Vokietijai lyderio vaidmenį, kurio jūs Vokietijoje nusipelnote“, – sakė V. Zelenskis, ragindamas parodyti didesnį solidarumą su Ukraina.

Pagyras jis derino su griežta kritika Berlynui, daug metų vengusiam nutraukti savo glaudžius ryšius su Rusija energetikos ir verslo srityse.

Kalboje Vokietijos parlamentui V. Zelenskis peikė Vokietijos vyriausybės paramą dujotiekiui „Nord Stream 2“, kuriuo turėjo būti tiekiamos gamtinės dujos iš Rusijos. Ukraina ir kitos šalys nepritarė šiam projektui, įspėdamos, kad jis kelia pavojų Ukrainos ir Europos saugumui.

V. Zelenskis taip pat atkreipė dėmesį į Berlyno neryžtingumą kalbant apie kai kurių griežčiausių sankcijų skelbimą Rusijai, baiminantis, kad jos gali pakenkti ir Vokietijos ekonomikai.

„Kreipėmės į jus, – sakė jis. – Sakėme jums, kad „Nord Stream“ yra tam tikras pasirengimas karui, ir gavome išimtinai ekonominį atsakymą – tai ekonomika, ekonomika, ekonomika... Tačiau tai buvo cemento skiedinys naujai sienai.“

Vasario 24 dieną Rusijos pradėta invazija į Ukrainą privertė persvarstyti svarbius Vokietijos energijos, ekonomikos ir saugumo politikos punktus. Kai kurie jų buvo suformuluoti dar Antrojo pasaulinio karo pabaigoje.

Vokietija sustabdė projektą „Nord Stream 2“, drauge su sąjungininkėmis įvedė skaudžių sankcijų Rusijai, pažadėjo smarkiai didinti išlaidas gynybai ir panaikino draudimą eksportuoti ginklus į konfliktų zonas, kad galėtų padėti Ukrainai.

Vokietija taip pat sakė siekianti iki metų pabaigos kone visiškai atsisakyti naftos importo iš Rusijos, nors lieka labai priklausoma nuo rusiškų gamtinių dujų.

Berlynas priešinasi visiškam energijos importo iš Rusijos sustabdymui ir įspėja, kad tokiu atveju žiemą trūktų energijos, smarkiai išaugtų infliacija ir kiltų Europos didžiausios ekonomikos nestabilumo grėsmė.

V. Zelenskis pabrėžė, kad šiame kare ant kortos pastatyta viso žemyno ateitis, ir teigė, kad vyriausybės Vakaruose nedaro to, ką šiuo metu turėtų daryti.

„Kiekvienais metais politikai kartoja „daugiau niekada“, – sakė Ukrainos lyderis, kalbėdamas apie kasmetinius Holokausto minėjimus.

„O dabar matome, kad šie žodžiai paprasčiausiai nieko nereiškia. Europoje naikinama viena tauta“, – sakė jis ir pabrėžė, kad nuo Rusijos puolimo pradžios jo šalyje žuvo 108 vaikai.

„Padėkite mums sustabdyti šį karą“, – sakė V. Zelenskis.

Nepaisydami jo griežtos kritikos, vokiečių parlamentarai po 15 minučių trukusios kalbos jam vėl plojo atsistoję.

V. Zelenskis legalizavo Ukrainos virtualių aktyvų rinką

V. Zelenskis pasirašė dėl dekretą „Dėl virtualių aktyvų“, kuriuo Ukrainoje pradedama kurti legali virtualaus turto, įskaitant kriptovaliutų, rinka.

Skaitmeninės transformacijos ministras Mykola Fiodorovas, komentuodamas šį prezidento dekretą, pabrėžė: „Dedame legalios virtualių aktyvų Ukrainoje rinkos pamatus, išvedame kriptovaliutų sektorių iš šešėlio“.

Scanpix nuotr.

Pasak ministro, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios kriptovaliutos tapo galinga priemone pritraukti papildomą paramą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms – per tris karo savaites Ukrainos kriptovaliutų fondas pritraukė daugiau kaip 54 mln. JAV dolerių vertės įplaukų.

„Pokyčiai, kurių tikimasi priėmus naująjį įstatymą – Ukrainoje teisėtai veiks tradicinių užsienio valiutų ir kriptovaliutų biržos, bankai galės atidaryti kriptovaliutų kompanijų sąskaitas, ukrainiečiai galės apsaugoti savo santaupas virtualiais aktyvais, o valstybė užtikrins teisinę virtualių aktyvų apsaugą“, – pareiškė ministras.

M. Fiodorovas pridūrė, kad kriptovaliutų rinka yra vienas dinamiškiausių skaitmeninės ekonomikos sektorių – pernai jos tarptautinė kapitalizacija išaugo iki 3 trln. JAV dolerių.

Kyjive per naują rusų pajėgų smūgį žuvo mažiausiai vienas žmogus

Vienas žmogus žuvo ir dar trys buvo sužeisti, kai ketvirtadienį virš Kyjivo numuštos raketos nuolaužos kliudė daugiabutį, rusų pajėgoms toliau atakuojant Ukrainos sostinę, pranešė pagalbos tarnybos.

Rusų pajėgos, bandančios apsupti Kyjivą, ketvirtadienį paryčiais jau kelintą dieną iš eilės atakavo sostinę.

Rytiniame Darnycios rajone gelbėtojai evakavo 30 žmonių iš 16-os aukštų namo, kai 5 val. 02 min. (ir Lietuvos laiku) jį kliudė numuštos raketos nuolaužos, informavo Ukrainos skubos pagalbos tarnybos.

Sovietinės statybos daugiabučio viršutinis kraštas buvo iš dalies sugriautas, taip pat sunaikintas vienas butas viršutiniame aukšte, iš įvykio vietos pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.

„Kyjive nukritusios numuštos raketos nuolaužos padarė sugriovimų ir sukėlė gaisrą daugiaaukščiame name“, – nurodė pagalbos tarnybos socialiniame tinkle „Facebook“.

Scanpix nuotr.

„Remiantis preliminaria informacija, buvo evakuoti 30 žmonių, trys iš jų buvo sužeisti. Vienas asmuo žuvo“, – pridūrė tarnybos.

Beveik visi pastato langai buvo išdaužti, taip pat padaryta žalos trims šalimais esantiems daugiabučiams, sakė AFP žurnalistai.

Žmonės ėmėsi valyti savo balkonus ir butus, rinkdami stiklo šukes ir nuolaužas.

Ataka surengta likus dviem valandoms iki antradienio vakarą Kyjive įsigaliojusios komendanto valandos pabaigos. Apie komendanto valandos įvedimą paskelbęs sostinės meras Vitalijus Klyčko sakė, kad sostinei atėjo „sunkus ir pavojingas metas“.

Antradienį per Rusijos pajėgų smūgius gyvenamiesiems namams Kyjive žuvo keturi žmonės. Dar mažiausiai du žmonės žuvo pirmadienį.

Ukraina kreipėsi FATF įtraukti Baltarusiją į „juodąjį“ sąrašą

Ukrainos valstybinė finansų priežiūros tarnyba kreipėsi į Tarptautinę kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimo prevencijos organizaciją (FATF), ragindama įtraukti Baltarusiją į „juodąjį“ sąrašą.

„Kreipiamės prašydami pripažinti Baltarusiją šalimi, kuri savo veiksmais platina masinio naikinimo ginklus, ir nuspręsti įtraukti ją į FATF sankcijų sąrašą“, – rašoma Ukrainos tarnybos laiške šiai tarptautinei organizacijai.

FARF buvo įkurta 1989-aisiais Didžiojo septyneto (G-7) valstybių iniciatyva, siekiant plėtoti kovos su pinigų plovimu politiką, o 2001 metais jos įgaliojimai buvo išplėsti, įtraukiant terorizmo finansavimo užkardymą.

„Iš esmės, Baltarusijos teritorija naudojama kaip tramplinas Rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą, ir tai remia bei skatina Baltarusijos politinė vadovybė“, – teigiama Ukrainos kreipimesi FATF.

Be to, Ukrainos tarnyba paragino „Egmonto grupės“ – neformalios pasaulio finansinės žvalgybos padalinių asociacijos – vadovybę nutraukti Baltarusijos prieigą prie saugaus ryšio kanalų bei pašalinti ją iš organizacijos.

Žuvo keturi Rusijos generolai

V. Zelenskis sako, kad per kautynes ​​žuvo dar vienas Rusijos generolas. Jis neįvardijo karininko pavardės, bet Ukrainos vidaus reikalų ministerijos patarėjas sakė, kad generolą majorą Olegą Mitiajevą nukovė „Azovo“ batalionas, rašo BBC.

Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad generolas O. Mitiajevas buvo nukautas netoli Mariupolio. Pranešama, kad jis yra jau ketvirtas žuvęs Rusijos generolas, todėl kai kurie klausia, kodėl tokio aukšto rango Rusijos kariškiai yra taip arti fronto linijos.

Analitikai mano, kad Rusijos operacijoms Ukrainoje vadovauja apie 20 generolų, o tai reiškia, kad, visoms žūtims pasitvirtinus, per karo veiksmus jau žuvo penktadalis Rusijos generolų.

Rusijai patiriant tokius didelius nuostolius, kai kurie ekspertai mano, jog nebuvo taip, kad generolai tiesiog atsidūrė netinkamoje vietoje netinkamu laiku, – greičiausiai Ukraina taikosi į aukščiausio lygio Rusijos karininkus. „Nemanau, kad tai atsitiktinumas. Atsitiktinumas yra, kai žūva vienas, bet kai jų tiek daug, tai – tikslas“, – BBC sakė Rita Konaev iš Džordžtauno universiteto.

Kalbėdamas su „The Wall Street Journal“, vienas asmuo iš prezidentui V. Zelenskiui artimo rato sakė, kad Ukraina turi karinės žvalgybos komandą, kuri taikosi į Rusijos karininkų klasę. „Jie ieško aukšto rango generolų, lakūnų, artilerijos vadų“, – laikraščiui sakė asmuo.

Pasak R. Konaev, kadangi Ukrainos kariuomenė yra mažesnė, tai, kad ji taikosi į aukšto rango asmenis, gali būti svarbi informacinio karo dalis: „Manant, kad yra nusitaikymo elementas, tai skatina pačios Ukrainos moralę. Tai yra pergalės elementas. Tai įkvepia“.

Jei bendraudami su aukšto rango pareigūnais rusai naudojasi mobiliaisiais telefonais ar analoginiais radijo imtuvais, ukrainiečiams viskas padėta ant lėkštutės.

Kad Ukraina galėtų nusitaikyti į konkrečius Rusijos karininkus, ji turi žinoti, kur jie yra. Analitikai teigia, kad Rusija naudojasi atvirais komunikacijos kanalais, kurie suteikia užuominų, kur yra tam tikri taikiniai. „Jei bendraudami su aukšto rango pareigūnais rusai naudojasi mobiliaisiais telefonais ar analoginiais radijo imtuvais, ukrainiečiams viskas padėta ant lėkštutės“, – BBC sakė gynybos analitikas Konradas Muzyka iš „Rochan Consulting“.

Po dar vieno aukšto rango karininko generolo majoro Vitalijaus Gerasimovo žūties Ukraina paskelbė įrašą, kuriame tariamai du Rusijos saugumo pareigūnai diskutuoja apie generolo mirtį ir skundžiasi, kad jų saugaus ryšio tinklas neveikia.

Fronto linijose

Neįprasta, kad tokio aukšto rango karininkai stato save į tokį pavojų, būdami taip arti mūšio lauko. Vakarų šaltiniai mano, kad jie tai daro mėgindami kontroliuoti operacijas, kurios kai kuriose srityse visiškai stringa. Tradiciškai Rusijos kariuomenė turi per daug vadovaujamų kadrų, karininkai dažnai atlieka kasdienę veiklą, sako K. Muzyka. Nors tai ima keistis, tai gali paaiškinti, kodėl generolai jautė poreikį vadovauti operacijoms fronte. „Pastaraisiais metais įvyko didelis poslinkis, verčiantis bataliono vadus mąstyti savarankiškai suteikiant jiems laisvę priimti sprendimus, – sakė K. Muzyka. – Tačiau to imtasi tik prieš trejus metus, todėl galbūt tai dar neturėjo tinkamo poveikio jų veiklai“.

Generolų žūties detalės neaiškios, sunku gauti patikimus faktus iš vietos. Daroma prielaida, kad jie visi buvo įstrigę kovose priekinėje linijoje, vis dėlto nebūtinai taip yra, mano R. Konaev. „Tai nebūtinai reiškia, kad generolai buvo fronto linijoje. Pavyzdžiui, jie galėjo būti kelyje arba tikrinti tiekimo linijas“, – sakė ji BBC.

Ukraina paskelbė nukovusi keturis Rusijos generolus: 150-osios šaulių divizijos vadą Olegą Mitiajevą, 29-osios jungtinės kariuomenės vadą Andrejų Kolesnikovą, 41-osios jungtinės kariuomenės vadą Vitalijų Gerasimovą ir 41-osios jungtinės kariuomenės vado pavaduotoją Andrejų Suchoveckį.

Kitaip nei apie kitus generolus, apie A. Suchoveckio mirtį pranešė Rusijos žiniasklaida, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo kalboje patvirtino, kad Ukrainoje žuvo generolas.

Bombų slėptuvė Mariupolio teatre atlaikė, žmonės išeina gyvi

Ukrainiečių parlamentaras Serhijus Taruta ketvirtadienį pranešė, kad bombų slėptuvė teatre apgultame Mariupolio uostamiestyje atlaikė Rusijos puolimą, ten buvę žmonės išgyveno.

Jį cituoja naujienų agentūra „Unian“.

„Po baisios nežinomybės nakties, 22-osios karo dienos rytą, pagaliau geros žinios iš Mariupolio! Bombų slėptuvė atlaikė. Pradėta ardyti griuvėsius, žmonės išeina gyvi!“ – feisbuke parašė S. Taruta.

Ukraina trečiadienį pareiškė, kad Rusijos sugriautame teatre apgultame Mariupolio uostamiestyje slėpėsi daugiau kaip tūkstantis žmonių.

Pareigūnai paskelbė nuotraukų, kuriose matyti išsprogdintas ir degantis trijų aukštų teatro pastatas.

„Šiandien okupantai sunaikino Dramos teatrą. Vietą, kurioje prieglobstį rado daugiau nei tūkstantis žmonių. Mes niekada to neatleisime“, – „Telegram“ žinutėje teigė Mariupolio vietos taryba.

Kelios dienos prieš numanomą ataką iš palydovų padarytose nuotraukose, kurias paskelbė privati kompanija „Maxar“, aiškiai matyti abiejose balto pastato pusėse ant žemės įrėžti žodžiai „Deti“ (rus. „vaikai“).

Mariupolio meras Vadymas Boičenka ataką pavadino siaubinga tragedija.

„Vienintelis žodis tam, kas įvyko šiandien, apsakyti yra genocidas, mūsų tautos, ukrainiečių genocidas. Bet esu įsitikinęs, kad ateis diena, kai mūsų gražusis Mariupolio miestas vėl pakils iš griuvėsių“, – vaizdo pareiškime kalbėjo meras.

Mariupolis yra svarbus strateginis tikslas Maskvai, nes galėtų sujungti Rusijos pajėgas į vakarus esančiame Kryme ir Donbase rytuose, atkertant ukrainiečius nuo Azovo jūros.

Rusijos pajėgos daug dienų bombarduoja miestą, kur anksčiau gyveno apie pusė milijono žmonių. Mariupolyje nutrauktas elektros ir vandens tiekimas, stinga maisto.

Ukrainos pareigūnai teatro subombardavimą pavadino karo nusikaltimu.

„Neįmanoma apsakyti, su kokiu cinizmu ir žiaurumu rusų įsibrovėliai naikina taikius Ukrainos pajūrio miesto gyventojus“, – sakoma oficialiame pareiškime.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas smerkė Rusijos žiaurumą ir pasijuokė iš tų Vakaruose, kas sėdėdami „Berlyno kavinėje“ atmeta neskraidymo zonos idėją, nes „bijo trečio pasaulinio karo“ su Rusija.

Rusijos gynybos ministerija paneigė, kad jos pajėgos trečiadienį bombardavo miestą, ir pareiškė, esą pastatas buvo sugriautas per Ukrainos nacionalistinio pulko „Azov“ sukeltą sprogimą.

Rusijos teigimu, ten „taikūs civiliai galėjo būti laikomi įkaitais“.

Anksčiau Maskva apkaltino „Azov“ dėl tarptautinį pasipiktinimą sukėlusio Mariupolio gimdymo namų subombardavimo praėjusią savaitę.

Žmogaus teisių gynimo grupės sako, kad padėtis Mariupolyje vis dar neaiški.

„Kol negausime daugiau informacijos, negalime atmesti ukrainiečių karinio taikinio teatro rajone tikimybės, bet tikrai žinome, kad teatre buvo mažiausiai 500 civilių“, – sakė Belkis Wille (Belkis Vil) iš organizacijos „Human Rights Watch“.

„Tai kelia rimtą susirūpinimą dėl to, koks buvo numatytasis taikinys“, – sakė ji.

Pasak Ukrainos pareigūnų, Mariupolyje jau žuvo daugiau kaip 2 000 žmonių.

Iš miesto bėgantys gyventojai pasakoja apie gatvėse pūti paliktus lavonus, apie minų laukus ir Rusijos aviacijos smūgius.

Rusijos pajėgos trečiadienį apšaudė geležinkelio stotį Ukrainos pietiniame Zaporižios mieste, kur yra tūkstančiai pabėgėlių iš Mariupolio, bandančių išvykti toliau nuo karo veiksmų zonos.

Britų žvalgyba: Rusijos invazija įstrigo visuose frontuose

Naujausia Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos pranešime teigiama, kad Rusijos pajėgų progresas Ukrainoje pastarosiomis dienomis yra „minimalus“: tiek sausumoje, tiek vandenyje, tiek ore. 

Rusijos kariai ir toliau patiria didelių nuostolių, o invazija praktiškai „įstrigusi visuose frontuose“. Remiantis britų žvalgyba, Ukrainos gynyba „nuosekli ir gerai koordinuota“, be to, didžioji dalis teritorijos išlieka oficialiojo Kijevo rankose.

Paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus

Ukrainos generalinis štabas informavo, kad ketvirtadienio duomenimis Rusijos kariuomenė neteko daugiau nei 14 tūkst. savo karių. 

Taip pat pranešama apie 444 sunaikintus tankus, 1435 šarvuotas kovos mašinas,  201 artilerijos sistemą, 86 lėktuvus, 108 sraigtasparnius.

JAV žvalgyba: Ukrainoje žuvo 7 tūkst. rusų karių

JAV žvalgyba skelbia, kad kare žuvo 7 tūkst. Rusijos karių, dar 14–21 tūkst. buvo sužeisti.

Tačiau „The New York Times“ šaltiniai pabrėžė, kad jų duomenys apie žuvusiuosius gali būti netikslūs. Iš viso, leidinio duomenimis, kare dalyvauja daugiau nei 150 tūkst. Rusijos karių.

Pentagono pareigūnai teigia, kad augantis žuvusiųjų skaičius gali atimti norą tęsti kovą.

Pentagonas taip pat pažymi, kad dėl Rusijos sausumos pajėgų nesėkmių V. Putinas vis dažniau atakuoja Ukrainos miestus, namus, ligonines ir mokyklas.

Kremlius atmeta JT teismo nurodymą nutraukti puolimą Ukrainoje

Kremlius ketvirtadienį atmetė Jungtinių Tautų aukščiausios instancijos teismo įpareigojimą Rusijai sustabdyti karinį puolimą Ukrainoje, Tarptautiniam Teisingumo Teismui (TTT) ankstesnę dieną paskelbus atitinkamą nutartį.

„Negalime atsižvelgti į šį sprendimą“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Jis pridūrė, kad sprendimui įgyvendinti būtinas abiejų šalių – Rusijos ir Ukrainos – sutarimas.

„Šiuo atveju jokio sutarimo negali būti“, – sakė D. Peskovas.

TTT trečiadienį nusprendė, kad „Rusijos Federacija turi nedelsdama sustabdyti karines operacijas, kurias ji pradėjo vasario 24 dieną Ukrainos teritorijoje“.

Ukraina skubos tvarka kreipėsi į Hagoje įsikūrusį TTT netrukus po to, kai Rusija užpuolė šalį.

D. Peskovas pareiškė, kad Maskvos delegacija derybose su Kyjivu dėl karo veiksmų užbaigimo „demonstruoja daug didesnį pasirengimą derėtis, nei mūsų kolegos“.

Rusijos pajėgos toliau atakuoja apsiaustą Mariupolį

V. Zelenskio biuras pranešė, kad ketvirtadienį anksti ryte Rusijos pajėgų aviacija vėl atakavo apsiaustą Mariupolio uostamiestį.

Biuras apie naujų antskrydžių aukas nepranešė. Smūgiai surengti mieste tęsiantis gelbėjimo darbams po trečiadienio atakos, per kurią buvo sugriautas Mariupolio dramos teatras, kuriame slėpėsi daugiau kaip tūkstantis žmonių.

„Žmonės patys palieka Mariupolį savo transportu“, – nurodė V. Zelenskio biuras ir pridūrė, kad „rizika žūti išlieka didelė“, nes rusų pajėgos anksčiau šaudė į civilius.

Biuras taip pat pranešė, kad praėjusią naktį buvo rengiami artilerijos ir aviacijos smūgiai įvairiose šalies vietose, įskaitant Kalynivką ir Brovarus šalia sostinės Kyjivo.

Anot jo, toliau tęsiasi susirėmimai, rusų pajėgoms bandant įžengti į į Mykolajivo uostamiestį šalies pietuose. Rytiniame Avdijivkos mieste visą naktį griaudėjo artilerija.

Ukraina sako, kad Rusijos pajėgos, įstrigus invazijai, vis dažniau naudoja artileriją ir vykdo antskrydžius.

„Priešas nesėkmingai klostantis antžeminei operacijai toliau atakuoja raketomis ir bombomis infrastruktūrą ir tankiai gyvenamus Ukrainos miestų rajonus“, – nurodė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Scanpix nuotr.

Kinija žada apsaugoti savo įmones nuo Rusijai taikomų sankcijų

Pekinas imsis visų būtinų priemonių, kad apsaugotų Kinijos įmones nuo kitų vyriausybių veiksmų, susijusių su Rusijai įvestomis sankcijomis, ketvirtadienį sakė vienas Kinijos prekybos ministerijos pareigūnas.

Ministerijos atstovas Gao Fengas taip atsakė į klausimus dėl JAV perspėjimų, kad Kinijos bendrovės sulauktų „pasekmių“, jeigu mėgintų apeiti Maskvai taikomas sankcijas.

Atstovas sakė, kad Kinija nepritaria jokioms vienašališkoms sankcijoms iš „ilgų rankų jurisdikcijai“, nepagrįstai tarptautine teise.

„Ekonominių sankcijų įvedimas ne vien neišspręs saugumo problemų, bet ir pakenks įprastam žmonių gyvenimui paveiktose šalyse, trikdys pasaulinę rinką ir dar labiau sulėtins pasaulio ekonomiką“, – kalbėjo Gao Fengas.

Pasak jo, Kinija imsis visų priemonių, būtinų jos įprastos prekybos interesams ir Kinijos bendrovių teisėms bei interesams apsaugoti, bet daugiau detalių nepateikė.

Ukraina ragina EP pripažinti V. Putiną karo nusikaltėliu

Ukrainiečių gynybos ministras Oleksijus Reznikovas ketvirtadienį paragino europarlamentarus pripažinti Rusijos prezidentą karo nusikaltėliu ir pakvietė Europos Sąjungą tiekti daugiau ginklų Ukrainai, kad ji galėtų kovoti su Maskvos pajėgomis.

Toks pareiškimas pasirodė JAV prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui) trečiadienį pavadinus V.Putiną „karo nusikaltėliu“ dėl jo kruvinos invazijos į Ukrainą ir taip įsiutinus Kremlių.

„Tai ne šiaip karas. Tai valstybinis terorizmas. Agresorės reguliarioji kariuomenė stropiai naikina civilius gyventojus“, – vaizdo ryšiu Europos Parlamentui sakė O. Reznikovas.

„Kreipiuosi į visus Europos Parlamento narius prašydamas pripažinti, kad Putinas yra karo nusikaltėlis, kaip padaryta Jungtinėse Valstijose“, – sakė jis.

Kreipiuosi į visus Europos Parlamento narius prašydamas pripažinti, kad Putinas yra karo nusikaltėlis, kaip padaryta Jungtinėse Valstijose.

O. Reznikovas atkreipė dėmesį į nuožmų pietinio Mariupolio uostamiesčio puolimą ir teatro, kur, kaip sakė pareigūnai, slėpėsi apie 1,2 tūkst. moterų bei vaikų, subombardavimą.

Pasak ukrainiečių ministro, per tris V. Putino invazijos savaites Ukrainoje sunaikinta per 400 mokyklų, 110 ligoninių, 1 tūkst. daugiabučių.

Ukrainos pasipriešinimas ir logistinės problemos sutrukdė Rusijai siekti žaibiškos pergalės. O. Reznikovas teigė, kad nuo invazijos pradžios žuvo daugiau kaip 14 tūkst. rusų karių.

Ukrainiečių ministras tvirtino, kad Kyjivo pajėgos galiausiai nugalės didesnes Kremliaus pajėgas, bet paragino Europą tiekti daugiau ginklų.

AFP nuotr.

„Mes laimėsime. Klausimas tik dėl kainos, kurią sumokės ukrainiečiai, – sakė jis. – Rusus galima sustabdyti, pergalę galima pasiekti, bet mums reikia pagalbos.“

O. Reznikovas paprašė „labai greitai“ skirti didesnę finansinę pagalbą, kad ukrainiečiai galėtų įsigyti tokių dalykų kaip lėktuvai, šarvuotosios transporto priemonės, prieštankinės ir priešlėktuvinės sistemos.

27 narių Europos Sąjunga jau skyrė 500 mln. eurų ginklams Kyjivui, o dabar siūloma skirti dar 500 milijonų.

O. Reznikovas taip pat paragino ES griežtinti sankcijas Rusijai ir spausti kompanijas, nenutraukusias verslo reikalų Rusijoje.

Jis griežtai kritikavo Vakarų atsisakymą tiesiogiai įsikišti ir nustatyti neskraidymo zoną virš Ukrainos.

„Prarasime vis daugiau ir daugiau gyvybių, ir vėliau Europos šalys mokės daugiau pinigų, kad padėtų atstatyti Ukrainą“, – sakė jis.

„Kuo ilgiau dvejosite, tuo labiau mūsų vaikai ir vaikaičiai laikys tai nusikaltimu Ukrainai“, – pridūrė O. Reznikovas.

Paryžius: Rusija „apsimeta, kad derasi“ su Ukraina

Rusija apsimeta, kad derasi su Ukraina, ir tuo pačiu tęsia karą kaimyninėje šalyje, laikydamasi brutalios strategijos, kurią Maskva taikė ir per kitus konfliktus, ketvirtadienį pareiškė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas (Žanas Ivas Le Drianas).

„Deja, vis dar susiduriame su ta pačia Rusijos logika – ji kelia maksimalistinius reikalavimus, nori, kad Ukraina pasiduotų, ir intensyvina apsiausties karą“, – laikraščiui „Le Parisien“ sakė J.-Y. Le Drianas.

„Kaip ir [Čečėnijos] Grozne bei [Sirijos] Alepe, yra trys tipiški elementai – beatodairiškas bombardavimas, vadinamieji humanitariniai „koridoriai“, skirti tam, kad jie galėtų apkaltinti kitą pusę jų nepaisymu, ir derybos, kurių vienintelis tikslas – tik apsimesti, kad deramasi“, – teigė ministras.

Pasak jo, Ukraina savo ruožtu „atsakingai ir atvirai dalyvauja derybose“.

V. Zelenskio biuras trečiadienį atmetė Kremliaus pasiūlymą savo kaimynei tapti neutralia šalimi (kaip Švedija ar Austrija). Jis pabrėžė, kad Kyjivui reikalingos pačios tvirčiausios saugumo garantijos.

Ukrainos vyriausiasis derybininkas Michailo Podoliakas „Twitter“ parašė, kad „Financial Times“ paskelbtas 15 punktų taikos plano juodraštis „atspindi rusų pusės prašomą poziciją. Nieko daugiau. Ukrainiečių pusė turi savo pozicijas.“

Karo zonoje Ukraina kaltina Rusiją beatodairiškais aviacijos, artilerijos ir raketų bombardavimais.

Naktį sprogimų nugriaudėjo apgultame Mariupolio mieste esančiame teatre. Manoma, kad pastate slėpėsi daugiau kaip 1 tūkst. civilių gyventojų. Informacijos apie galimus nukentėjusiuosius kol kas nepaskelbta.

Nors kai kuriais atvejais gyventojams pavyko pabėgti iš apšaudomų miestų humanitariniais koridoriais, daugelis kitų evakuacijos bandymų žlugo.

Anot J.-Y. Le Driano, Europa neatsisakys pagalbos Ukrainai, įskaitant ginklų tiekimą, nepaisant Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimų smogti vilkstinėms arba panaudoti branduolinius ginklus.

„Retorinis eskalavimas branduoliniais klausimais yra prezidento V. Putino įprotis“, – „Le Parisien“ sakė ministras, smerkdamas Rusijos strateginių pajėgų pozavimą kaip „neproporcingą ir neatsakingą“.

Šiuo metu „yra vienas neatidėliotinas klausimas – paliaubos, paliaubos, paliaubos“, – pabrėžė prancūzų diplomatijos vadovas.

„Rusija kol kas atsisako tai daryti. – kalbėjo jis. – Taigi sankcijos bus ryžtingai griežtinamos, kol Putinas supras, kad tęsti konfliktą bus taip brangu, kad paliaubos yra geresnė išeitis, ir pradės realias derybas su prezidentu Zelenskiu.“

Į Lenkiją atvyko 1,95 mln. pabėgėlių iš Ukrainos

Maždaug 1,95 mln. žmonių jau atvyko į Lenkiją iš Ukrainos nuo tada, kai Rusija užpuolė šią šalį, ketvirtadienį tviteryje pranešė Lenkijos sienos apsaugos tarnyba.

Trečiadienį atvyko 60 tūkst. žmonių – 11 proc. mažiau nei praėjusią dieną. Kol kas nėra oficialių duomenų, kiek pabėgėlių liko Lenkijoje ir kiek išvyko į kitas Europos Sąjungos valstybes nares.

Tuo metu Vokietija nuo Rusijos invazijos pradžios užregistravo 187 428 atvykusiuosius iš Ukrainos, ketvirtadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija. Dauguma jų yra moterys ir vaikai. Tačiau tikrasis skaičius greičiausiai daug didesnis, nes Vokietija registruoja tik tuos, kuriuos policija užfiksavo tokiose vietose kaip Vokietijos ir Austrijos siena, stotys ar traukiniai. Vokietija nevykdo reguliarios sienų kontrolės prie savo sienų su ES valstybėmis, tokiomis kaip Lenkija, o ukrainiečiams leidžiama atvykti be vizos. Taip pat neaišku, kiek žmonių iškeliavo toliau, kad pasiektų šeimos narius ar draugus kitose šalyse.

Prieš vasario 24 d. Rusijos pradėtą plataus masto puolimą Ukrainoje, pagal dydį didžiausioje Europos valstybėje, buvo daugiau nei 44 milijonai piliečių. Jungtinių Tautų duomenimis, iš Ukrainos jau pabėgo daugiau nei 3 mln. žmonių. Dauguma jų iš pradžių apsistoja kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje, kurios siena su Ukraina driekiasi daugiau nei 500 kilometrų.

Ukrainos parlamentarė: Mariupolyje iš po teatro griuvėsių išgelbėta 130 žmonių

Apie 130 civilių gyventojų jau išgelbėti iš subombarduoto teatro Mariupolyje, kur jie slėpėsi nuo karo veiksmų, pranešė Ukrainos parlamento narė.

„Geros naujienos, kurių mums taip skubiai reikia. Po Mariupolio teatru esanti priešlėktuvinė slėptuvė atsilaikė. Jau išgelbėta apie 130 žmonių“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Olga Stefanišyna.

„Tai stebuklas“, – sakė ji, apibūdindama, kaip gelbėtojai šalina nuolaužas, kad išlaisvintų kitus išlikusius gyvuosius.

Kremlius: Rusijos ir Ukrainos derybos tęsiasi

Praėjus trims savaitėms po Rusijos invazijos į Ukrainą, derybos tarp Kyjivo ir Maskvos, Kremliaus duomenimis, tęsiasi virtualiu formatu. „Darbas tęsiamas, – ketvirtadienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja agentūra „Interfax“. – Mūsų delegacija deda dideles pastangas ir demonstruoja daug didesnį pasirengimą nei Ukrainos delegacija“. Rusijos sąlygos esą „labai aiškios, suformuluotos ir išsamiai pateiktos Ukrainos derybininkams“.

D. Peskovas pakomentavo ir trečiadienio žiniasklaidos pranešimą apie tariamą dokumentų rengimą galimam tiesioginiam pokalbiui tarp Ukrainos ir Rusijos prezidentų Volodymyro Zelenskio ir Vladimiro Putino. Pranešime pateikti iš dalies jau žinomi teiginiai, sakė Kremliaus atstovas. Tačiau informacija esą neteisingai sudėliota ir yra „nekorektiška“.

„The Financial Time“ trečiadienį rašė apie rengiamą 15 punktų planą. Pirmojoje vietoje esą yra Rusijos reikalaujamas Ukrainos neutralumas ir demilitarizacija bei Kyjivo reikalavimas išvesti rusų dalinius. Teritoriniai ginčai esą turėtų būti sprendžiami vėliau.

Baltieji rūmai: JAV ir Kinijos prezidentai pasikalbės apie karą Ukrainoje

J. Bidenas penktadienį pasikalbės su Kinijos vadovu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu) apie reikalus, susijusius su Rusijos karu Ukrainoje, pranešė Baltieji rūmai.

Pekinas atsisakė pasmerkti savo artimą sąjungininkę Rusiją dėl įsiveržimo į Ukrainą ir dėl padidėjusios įtampos kaltino Jungtines Valstijų politiką bei NATO plėtrą į rytus.

„Abu lyderiai aptars konkurencijos tarp abiejų mūsų šalių valdymą, taip pat Rusijos karą prieš Ukrainą ir kitus abiem pusėms rūpimus klausimus“, – sakoma ketvirtadienį paskelbtame Baltųjų rūmų pranešime.

JAV ir jų sąjungininkės Europoje daro didžiulį diplomatinį spaudimą Kinijai, kad ji nebemestų gelbėjimo lyno izoliuotai Rusijai. Tačiau nuo invazijos į Ukrainą pradžios praėjus trims savaitėms, Pekinas neatrodo ketinantis apleisti nuo savo draugų Kremliuje.

JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) ir Kinijos komunistų partijos vyriausiasis diplomatas Yang Jiechi (Jang Dzieči) šią savaitę susitiko viename Romos viešbučių. Baltieji rūmai sakė, kad per susitikimą kalbėta esminiais klausimais.

Vėliau Jungtinės Valstijos išreiškė susirūpinimą dėl „Kinijos suartėjimo su Rusija“.

Maskva ir Pekinas vienijasi į, Vašingtono teigimu, vis priešiškesnį autoritarinių branduolinių valstybių aljansą.

JAV ir Kinijos diskusijomis Romoje siekta išsiaiškinti Kinijos įsipareigojimus Rusijai, tęsiančiai brutalų, pasaulį šiurpinantį puolimą Ukrainoje.

Nuo invazijos pradžios Kinija atsisako pasmerkti V. Putino veiksmus ir netgi nevadina to karu. Užuot pasmerkęs Kremlių, Pekinas dar praėjusią savaitę pareiškė, kad Kinijos ir Rusijos draugystė tebėra „tvirta kaip uola“.

UNHCR: Ukrainą per pastarąją parą paliko dar daugiau nei 100 tūkst. pabėgėlių

Jungtinės Tautos ketvirtadienį pranešė, kad nuo Rusijos invazijos iš Ukrainos bėgančių pabėgėlių skaičius per pastarąją parą išaugo daugiau nei 100 tūkstančių.

JT pabėgėlių reikalų agentūros teigimu, nuo vasario 24 dienos, karo pradžios, šalies sieną kirto 3 169 897 ukrainiečiai, o tai yra 106 802 daugiau nei trečiadienį.

„Daugiau nei 3 mln. žmonių pabėgo iš šalies. Didžioji dauguma – moterų, vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių, kurie paliko savo namus ir dažnai kitus šeimos narius, nežinodami, kas jų laukia toliau“, – nurodė agentūra.

„Valanda po valandos, minutė po minutės žmonės bėga nuo siaubingos smurto realybės Ukrainoje. Jei konfliktas nesibaigs, ši širdį draskanti krizė didės. Mums reikia taikos dabar“, – skelbiama pranešime.

Remiantis UNHCR, daugiau nei 2 mln. žmonių, turėjusių palikti savo namus, tebėra Ukrainos teritorijoje.

Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) pranešė, iki trečiadienio iš Ukrainos pabėgo 162 tūkst. trečiųjų šalių piliečių.

Anksčiau UNHCR skelbė, kad Ukrainą gali palikti iki 4 mln. žmonių, tačiau praėjusią savaitę pripažino, kad šis skaičius realiai gali būti didesnis.

Iki konflikto Ukrainos vyriausybės kontroliuojamuose regionuose gyveno 37 mln. gyventojų, neįskaitant Rusijos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistinių regionų šalies rytuose.

Toliau pateikiami UNHCR duomenys apie tai, kur traukėsi ukrainiečių pabėgėliai.

Lenkija

Šeši iš 10 ukrainiečių pabėgėlių – iki šiol jau 1 916 445 – kirto Lenkijos sieną.

Lenkijos pasieniečių teigimu, įvažiuojančių žmonių skaičius trečiadienį buvo 11 proc. mažesnis nei antradienį.

Be to, dešimtys tūkstančių žmonių vyksta iš Lenkijos į Ukrainą. Dauguma jų grįžta į tėvynę kariauti, tačiau taip pat yra asmenų, grįžtančių slaugyti pagyvenusius giminaičius arba parsivežti į Lenkiją savo artimuosius.

Iki šio karo Lenkijoje gyveno ir dirbo maždaug 1,5 mln. ukrainiečių.

Duomenys apie atvykimą į Ukrainos kaimynines šalis, esančias Europos Šengeno laisvo judėjimo erdvėje – Lenkiją, Vengriją ir Slovakiją – rodo tik skaičių žmonių, įvažiavusių į šią erdvę per vieną ar kitą šalį.

„Mūsų skaičiavimais, didelis skaičius žmonių juda toliau į kitas šalis“, nurodė UNHCR.

Rumunija

UNHCR duomenimis, į kaimyninę Rumuniją įvažiavo 491 409 žmonės, įskaitant asmenis, kurie į Rumuniją atvyko per Moldovą ir toliau keliavo į kurią nors ES valstybę.

UNHCR turimi duomenys rodo, kad kiekvienai iš šių kaimyninių šalių tenkantis pabėgėlių skaičius 271 283 žmonėmis didesnis už bendrą sumą. Pasak agentūros, šis skirtumas atspindi žmonių, kirtusių Moldovos ir Rumunijos sieną, skaičių.

Manoma, kad dauguma žmonių toliau keliavo į kitas Europos Sąjungos šalis.

Moldova

Remiantis JT agentūra, į šią ES nepriklausančią valstybę per sieną atvyko 350 886 ukrainiečiai. Ji yra arčiausiai Ukrainos didžiulio uostamiesčio Odesos.

Daugelis šalį dėl karo paliekančių ukrainiečių keliauja tranzitu per Moldovą – nedidelę 2,6 mln. gyventojų turinčią neturtingą valstybę, o vėliau vyksta į Rumuniją, Vengriją ir kitas šalis.

Vengrija

Pasak UNHCR, iš viso per Vengrijos sieną įvažiavo  282 611 ukrainiečių pabėgėlių.

Vengrija turi penkias sienos perėjas ir keletą pasienio miestų. Viename jų, Zahonyje, vietos valdžia visuomeninius pastatus pavertė pagalbos pabėgėliams centrais.

Slovakija

Į Slovakiją, iš kaimyninių valstybių turinčią trumpiausią sienos atkarpą su Ukraina, atvyko 228 844 pabėgėliai iš Ukrainos.

Rusija

Rusijoje prieglobstį rado 168 858 žmonės iš Ukrainos.

Be to, pasak UNHCR, vasario 21–23 dienomis iš prorusiškų Donecko ir Luhansko regionų Rytų Ukrainoje į Rusiją atvyko 50 000 žmonių.

Baltarusija

Baltarusija sulaukė 2 127 pabėgėlių, nurodė UNHCR.

JAV didina saugumo pagalbą Baltijos šalims iki 180 mln. dolerių

JAV Kongresas patvirtino 1,5 mlrd. dolerių (beveik 1,36 mlrd. eurų) biudžeto paketą, į kurį yra įtraukta 180 mln. dolerių saugumo pagalba Baltijos šalims.

Šios lėšos 2022 metais turėtų būti panaudotos finansuoti atskirai įkurtai Baltijos saugumo iniciatyvai. Naujai išskirta pagalbos suma yra daugiau kaip 10 mln. dolerių didesnė nei pernai.

„Jungtinės Valstijos pademonstravo aiškią iniciatyvą per dabartinę saugumo krizę, palaikydama savo NATO sąjungininkes rytiniame flange ir Ukrainą, taip pat atkreipdamos tarptautinės bendrijos dėmesį į Rusijos veiksmus, – sakoma Estijos gynybos ministro Kalle Laaneto (Kalės Laneto) pranešime. – Kongreso sprendimas rodo, kad Jungtinės Valstijos yra įsipareigojusios mūsų regiono gynybai ir aiškiai supranta, kad jų šalies apsauga prasideda nuo Baltijos šalių.“

2020 metais įkurta Baltijos saugumo iniciatyva leidžia JAV sistemingiau remti nepriklausomų gynybos pajėgumų Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje plėtrą bei sąveiką. Praeitais metais pagal šią programą Baltijos šalys gavo 169 mln. JAV dolerių vertės paramą.

Ši pagalba padėjo Baltijos šalims greičiau nei planuota užbaigti karinės infrastruktūros vystymo ir pajėgumų stiprinimo projektus. Dabar Estija, Latvija ir Lietuva siekia kartu stiprinti savo didelio nuotolio netiesioginio nutaikymo ugnies galią, padedant JAV.

Be to, buvo reikšmingai sustiprintas JAV ginkluotųjų pajėgų dalyvavimas Baltijos jūros regione. Vašingtonas į šį regioną papildomai pasiuntė naikintuvų F-35, atakos sraigtasparnių AH-64, oro erdvės gynybos sistemų „Patriot“ ir padidinto amerikiečių karių kontingentus. Rusijai vasario 24-ąją pasiuntus savo pajėgas į Ukrainą, į Emario oro pajėgų bazę Estijoje atskrido trys modernūs JAV naikintuvai F-3,5.

Šiuo metu Baltijos šalyse vyksta JAV vadovaujamos karinės pratybos „Saber Strike“ („Kardo kirtis“), per kurias treniruojamasi ginti regiono oro erdvę.

O. Scholzas liko nepajudinamas po V. Zelenskio NATO pagalbos prašymo

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pakartojo, kad NATO atmeta karinės intervencijos Ukrainoje galimybę, kai V. Zelenskis kreipėsi į Vokietijos parlamentą, prašydamas daugiau pagalbos ginant jo šalį nuo Rusijos invazijos.

O. Scholzas padėkojo V. Zelenskiui už „įspūdingus žodžius“, kuriuos šis ketvirtadienį išsakė Bundestage.

„Tačiau taip pat reikia aiškiai pasakyti vieną dalyką: NATO nesikiš į šį karą karinėmis priemonėmis“, – sakė jis.

Kosovas prašo JAV padėti jam tapti NATO nare

Kosovas nori kuo greičiau prisijungti prie NATO. Kovo 10 dieną pasirašytame laiške prezidentė Vjosa Osmai prašo JAV prezidento Joe Bideno pasinaudoti Vašingtono įtaka NATO ir padėti šaliai tapti karinio aljanso nare, rašo agentūra „Reuters“.

Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą šalies narystė NATO esą tapo didžiausiu nacionaliniu saugumo prioritetu. Kosovas, anot prezidentės, nuolat susiduria su Rusijos pastangomis destabilizuoti šalį ir visus Vakarų Balkanus.

JAV ir politiškai, ir finansiškai yra svarbiausias Kosovo rėmėjas nuo tada, kai šis 2008 metais atsiskyrė nuo Serbijos.

JT patvirtina 780 civilių žūtį Ukrainoje

JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) duomenimis, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną žuvo 780 civilių. Tarp jų yra 58 vaikai ir jaunuoliai, trečiadienį Ženevoje pranešė biuras. Biuras taip pat teigė turintis patikrintos informacijos apie 1 252 sužeistuosius.

JT žmogaus teisių vyriausioji komisarė Michellė Bachelet visad pabrėžia, kad tikrieji skaičiai neabejotinai yra didesni. Darbuotojams esą neretai reikia kelių dienų, kad patikrintų aukų skaičių. Biuras pateikia tik tuos duomenis apie žuvusiuosius ir sužeistuosius, kuriuos pats nepriklausomai patikrino.

Ukrainos kariai sunaikino Rusijos tankų koloną

Ukrainos kariai sunaikino Rusijos tankų koloną, kuri judėjo link Kamenkos miesto Charkivo srityje. Ši kolona buvo Rusijos ginkluotųjų pajėgų 437-ojo mokomojo pulko dalis.

Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pirmininkas Valerijus Zalužnyjus.

Ukrainos kariuomenės Generalinis štabas: okupantai bando pasiekti Donecko ir Luhansko sričių ribas

Priešas bando tęsti strateginį puolimą prieš Ukrainą, neatsisako bandymų pasiekti Luhansko ir Donecko sričių administracines sienas, tačiau nesėkmingai.

Tai skelbiama kovo 17 d. Ukrainos kariuomenės Generalinio štabo suvestinėje. Čia pažymima, kad siekdamas apriboti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veiksmus, priešas bando blokuoti apgyvendintas teritorijas į šiaurę nuo sostinės Kyjivo.

Apšaudytas Černihivo centras

Pranešama, kad ketvirtadienį Rusijos pajėgos vėl apšaudė Černihivo miesto centrą.

Černihivo srities policija praneša, kad yra žuvusiųjų, tarp jų – JAV pilietis.

„Okupantai vėl pradėjo sunkiosios artilerijos ataką prieš beginklius civilius gyventojus mieste. Yra žuvusių ir sužeistų žmonių. Tarp žuvusiųjų yra JAV pilietis“. Kol kas daugiau duomenų apie žuvusį JAV pilietį nėra.

Policijos tyrėjai dirba įvykio vietoje. Teisėsaugininkai kruopščiai fiksuoja visas Rusijos karo nusikaltimų aplinkybes ir pasekmes.

Merefos mieste per rusų bombardavimą žuvo mažiausiai 21 žmogus

Ketvirtadienį Rusijos pajėgoms apšaudžius miestą Rytų Ukrainoje, žuvo mažiausiai 21 žmogus ir 25 buvo sužeisti, pranešė vietos prokurorai.

Artilerijos ugnis ketvirtadienį ryte pataikė į mokyklą ir kultūros centrą Merefos miestelyje prie Charkivo miesto, sakoma regioninės prokuratūros pranešime socialiniame tinkle „Facebook“. Dešimties sužeistų asmenų būklė yra sunki.

Ukraina apie derybas su Rusija: viskas, dėl ko sutariame, turėtų būti geriau nei prieš karą

Šalis agresorė Rusijos Federacija vykdo galingas informacines-psichologines specialiąsias operacijas, kurių tikslas – įtikinti visus, kad Ukraina neva atsisako derėtis su Maskva dėl taikos arba jose pralaimi, informuoja news.liga.com. Apie tai pranešė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Aleksejus Arestovičius.

„Viskas, dėl ko sutariame, turėtų būti geriau nei prieš karą, nes kodėl tada buvo Ukrainos žmonių aukos? Tai yra, jums nėra ko jaudintis. Mums čia rūpi ir valstybė, ir žmonės. Nes mes ar jūs esate valstybė ir žmonės. Ir mes niekada – kartoju – niekada neatsisakysime savo nacionalinių interesų“, – pabrėžė A. Arestovičius.

Jis taip pat trumpai apibūdino situaciją fronte.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino vienos iš Rusijos Federacijos armijų, įsiveržusios į Ukrainą, vadavietę.

„Tai didžiulis pasiekimas. Tai, ko gero, reiškia kelių generolų žūtį ir atitinkamai pauzę bei dezorganizaciją vykdant priešo karo veiksmus“, – aiškino Ukrainos vadovo patarėjas.

„Mūsų karinės oro pajėgos tradiciškai demonstravo geriausią savo pusę: penki Rusijos lėktuvai, du sraigtasparniai, vienas dronas ir kelios sparnuotosios raketos daugiau niekada nekels grėsmės ukrainiečiams. Priešas, suprasdamas, kad jam nesiseka karinėje dalyje, tradiciškai bombarduoja civilius objektus. Pasaulio bendruomenė turėtų tinkamai į tai reaguoti“, – sakė A. Arestovičius.

Čečėnijos lyderis R. Kadyrovas pranešė apie į regioną pasiųstus 1 000 „savanorių“

Tūkstantis čečėnų savanorių vyksta kovoti į Ukrainą kaip šią šalį atakuojančių Rusijos pajėgų dalis, ketvirtadienį pranešė Čečėnijos autoritarinis lyderis Ramzanas Kadyrovas.

Artimas Rusijos prezidento V. Putino Sąjungininkas R. Kadyrovas, kurio saugumo pajėgos buvo kaltinamos daugybe žmogaus teisių pažeidimų,  per platformą „Telegram“ parašė, kad vienas iš jo giminaičių – Apty Alaudinovas – „vadovauja tūkstančiui savanorių iš Čečėnijos respublikos, vykstančių dalyvauti Ukrainos denacifikacijos ir demilitarizacijos specialiojoje operacijoje“.

R. T. Erdoganas pakvietė V. Putiną ir V. Zelenskį deryboms Turkijoje

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį paskambinęs telefonu pasiūlė Rusijos prezidentui V. Putinui ir Ukrainos prezidentui V. Zelenskiui surengti derybas, pranešė jo biuras.

Abiejų lyderių susitikimas padėtų susitarti dėl „ilgalaikių paliaubų“ ir rasti „ilgalaikį sprendimą“, sakė R. T. Erdoganas V. Putinui.

R. T. Erdoganas pabrėžė, kad svarbu išlaikyti humanitarinius koridorius Ukrainoje, į kurią prieš tris savaites įsiveržė Rusijos kariuomenė.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu ketvirtadienį pareiškė, kad tiek Kijevas, tiek Maskva yra atviri tam, kad Turkija būtų viena iš šalių, galinčių suteikti saugumo garantijas galimam taikos susitarimui.

M. Cavusoglu susitiko su savo kolega iš Ukrainos Dmytro Kuleba vakarų Ukrainos mieste Lvive, praėjus dienai po to, kai Maskvoje surengė derybas su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.

Apsiaustame Mariupolyje vis dar yra per 350 000 žmonių

Rusijos dalinių apsiaustame Ukrainos Mariupolio uostamiestyje, miesto valdžios duomenimis, vis dar yra per 350 000 žmonų, rašo agentūra „Reuters“.

Iki šiol 30 000 civilių pavyko išvykti iš miesto šalies pietryčiuose. Mariupolis vis apšaudomas rusų pajėgų.

Kremlius: Ukrainos puolimas padės Rusijai „apsivalyti nuo išdavikų“

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad puolimas Ukrainoje atskleis Rusijoje gyvenančius „išdavikus“ ir taip atkartojo ankstesnį prezidento Vladimiro Putino raginimą „išvalyti“ Rusijos visuomenę.

„Tokiose situacijose daug žmonių pasirodo esantys išdavikai, – sakė V. Putino atstovas žiniasklaidai Dmitrijus Peskovas. – Jie savaime dingsta iš mūsų gyvenimo. Kai kurie palieka savo postus, kai kurie išvyksta iš šalies. Taip vyksta apsivalymas“.

Tūkstančiai rusų pabėgo iš savo šalies per kelias dienas ar net valandas nuo V. Putino sprendimo pradėti didelį karinį puolimą Ukrainoje vasario 24 dieną. Tikslus jų skaičius nežinomas.

Tačiau D. Peskovas teigė, kad „didžioji dauguma“ rusų palaiko V. Putiną.

Trečiadienį V. Putinas aistringai gynė savo taktiką Ukrainoje ir kartu pyko ant to, ką jis vadino „penktąja kolona ir nacionaliniais išdavikais“, kurie „mintimis“ buvo Vakaruose“.

„Rusijos žmonės visada sugebės atskirti tikrus patriotus nuo išdavikų ir tiesiog juos išspjaus kaip musę, netyčia įskridusią į burną“, – sakė jis.

„Esu įsitikinęs, kad toks natūralus ir būtinas visuomenės apsivalymas tik sustiprins mūsų šalį“, – sakė V. Putinas per televiziją transliuotame vyriausybės posėdyje. Jis taip pat apkaltino Vakarų spaudą ir socialinės žiniasklaidos milžines kuriant „melo imperiją“ prieš Rusiją.

A. Blinkenas: rusų atakos prieš civilius gyventojus yra „karo nusikaltimas“

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį apkaltino Rusiją vykdant karo nusikaltimus, nes jos kariuomenė atakuoja civilius Ukrainos gyventojus.

„Tyčinis taikymasis į civilius gyventojus yra karo nusikaltimas. Po visų pastarųjų kelių savaičių destrukcijos atvejų man sunku daryti išvadą, kad rusai elgiasi kaip nors kitaip“, – sakė A. Blinkenas.

Mariupolio administracija: sugriauta 80 proc. gyvenamųjų būstų

Karo smarkiai paveiktame Ukrainos Mariupolio uostamiestyje, vietos valdžios duomenimis, sugriauta apie 80 proc. gyvenamųjų būstų, 30 proc. jų nebus įmanoma atstatyti. „Kasdien ant miesto numetama vidutiniškai 50-100 bombų. Sugriovimai milžiniški“, - ketvirtadienį „Telegram“ kanale pareiškė miesto valdžia.

Mariupolis blokuojamas jau 16 dienų. Tūkstančiai žmonių dėl Rusijos vykdomų apšaudymų priversti prieglobsčio ieškoti slėptuvėse. Iki šiol miestą paliko apie 30 000 civilių. Duomenų nepriklausomai patvirtinti neįmanoma.

Trečiadienį Mariupolyje buvo bombarduojamas ir teatras. Čia įrengtoje slėptuvėje buvo šimtai civilių. Daug žmonių pavyko išgelbėti.

Mariupolis prie Azovo jūros daug dienų yra apsuptas rusų pajėgų ir Maskvai ištikimų separatistų. Virtinė mėginimų evakuoti žmones iš strategiškai svarbaus miesto žlugo.

Vašingtonas: Rusija nededa jokių reikšmingų pastangų per taikos derybas su Ukraina

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija nedaro jokių rimtų pastangų derybose su Kyjivu, kad užbaigtų jau į ketvirtą savaitę įžengusią savo invaziją Ukrainoje.

„Viena vertus, giriame Ukrainą, esančią prie stalo, nors ji yra bombarduojamą kiekvienos dienos kiekvieną minutę“, – sakė A. Blinkenas.

„Tuo pat metu nemačiau jokių reikšmingų Rusijos pastangų savo vykdomą karą užbaigti diplomatija“, – pridūrė jis.

Tarp Ukrainoje žuvusių civilių – amerikiečiai

Jungtinių Valstijų Valstybės departamentas ketvirtadienį patvirtino, kad JAV pilietis žuvo Ukrainos mieste Černihive, tęsiantis Rusijos invazijai.

Departamentas nepatvirtino amerikiečio tapatybės.

Jis yra mažiausiai antras JAV pilietis žuvęs Ukrainoje karo metu. Pirmoji identifikuota auka buvo amerikiečių dokumentinių filmų kūrėjas Brentas Renaud (Brentas Reno) i

Černihivo policija feisbuke pranešė, kad miestas buvo smarkiai apšaudomas artilerijos ir kad tarp žuvusiųjų buvo JAV pilietis.

į šiaurę nuo Kyjivo esančiame Černihive per pastarąsias 24 valandas mažiausiai 53 karo aukos buvo pristatytos į morgus, nurodė vietos gubernatorius Viačeslavas Chausas.