Karas: J. Bidenas pasirašė lendlizo Ukrainai įstatymą

Tie 40 žmonių šeštadienį buvo evakuoti iš plieno gamyklos, kurioje yra likę paskutiniai ukrainiečių kariai šiame nuniokotame mieste.

Evakuotieji, kai kurie jų – su mažais vaikais, išlipo iš baltų autobusų, atvežusių juos į prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelę Zaporižioje, pietiniame Ukrainos mieste, kuris tapo bėgančiųjų iš Rusijos okupuotų teritorijų centru.

Humanitarinės pagalbos darbuotojai lydėjo pagyvenusius žmones, tarp jų ir moterį neįgaliojo vežimėlyje.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

„Su palengvėjimu galiu patvirtinti, kad šiandien iš Mariupolio pragaro į saugią vietą pavyko išgabenti dar 174 žmones“, – tviteryje rašė Jungtinių Tautų nuolatinė koordinatorė Ukrainai Osnat Lubrani.

Su palengvėjimu galiu patvirtinti, kad šiandien iš Mariupolio pragaro į saugią vietą pavyko išgabenti dar 174 žmones.

„Mūsų darbas dar nebaigtas. Nepamirštu tų, kurie liko ten“, – pridūrė ji.

Šiuo metu iš Mariupolio saugiais humanitariniais koridoriais evakuota daugiau kaip 600 žmonių, tačiau pastarosiomis dienomis dešimtys gyventojų negalėjo prisijungti prie konvojų, pareiškime teigė O. Lubrani.

„Toliau bendradarbiausime su abiem konflikto šalimis, kad užtikrintume, jog norintiems išvykti būtų suteiktos garantijos tai padaryti saugiai ir jų pasirinkta kryptimi“, – pridūrė ji.

Pasiduoti – „ne išeitis“

Rusijos pajėgų apsiaustoje Mariupolio plieno gamykloje „Azovstal“ likę ukrainiečių pajėgų nariai anksčiau sekmadienį sakė negalintys pasiduoti dėl Rusijos pajėgų atsakomųjų veiksmų tikimybės.

„Mes, visi Mariupolio įgulos kariškiai, esame Rusijos, Rusijos kariuomenės įvykdytų karo nusikaltimų liudininkai... Mes esame liudininkai. Pasidavimas – ne išeitis, nes Rusijai nerūpi mūsų gyvybės“, – sakė gamyklą ginančio pulko „Azov“ žvalgybos pareigūnas Ilja Samoilenka.

Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas sekmadienį socialiniuose tinkluose pareiškė, kad Kyjivas „nesustos, kol iš „Azovstal“ nebus evakuoti visi mūsų žmonės“.

Vėlų šeštadienį Kijevas paragino pagalbos agentūrą „Gydytojai be sienų“ (MSF) evakuoti paskutinius ten likusius karius, kurių daugelis yra sužeisti.

Ukraina taip pat pranešė, kad iš „Azovstal“ buvo evakuotos visos civilės moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės.

Plieno gamykla „Azovstal“ yra paskutinis Ukrainos pasipriešinimo židinys nuniokotame uostamiestyje, o jos likimas įgavo simbolinę reikšmę nuo Rusijos invazijos pradžios.

Scanpix nuotr.

V. Zelenskis: Rusija pamiršo viską, kas rūpėjo Antrojo pasaulinio karo nugalėtojams

Rusija pamiršo viską, kas rūpėjo Antrojo pasaulinio karo nugalėtojams, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį, dieną prieš Maskvai minint Sovietų Sąjungos pergalę prieš nacistinę Vokietiją.

Smerkdamas Rusijos vykdomą intensyvų apšaudymą Ukrainos rytuose, įskaitant vieną smūgį į mokyklą, jis pareiškė: „Rusija pamiršo viską, kas buvo svarbu Antrojo pasaulinio karo nugalėtojams.“

Kol normalūs žmonės metines sieja su taika ir šūkiu „Niekada daugiau!“, Rusija tęsia išpuolius, sakė V. Zelenskis savo naktiniame kreipimesi.

„Per Rusijos aviacijos smūgį Bilohorivkoje Luhansko srityje žuvo apie 60 žmonių“, – pridūrė jis.

Tai – „civiliai, kurie tiesiog slėpėsi mokykloje nuo apšaudymo. Tai buvo tikslinis smūgis mokyklai. Dar vienas okupantų nusikaltimas“, kalbėjo Ukrainos prezidentas.

„Esu įsitikinęs, kad šiandien Ukraina parodė, jog jau esame visavertė laisvojo pasaulio ir suvienytos Europos dalis“, – pridūrė jis.

Antrojo pasaulinio karo pabaiga Europoje minima gegužės 8 dieną, pažymint jungtinėmis visų kovojusių valstybių pastangomis nulemtą jo pabaigą ir 1945 metais šią dieną Vokietijos pasirašytą besąlyginį kapituliacijos aktą.

Rusija tą pačią progą švenčia gegužės 9-ąją ir vadina Pergalės diena prieš nacistinę Vokietiją Didžiajame Tėvynės kare.

Maskvos Raudonąja aikšte per šią dieną rengiamą paradą žygiuos tūkstančiai karių, taip pat bus demonstruojami tankai, šarvuočiai ir raketų paleidimo įrenginiai.

V. Zelenskis atmetė galimybę karinėmis priemonėmis išlaisvinti Mariupolį

V. Zelenskis kol kas atmeta galimybę išlaisvinti apsiaustą Mariupolio uostamiestį, okupuotą Rusijos kariuomenės.

„Ukraina neturi pakankamai sunkiosios ginkluotės, kad išvaduotų Mariupolį karinėmis priemonėmis“, – sakė V. Zelenskis per spaudos konferenciją su Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau, atvykusiu solidarumo vizito į Kyjivą.

Nors diplomatiniais kanalais civilius pavyko evakuoti iš apsiaustos „Azovstal“ plieno gamyklos, joje likusių Ukrainos karių evakuacija yra sudėtinga, sakė jis. „Rusijos kareiviai, Rusijos armija, karinė vadovybė ir Rusijos Federacijos politinė vadovybė nenori paleisti mūsų karių“, – sakė V. Zelenskis.

Jau kelias savaites didžiąją Pietryčių Ukrainos uostamiesčio Mariupolio dalį kontroliuoja Rusija. Savaitgalį iš miesto plieno gamyklos buvo evakuoti paskutiniai ten besislėpę civiliai. Tačiau sakoma, kad šimtai ukrainiečių kovotojų vis dar laikosi gamyklos bunkeriuose ir neketina pasiduoti.

JAV pirmoji ponia atvyko neskelbto vizito į Ukrainą

JAV pirmoji ponia Jill Biden (Džil Baiden) sekmadienį atvyko iš anksto neskelbto vizito į Ukrainą ir susitiko su šios šalies prezidento V. Zelenskio sutuoktine Olena Zelenska.

Jų susitikimas įvyko mokykloje, kurioje glaudžiasi civiliai ukrainiečiai, palikę savo namus dėl karo.

„Norėjau atvykti per Motinos dieną. Pamaniau, kad svarbu parodyti Ukrainos žmonėms, kad šis karas turi baigtis, kad šis karas yra žiaurus ir kad Jungtinių Valstijų žmonės palaiko Ukrainos žmones“, – žurnalistams sakė J. Biden.

70-metė J. Biden buvo įsisegusi didelį Ukrainos vėliavos spalvų ženklelį.

JAV pirmoji ponia į Ukrainą atvyko iš Slovakijos, tęsdama regioninę kelionę, kurios metu taip pat aplankė Rumuniją. Šia kelione siekta dar kartą parodyti Amerikos paramą Ukrainai ir šalims, padedančioms Rusijos agresiją patiriantiems ukrainiečiams.

JAV pirmąją ponią kelionėje lydintis amerikiečių pareigūnas sakė, kad tai buvo pirmasis O. Zelenskos pasirodymas viešumoje nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną.

O. Zelenska padėkojo J. Biden „už šį labai drąsų poelgį“.

„Mes suprantame, ką reiškia JAV pirmajai poniai atvykti čia karo metu, kai kasdien vyksta karo veiksmai, kai kasdien, net ir šiandien, kaukia oro pavojaus sirenos“, – sakė ji J. Biden.

O. Zelenska taip pat pabrėžė J. Biden apsilankymo per Motinos dieną simboliškumą.

„Jaučiame jūsų meilę“

„Mes taip pat jaučiame jūsų meilę ir palaikymą tokią svarbią dieną“, – sakė pirmoji Ukrainos ponia.

Po susitikimo už uždarų durų pirmosios ponios kartu su vietos vaikais klasėje gamino popierinius meškiukus – dovanėles jų mamoms.

J. Biden ir O. Zelenska iš balto ir geltono popieriaus irgi sukūrė po meškiuką.

Per pokalbį akis į akį J. Biden paklausė O. Zelenskos, kaip jai sekasi būti motina karo metu. V. ir O. Zelenskiai turi 17 metų dukrą ir devynerių metų sūnų.

Ukrainos pirmoji ponia sakė esanti dėkinga, kad „kiekvieną vakarą gali laikyti savo vaikus už rankų, nors ir negali būti su vyru“, sakė J. Biden atstovas Michaelas LaRosa (Maiklas LaRosa).

O. Zelenska taip pat sakė, kad šiuo metu jai didžiausią rūpestį kelia vaikų, karių ir kitų žmonių Ukrainoje psichinė sveikata.

Kovo mėnesį J. Biden pirmą kartą išreiškė norą apsilankyti Ukrainoje, tačiau ši galimybė atsirado tik vėliau, sakė M. LaRosa.

Mes esame su jumis, tikiuosi, kad tai žinote.

Po iš anksto neskelbtos kelionės į Ukrainą J. Biden grįžo į Slovakiją.

Kiek anksčiau ji ten susitiko su pabėgėliais, pagalbos darbuotojais ir Košicės miesto bei Vyšnė Nemeckės kaimo gyventojais.

Bratislavoje ji susitiko su JAV ambasados darbuotojais ir vyriausybės pareigūnais.

Jungtinių Tautų duomenimis, nuo tada, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo invaziją į Ukrainą, iš jos pabėgo beveik 5,5 mln. žmonių. JT duomenimis, daugiau kaip 360 tūkst. iš jų pasitraukė į Slovakiją.

Šeštadienį Rumunijoje J. Biden taip pat susitiko su ukrainiečių pabėgėliais ir gyrė juos kaip „nuostabiai stiprius“.

„Mes esame su jumis, tikiuosi, kad tai žinote“, – sakė ji vienoje Bukarešto mokykloje, lydima Rumunijos kolegės Carmen Iohannis (Karmen Johanis), rodo visuomeninės televizijos TVR transliuoti vaizdai.

Remiantis balandžio 29 dieną paskelbtais JT duomenimis, nuo karo pradžios į Rumuniją atvyko daugiau kaip 810 tūkst. ukrainiečių.

Japonija jungiasi prie G-7 siekio nutraukti rusiškos naftos importą

Japonija, prisidėdama prie Didžiojo septyneto (G-7) šalių grupės pastangų kovoti su Rusijos invazija į Ukrainą, pamažu nutrauks rusiškos naftos importą, pirmadienį pareiškė premjeras Fumio Kishida (Fumijas Kišida).

Sekmadienį virtualų susitikimą surengę G-7 šalių lyderiai paskelbė įsipareigojimą palaipsniui nutraukti arba uždrausti rusiškos naftos importą – tai naujausios jų pastangos daryti spaudimą Maskvai, kad ši nutrauktų agresiją Ukrainoje.

„Šaliai, kuri daugiausia priklauso nuo energijos, įskaitant naftą, importo, tai labai sunkus sprendimas“, – pirmadienį žurnalistams sakė F. Kishida.

„Tačiau šiuo metu svarbiausia yra G-7 vienybė“, – pridūrė jis.

Šaliai, kuri daugiausia priklauso nuo energijos, įskaitant naftą, importo, tai labai sunkus sprendimas.

F. Kishida sakė, kad Rusijos naftos importo nutraukimas bus laipsniškas ir lėtas procesas, o dėl detalių ir terminų bus nuspręsta vėliau, nes šiam procesui reikia užsitikrinti alternatyvius energijos šaltinius.

Apie 4 proc. naftos Japonija importuoja iš Rusijos. Japonija taip pat paskelbė palaipsniui nutrauksianti rusiškų anglių importą.

Japonija neuždraus importo iš savų naftos ir gamtinių dujų projektų Rusijoje, įskaitant projektus Sachaline, sakė F. Kishida.

Baltieji rūmai išvakarėse paskelbė, kad visas Didžiojo septyneto valstybių klubas „įsipareigojo palaipsniui nutraukti arba uždrausti rusiškos naftos importą“.

„Tai stipriai smogs pagrindinei Putino ekonomikos arterijai ir atims iš jo pajamas, kurių jam reikia karui finansuoti“, – teigiama prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracijos pareiškime, tiksliai nenurodant, kokius įsipareigojimus prisiėmė G-7 narės – Prancūzija, Vokietija, Kanada, Italija, Japonija, Jungtinė Karalystė ir JAV.

Vakarai iki šiol demonstravo koordinuotumą skelbdami sankcijas Rusijai, tačiau nesiėmė tokių pat veiksmų, kai tai liesdavo Rusijos naftą ir gamtines dujas.

Jungtinės Valstijos, kurios nebuvo svari Rusijos angliavandenilių vartotoja, jau uždraudė jų importą.

Tačiau Europa yra daug labiau priklausoma nuo rusiškos naftos. Europos Sąjunga jau pareiškė, kad šiais metais siekia dviem trečdaliais sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų dujų, nors Vokietija pasipriešino raginimams visiškai jas boikotuoti, o valstybės narės sekmadienį tęsė intensyvias derybas embargo rusiškai naftai.

Sekmadienį per vaizdo konferenciją įvyko trečiasis šiais metais G-7 lyderių susitikimas, į kurį taip pat buvo pakviestas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Ši data pasirinkta labai simboliškai: gegužės 8-ąją europiečiai mini Antrojo pasaulinio karo Europoje pabaigą.

Šis susitikimas organizuotas Rusijoje gegužės 9-ąją tradiciškai vyksiančio karinio parado, skirto Sovietų Sąjungos pergalei prieš nacistinę Vokietiją paminėti, išvakarėse.

O. Arestovičius: ukrainiečių genocidas tęsiasi

Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius interviu Izraelio televizijai pareiškė, kad šiuo metu Ukrainoje vyksta dar „keturios Bučos“: dvi – Zaporižės kryptimi, dvi – Chersono, praneša „Ukrinform“.

„Kol kas aktuali ukrainiečių tautos išlikimo tema, kadangi Rusijos armija čia vykdo akivaizdų genocidą. Ir Jungtinių Tautų Tarptautinis teismas šią bylą nagrinėja kaip Rusijos genocidą prieš Ukrainą – byla vadinasi būtent taip, o ne kaip nors kitaip“, – sakė jis.

„Masinis žaginimas, vaikų ir senelių žudymas, civilių šaudymas ir t. t. – apie kokią „brolybę“ galima kalbėti? Net jei ir bus atnaujinti santykiai – mes vis dėlto esame kaimynai, – tai dar labai tolima istorija. O dabar mūsų uždavinys – išgyventi“, – pabrėžė patarėjas.

Penktadienį Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova pranešė, kad Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje jau tiria 17 šalių.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

JAV kompanija „Lockheed Martin“ ketina gerokai padidinti prieštankinių sistemų „Javelin“ gamybą

JAV kompanija „Lockheed Martin“ ketina gerokai padidinti prieštankinių sistemų „Javelin“ ir kitos modernios ginkluotės gamybą.

Tai interviu televizijos kanalui CBS pareiškė „Lockheed Martin“ vadovas Jamesas Taicletas.

Pasak jo, bendrovė užsibrėžė tikslą padidinti „Javelin“ gamybą iki 4 tūkst. sistemų per metus nuo dabartinių 2 100, tam gali prireikti kelerių metų.

J. Taicletas pažymėjo, jog dėl Rusijos ir Kinijos keliamo pavojaus šiuolaikinės ginkluotės paklausa didės, todėl korporacija „gali tučtuojau pardėti plėsti gamybą“.

„Mes planuojame savo veiklą tolimai perspektyvai, ir bus didinama ne tik prieštankinių sistemų „Javelin“ gamyba“, – pabrėžė kompanijos vadovas.

„Ukrinform“ primena, kad nuo Rusijos įsiveržimo pradžios JAV jau nusiuntė Ukrainai ginkluotės, taip pat ir „Javelin“ sistemų, už 3,4 mlrd. dolerių.

„Die Welt“: Graikija padeda Rusijai apeiti sankcijas

Tanklaiviai su rusiška nafta nekliudomai lankosi Europos uostuose, nors Europos Sąjunga mėgina riboti Rusijos galimybes eksportuoti šiuos energijos išteklius.

Viena Europos šalis piktybiškai laužo susitarimą.

„Europos uostai oficialiai uždaryti Rusijos laivams. Leidžiami tik išskirtiniai pervežimai. Tačiau realybė visiškai kitokia. Visų pirma, naftos verslas vėl klesti kaip ir prieš karo pradžią. Viena Europos šalis piktybiškai laužo susitarimą“, – rašo Vokietijos laikraštis „Die Welt“.

Pasak leidinio, Graikijos laivų savininkai plečia verslą su Rusija. Balandį palyginti su 2021 metais Graikijos dalis transportuojant rusišką naftą išaugo trigubai.

Draudimo bendrovės „Lloyd's“ duomenimis, balandžio mėnesį iš Rusijos uostų išplaukė 190 tanklaivių, iš jų 76 – su Graikijos vėliava.

Balandžio pabaigoje Graikijos supertanklaivis „Nissos Rhenia“ pasikrovė rusiškos naftos Nyderlandų uoste ir pasuko į Singapūrą. Taip pat padaugėjo siuntų į Indiją, Kiniją ir Pietų Korėją.

Naftą eksportuojančių šalių organizacijos OPEC duomenimis, Rusija kasdien eksportuoja 7 mln. barelių naftos ir jos produktų.

Laukiama V. Putino kalbos Pergalės dienos proga

Rusija pirmadienį švenčia 77-ąsias pergalės prieš hitlerinę Vokietiją metines, tikimasi, kad prezidentas Vladimiras Putinas pasakys kalbą apie tai, kaip vyksta karas Ukrainoje.

Ta proga Maskvos Raudonojoje aikštėje taip pat vyks karinis paradas, kuriame dalyvaus apie 11 tūkst. karių. Bus eksponuojami tankai ir kita karinė technika.

Aštuoni naikintuvai danguje turi suformuoti raidę „Z“, kuri yra oficialus Rusijos karinės operacijos Ukrainoje simbolis. „Z“ reiškia rusišką frazę „za pobedu“ arba „už pergalę“.

Kremlius vadina invaziją į Ukrainą, prasidėjusią vasario 24 d., „specialia karine operacija“. Sklando daug spėlionių, kad V. Putinas pirmadienį gali paskelbti visuotinę arba dalinę mobilizaciją, nors Kremlius tai jau atmetė kaip „nesąmonę“.

Kitaip nei ankstesniais metais, šįkart į paradą nepakviesta nė vieno užsienio valstybės vadovo.

D. Šmyhalis: Rusija nori išstumti ukrainiečius, kad sukeltų migracijos krizę Europoje

Karą prieš Ukrainą pradėjusi Rusija stengiasi sukelti migracijos krizę Europoje, bet Europos Sąjungos šalys atlaikė migrantų bangą. Tai interviu portalui „rbc.ua“ pareiškė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.

„Jie paeksperimentavo su migracijos krize žiemą, pažiūrėjo, kad reiškia 4-5 tūkst. migrantų, ir po to nusprendė išstumti į Europą milijonus migrantų. Rusija tikėjosi, kad Europa pasprings ir pakriks dėl tokios krizės. Bet Europa labai garbingai atlaikė ir priėmė visus mūsų migrantus, pirmiausia – Lenkija“, – sakė Ukrainos vyriausybės vadovas.

Anot jo, dauguma Ukrainos piliečių nori grįžti į tėvynę, kai baigsis karo veiksmai.

JT duomenimis, nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainą paliko daugiau kaip 5,8 mln. žmonių, iš jų beveik 1,5 mln. jau grįžo į savo šalį.

„Coface“ atnaujino prognozę: Lietuvai karo pasekmės bus sunkios

Naujausiame „Coface“ tyrime Lietuva patenka tarp valstybių, kurios nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje gali nukentėti itin stipriai, o mūsų šalies BVP augimo prognozė mažinama nuo 4 iki 3,5 proc. Tokia nuomonė paremta įvertinimu, kad pernai net 15,1 proc. Lietuvos BVP sudarė prekyba su Rusija. Infliacija Lietuvoje šiemet yra dviženklė, panašiai kaip Estijoje, Čekijoje, Lenkijoje bei Rumunijoje. Spartesnio nei prognozuota BVP augimo šiemet gali pasiekti tik kelios energijos išteklių turinčios Persijos įlankos ir Afrikos šalys.

Tarptautinės rizikų valdymo bendrovės „Coface“ vertinimu, Rusijos pradėto karo Ukrainoje pabaiga artimiausiu metu yra mažai tikėtina. Kelerios derybos ir jau penki Europos Sąjungos (ES) įvesti sankcijų paketai (šeštasis dar svarstomas) taikos susitarimo kol kas nepaspartino, todėl nėra pagrindo prognozuoti greitą sankcijų panaikinimą ir grįžimą į prieškarinę padėtį. Dėl prekybos ir energijos išteklių tiekimo sutrikimų daugumai šalių numatomas lėtėjantis BVP augimas, o viso pasaulio ekonomikos augimui „Coface“ prognozę mažina 1 proc. punktu.

Atnaujintais vertinimais, labiausiai nuo karo nukentės Rusijos ir Ukrainos ekonomikos – šių šalių BVP augimas trauksis mažiausiai 5 proc. punktais. Rusijai „Coface“ šiuo metu numato bent 11 proc. p. BVP augimo sulėtėjimą, o šalies rizikingumą vertina kaip itin aukštą ir prieš keletą savaičių priskyrė D įvertį. Manoma, kad mažiausiai 5 proc. p. lėtės ir Baltarusijos BVP augimas, o Ukrainos ūkio prognozės kol kas neskelbiamos.

Karo kirčius ūkiams patirs dauguma šalių, Europoje nuosmukio išvengs tik Norvegija

„Coface“ vertinimu, iš Europos šalių tik Norvegijai prognozuojamas ekonomikos stabilumas dėl augančios paklausos šios šalies turimiems energijos ištekliams. Tarp kitų valstybių, kurioms dabartinė situacija yra palanki, yra Persijos įlankos šalys – Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), Kuveitas, Bahreinas, Omanas, Kataras ir Saudo Arabija. Vertinama, kad šių energijos išteklių turtingų šalių ūkiai augs bent 1 proc. p. sparčiau, nei buvo numatyta iki karo pradžios.

„Coface“ vyriausiasis ekonomistas Vidurio ir Rytų Europai Gregorzas Sielewiczius sako, kad nuo Rusijos vykdomo  karo, nutrauktų arba sutrikusių prekybos ryšių bei agresorei taikomų sankcijų nukentės ne tik dauguma Europos šalių, bet ir daug kitų valstybių. Vienos prisijungė prie sankcijų ir atsisako Rusijos dujų bei naftos, kitos yra priklausomos nuo grūdų importo, kuriam sumažėjus grėstų rimti išbandymai.

Šimtams milijonų Azijos ir Afrikos gyventojų gresia badas

Daugeliui pasaulio šalių Rusija, Ukraina ir Baltarusija yra svarbios žaliavų tiekėjos, o baimė netekti ūkiams svarbių produktų nulemia staigų kainų augimą – karo pradžioje jos pasiekė istorinių aukštumų ir pastarosiomis savaitėmis mažėja labai lėtai. Tai įsuka infliacijos augimą, todėl mažėja namų ūkių pajamos ir vartojimas, gyventojai atsargiau planuoja pirkinius, pradeda labiau taupyti.

„Coface“ teigimu, nestabilumas ir neapibrėžtumas mažins investicijas ir, nepaisant rekordinių aukštumų pasiekusių grynųjų pinigų atsargų, gyventojų finansinė situacija smarkiai blogės. Vidurio ir Rytų Europos šalių ekonomikos kentės nutraukus glaudžius prekybos ryšius su Rusija, o Vakarų Europos šalys – dėl pernelyg didelės energetinės priklausomybės nuo karą pradėjusios Rusijos.

Anksčiau skelbtų tyrimų duomenimis, pasaulyje gausu šalių, kuriose kviečių ir kitų grūdinių kultūrų importas siekia 90–100 proc.  Pvz., tokiose šalyse kaip Singapūras, Honkongas, Indonezija, Vietnamas, Čadas, Kenija, Lesotas, Malaizija, Angola, Namibija ir daug kitų, iki 90–100 proc. grūdų yra importuojama, o vienos didžiausių tiekėjų buvo būtent Rusija ir Ukraina. Sutrikus grūdų tiekimui, šimtus milijonų Azijos ir Afrikos gyventojų gali ištikti badas.

Importuojama infliacija taps reiškiniu, nuo šiol būdingu visai pasaulio ekonomikai

Nors neigiama ekonominė įtaka pasieks pasaulio regionus nevienodai ir skirtingu laiku, nė vienas iš jų nebus apsaugotas nuo importuojamos infliacijos, tiekimo grandinės sutrikimų ir dėl to lėtėjančios tarpusavio prekybos. Siekdami išvengti kapitalo nutekėjimo ir valiutos nuvertėjimo, šalių centriniai bankai bus priversti griežtinti pinigų politiką bei didinti palūkanų normas. „Coface“ akcentuoja, kad augs ir socialinių neramumų rizika, ypač tose šalyse, kurios labiau priklauso nuo maisto importo, o jų gamyba itin integruota į pasaulines tiekimo grandines.

Rizikų tik daugėja, iki šiol dar jaučiame ir pandemijos padarinius

„Coface“ ekspertų vertinimu, šiuo metu rizikų pasaulio ekonomikai tik daugėja. Dėl „nulinės Covid“ politikos, vykdomos Kinijos vyriausybės, toliau gamybininkų planus griaus tiekimo grandinės sutrikimai, o tai, savo ruožtu, tik didins infliaciją. Ekonomistų skaičiavimais, šiuo metu Lietuvoje infliacija jau pasiekė 15,6 proc.

Prognozuojama, kad Rusijos vykdomo karo Ukrainoje ekonominės pasekmės labiausiai pasireikš nuo 2022 m. antrojo pusmečio.

„Akivaizdu, kad jos turės įtakos 2022 m. BVP augimo rodikliams, bet dar labiau – 2023 m. ir vėlesnio laikotarpio perspektyvoms. Kitaip tariant, randai bus gilūs, o ekonominės pasekmės, nekalbant apie  žmonių aukas, bus jaučiamos dar ne vienus metus po to, kai baigsis šis naujas karas Europos žemėje. Nors dar per anksti prognozuoti, kaip ir kada pasaulio ekonomika atsigaus nuo vienas po kito smogusių sukrėtimų, turime aiškiai suprasti: pasaulis pasikeitė ir niekas nebebus taip kaip anksčiau“, – sako G. Sielevičius.

V. Putinas: rusų pajėgos Ukrainoje gina „Tėvynę nuo absoliučiai nepriimtinos grėsmės“

V. Putinas, pirmadienį atidarydamas kasmetinį paradą, skirtą vadinamajai Pergalės dienai pažymėti, pareiškė, kad rusų pajėgos Ukrainoje gina „Tėvynę nuo absoliučiai nepriimtinos grėsmės“.

Maskvos Raudonojoje aikštėje susirinkusiems tūkstančiams karių V. Putinas sakė, kad Rusijos pajėgos Ukrainoje tęsia kovą su „nacizmu“, tačiau svarbu „padaryti viską, kad pasaulinio karo siaubas nepasikartotų“.

Pasak jo, Rusijos kariniai veiksmai Ukrainoje yra „savalaikis ir būtinas atsakas į Vakarų politiką“ ir „prevencinis žingsnis siekiant išvengti agresijos“.

V. Putinas savo kalboje nepadarė jokių svarbių pranešimų, nors Vakaruose manyta, kad jis galėjo pasinaudoti metinėmis ir paskelbti apie karo Ukrainoje eskalavimą arba visuotinę mobilizaciją Rusijoje.

Vietoje to V. Putinas siekė sutelkti visuomenės paramą, susiedamas karą Ukrainoje su tuo, ką rusai vadina Didžiuoju Tėvynės karu.

Kreipdamasis į Rusijos pajėgas Ukrainoje, jis sakė: „Jūs kovojate už Tėvynę, už jos ateitį, kad niekas nepamirštų Antrojo pasaulinio karo pamokų.“

V. Putinas dėl karo kaltino Ukrainą ir Vakarus, sakydamas, kad Kyjivas ir jo sąjungininkai rengė „invaziją į mūsų istorines žemes“, įskaitant daugiausia rusakalbį Donbaso regioną ir 2014 metais Maskvos aneksuotą Krymą.

„Buvo sukurta absoliučiai nepriimtina grėsmė mums tiesiogiai prie mūsų sienų“, – sakė V. Putinas, atkreipdamas dėmesį į NATO ginklų tiekimą Ukrainai ir užsienio instruktorių dislokavimą.

V. Putinas tvirtino, kad Rusija neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik imtis prevencinio atsako į „agresiją“, ir pavadino tai „vieninteliu teisingu sprendimu suvereniai, stipriai ir nepriklausomai šaliai“.

Rusai gegužės 9-ąją įprastai mini kaip pergalės prieš nacistinę Vokietiją dieną.

Tuo metu Europoje Antrojo pasaulinio karo pabaiga minima gegužės 8 dieną, pažymint jungtinėmis visų kovojusių valstybių pastangomis nulemtą jo pabaigą ir 1945 metais šią dieną Vokietijos pasirašytą besąlyginį kapituliacijos aktą.

Rusija paprastai rengia pompastiškas Pergalės dienos iškilmes, įskaitant didelį karinį paradą Maskvos centre, o šalies prezidentas V. Putinas savo kalbose pabrėžia Rusijos vadovaujamą vaidmenį įveikiant fašizmą Europoje.

Tačiau šiemet šventinę nuotaiką temdo Maskvos kruvina karinė kampanija Ukrainoje, kurią V. Putinas pradėjo vasario 24-ąją teigdamas, jog kaimyninė šalis turi būti „denacifikuota“, taip pat pažėręs kitų su Antruoju pasauliniu karu susijusių argumentų.

Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šį įsiveržimą laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu. Vakarų šalys paskelbė Rusijai gniuždančių ekonominių sankcijų ir teikia plačią karinę pagalbą Ukrainai.

Nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios žuvo tūkstančiai civilių gyventojų, milijonai buvo priversti palikti savo namus.

Maskva teigia, kad per šią „operaciją“ žuvo per tūkstantį jos karių. Ukraina savo ruožtu skelbia, kad Rusijos kariuomenės nuostoliai daug didesni.

Rusija atšaukė aviacijos pasirodymą

Rusija atšaukė aviacijos pasirodymą per karinį paradą Maskvoje, minint Sovietų sąjungos pergalę prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare.

„Aviacinė (parado) dalis neįvyks dėl oro“, – pirmadienį valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Iš pradžių planuota, kad per karinį paradą pasirodys 77 lėktuvai ir sraigtasparniai.

Pasmerkė Vokietiją dėl Ukrainos vėliavų uždraudimo Antrojo pasaulinio karo renginiuose

Ukrainos užsienio reikalų ministras pasmerkė Vokietijos sprendimą uždrausti Ukrainos vėliavas per sekmadienio renginius, skirtus Antrojo pasaulinio karo pabaigai paminėti.

„Berlynas padarė klaidą, uždraudęs Ukrainos simbolius“, – sakoma pirmadienį paskelbtame užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos pareiškime. „Labai klaidinga traktuoti juos vienodai su Rusijos simboliais, – pridūrė jis. – Atimti Ukrainos vėliavą iš taikių protestuotojų yra puolimas prieš visus, kurie dabar su šia vėliava rankose gina Europą ir Vokietiją nuo Rusijos agresijos“.

Šie komentarai yra reakcija į Vokietijos valdžios sprendimą 15-oje vietų įvesti apribojimus, įskaitant Rusijos ir Ukrainos vėliavų uždraudimą, kad būtų užkirstas kelias įtampai tarp abiejų šalių šalininkų minint 77-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje metines.

Nepaisant draudimo, buvo ir Ukrainos, ir raudonos sovietų vėliavos. Policijos pareigūnai ne kartą įsikišo, taip pat ir tuomet, kai buvo išskleista 25 metrų ilgio Ukrainos vėliava. Tarp tų, kuriems draudimas negaliojo, buvo diplomatai ir karo veteranai.

Berlyno valdžia gynė apribojimus sakydama, kad jų tikslas „užkirsti kelią bet kokiai konfrontacijai“ memorialinėse vietose, skirtose tiek rusų, tiek ukrainiečių aukoms.

„Ant jūsų rankų tūkstančių ukrainiečių kraujas“

Pirmadienį, gegužės 9-ąją, įvairių Rusijos regionų gyventojai, įjungę televizorius, ekranuose išvydo užrašą, primenantį apie karą Ukrainoje.

Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis tinklaraštininku Denysu Kazanskiu.

„Vartotojai Rusijoje informuoja apie masinius įsilaužimus į TV priedėlius. Žiūrint filmus ekranuose pasirodo užrašas: „Ant jūsų rankų – tūkstančių ukrainiečių ir šimtų nužudytų jų vaikų kraujas“, – papasakojo tinklaraštininkas.

Savo ruožtu Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ praneša, kad pirmadienį buvo įsilaužta į operatorių „Rostelekom“, MTS ir „NTV Plius“ kabelinius tinklus. Televizijos programose vietoj laidų pavadinimų ir jų aprašymų buvo matyti tekstas, „susijęs su situacija Ukrainoje“.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 25 650 okupantų 

Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki gegužės 9 d. jau neteko apie 25 650 kareivių. Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 145 tankų, 2 764 šarvuotųjų kovos mašinų, 513 artilerijos sistemų, 185 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 87 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 199 lėktuvų, 158 sraigtasparnių, 1 970 automobilių, 12 laivų, 377 dronų, 94 sparnuotųjų raketų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

JK žvalgyba: Rusija galimai smarkiai išeikvojo savo precizinio tikslumo ginklų atsargas

Rusijos kariuomenė galimai smarkiai išeikvojo savo precizinio tikslumo ginklų atsargas ir dėl to dabar naudoja „lengvai pasiekiamą, tačiau pasenusią ginkluotę, kuri yra mažiau patikima, mažiau tiksli ir lengviau perimama“. Tai pirmadienį pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija, kuria remiasi „Euronews“.

Ministerija savo naujausioje žvalgybos duomenų suvestinėje pridūrė, kad Rusijos invazija į Ukrainą atskleidė trūkumus, susijusius su Maskvos gebėjimu vykdyti tikslius antskrydžius, ir šalis dabar beatodairiškai bombarduoja Ukrainos miestus ir miestelius, kartu visiškai neatsižvelgdama į galimas civilių žūtis.

JK tai pareiškė praėjus dienai po to, kai Bilohorivkos gyvenvietėje Ukrainos rytuose rusai apšaudė mokyklą ir veikiausiai žuvo visi 60 joje buvusių žmonių.

Ukrainos pareigūnai: Mariupolyje parado nebuvo

Ukrainos valdžios pareigūnų teigimu, Rusijos okupuotame Mariupolyje Pergalės dienos parado nebuvo.

CNN cituoja Mariupolio mero patarėją Petro Andriuščenką, kuris pareiškė, kad čia paradas nevyko, tačiau prie vieno prorusiškų separatistų neseniai atnaujinto memorialo buvo padėta gėlių.

Atskirai Mariupolio miesto taryba teigė: „Okupantai švenčia Pergalės dieną ant Mariupolio gyventojų kaulų. Į masinę kapavietę netoli Vynogradno kaimo toliau vežami šimtų Rusijos kariuomenės pražudytų piliečių kūnai.“

Odesai smogė keturios raketos

Pirmadienį Ukrainos Odesos uostamiesčiui smogė keturios precizinio tikslumo raketos „Onyx“. Tai pranešė portalas „Sky News“, remdamasis šalies kariuomene.

Pasak kariuomenės, raketos paleistos iš Rusijos kontroliuojamo Krymo pusiasalio.

Daugiau detalių kol kas nėra.

Kyjive gaudė oro pavojaus sirenos

Maskvoje vykstant Pergalės dienos paradui, Ukrainos sostinėje Kyjive gaudė oro pavojaus sirenos.

Britų gynybos sekretorius piktinasi Rusijos kariuomenės vadovybe

Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace'as (Benas Volesas) pirmadienį pavadino „absurdu“ medaliais ir ordinais pasipuošusių Rusijos kariuomenės vadų dalyvavimą vadinamajai Pergalės dienai skirtame parade Maskvoje, kurio pagrindiniu akcentu tapo prezidento Vladimiro Putino kalba.

V. Putinas atidarė didžiulį paradą sostinės Raudonojoje aikštėje, kuris kasmet rengiamas paminėti Sovietų Sąjungos pergalę prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare. Šįmet paradas vyksta Rusijai patyrus didžiulių nuostolių Ukrainoje.

Britų gynybos sekretorius, pats buvęs karys, vėliau pirmadienį turėtų pasakyti kalbą Nacionaliniame kariuomenės muziejuje.

„Visi profesinės karo tarnybos kariai turėtų būti pasibaisėję tokiu Rusijos armijos elgesiu“, – savo kalboje ketina pabrėžti B. Wallace'as.

Jo kalbos ištraukas iš anksto paskelbė Gynybos departamentas.

„Jie ne tik vykdo neteisėtą invaziją ir karo nusikaltimus. Jų aukščiausia karinė vadovybė taip nuvylė savo karius, kad turėtų būti teisiama karo lauko teisme“, – pasakys B. Wallace'as.

V. Putinas pirmadienį kreipdamasis į tūkstančius Maskvos Raudonojoje aikštėje susirinkusių karių sakė, kad rusų pajėgos Ukrainoje gina „Tėvynę“.

Jis teisino Rusijos karinę agresiją tvirtindamas, kad rusų pajėgos vykdo kaimyninės šalies „denacifikaciją“.

Britų gynybos sekretorius sakė, kad nori „atkreipti dėmesį į Rusijos generolų, besipuikuojančių išpuoselėtomis paradinėmis uniformomis ir apsikarsčiusių daugybe medalių, absurdiškumą“.

Anot jo, šie generolai „besąlygiškai prisidėjo prie to, kad Putinas savo tikslams pasitelkė jų protėvių istoriją... apie fašizmo atrėmimą“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį sakė, jog didžiuojasi ukrainiečiais, kurie kartu su kitomis tautomis antihitlerinėje koalicijoje nugalėjo nacizmą, ir pabrėžė, jog neleis Rusijai pasisavinti pergalės Antrajame pasauliniame kare.

V. Putinui negalima leisti mitologizuoti istorijos

B. Wallace'as pridūrė: „Ir ji taip pat turėtų būti susijusi su Stalino ir jo generolų kalte dėl 1939 m. nepuolimo pakto su naciais, leidusio abiem pusėms padalyti Lenkiją, įskaitant šaltakraujišką lenkų karininkų egzekuciją per Katynės žudynes 1940 metais".

„2020 m. prezidentas V. Putinas paminėjo liūdnai pagarsėjusį Molotovo-Ribbentropo paktą dar vienoje ilgoje savo esė, tuokart švenčiant 75-ąsias Didžiojo Tėvynės karo pabaigos metines. Nepaisant to, kas sakoma prezidento Putino esė, tai buvo grožinės literatūros šedevras“.

„Jis apeina paktą, pagal kurį sovietų pajėgos ne tik mokė ir aprūpino nacių kariuomenę, su kuria vėliau kovojo, bet ir paskatino sistemingą invaziją į Lenkiją, Suomiją, Lietuvą, Estiją, Latviją ir Rumuniją, jų okupaciją, likvidavimą ir okupantų transportavimą".

„Visa tai V. Putinas atmeta, teigdamas, kad Molotovo paktas buvo asmeninės galios aktas, niekaip neatspindėjęs sovietinių žmonių valios. Jei taip yra, tai būtų dar vienas pavyzdys, kai Rusijos elitas apgaudinėja, išnaudoja ilgai kenčiančius gyventojus, tačiau valdžia nepadarė išvadų dėl tragiškų padarinių jos kareiviams ir visiems Sovietų sąjungos piliečiams“.

„Negalima leisti V. Putinui iškelti tokius nepatogius faktus mėginant mitologizuoti oficialią nacionalinę istoriją kaip tokią, kuri tiesiog sutriuškino nacizmą“.

V. Zelenskis: Ukraina greitai švęs savo Pergalės dieną

Rusijos užpultos Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pirmadienį paskelbė vaizdo kreipimąsi, skirtą nacistinės Vokietijos pralaimėjimui per Antrąjį pasaulinį karą paminėti, ir pažadėjo, kad Ukraina greitai turės „dvi Pergalės dienas“.

„Niekada neužmiršime, ką mūsų protėviai nuveikė per Antrąjį pasaulinį karą. Kuriame žuvo daugiau kaip aštuoni milijonai [8 mln.] ukrainiečių. Ir kas penktas ukrainietis negrįžo namo. Iš viso tas karas pareikalavo mažiausiai 50 mln. gyvybių, – kalbėjo V. Zelenskis. – Mes nesakome: „Galime pakartoti“.“

V. Zelenskis pabrėžė, „Ukrainoje greitai bus dvi Pergalės dienos“.

„Na, o kai kam nebebus likę nė vienos. Nugalėjome anuomet, nugalėsime ir dabar“, – pareiškė jis, turėdamas galvoje Rusijos karą prieš Ukrainą.

Karas Ukrainoje jau pražudė 226 vaikus

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau žuvo 226 vaikai. Tai pirmadienį pranešė portalas „Ukrinform“, remdamasis Ukrainos generaline prokuratūra.

Prokuratūros duomenimis, sužeista dar 415 vaikų.

Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.

Rusijos ambasadorius Lenkijoje buvo aplietas raudonais dažais

Rusijos ambasadorius Lenkijoje Sergejus Andrejevas pirmadienį buvo aplietas raudonais dažais per Antrajame pasauliniame kare kovojusių Sovietų Sąjungos karių pagerbimo ceremoniją Varšuvoje, pranešė Lenkijos ir Rusijos žiniasklaida.

Incidentas įvyko ambasadoriui atvykus į sovietų karių kapines padėti gėlių.

Rusija gegužės 9-ąją mini Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją metines. Tuo metu Europoje Antrojo pasaulinio karo pabaiga minima gegužės 8 dieną, pažymint jungtinėmis visų kovojusių valstybių pastangomis nulemtą jo pabaigą ir 1945 metais šią dieną Vokietijos pasirašytą besąlyginį kapituliacijos aktą.

Apie vidurdienį į sovietų karių kapines atvykusį S. Andrejevą pasitiko šimtai protestuotojų prieš Rusijos karinę invaziją Ukrainoje. Demonstrantai atsinešė Lenkijos ir Ukrainos vėliavų ir skandavo Rusijos delegacijai „fašistai“ ir „žudikai“.

Lenkų žiniasklaidos paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip rusų diplomatą raudonu skysčiu aptaško moteris, užsidėjusi tamsius akinius ir vilkėjusi baltą palaidinę, bei vyras, vilkėjęs baltus marškinius. Paskui ant diplomato buvo šliūkštelėta daugiau raudonų dažų.

Po šio incidento S. Andrejevas ir kiti delegacijos nariai paliko kapines, lydimi policijos.

Rusijos ambasada savo pranešime nurodė, kad per incidentą jokie žmonės sunkiai nenukentėjo.

„Varšuvoje dedant vainiką sovietų karių kapinėse buvo įvykdytas išpuolis prieš Rusijos ambasadorių Lenkijoje Sergejų Andrejevą ir jį lydinčius rusų diplomatus“, – per susirašinėjimo platformą „Telegram“ paskelbė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.

„Neonacizmo gerbėjai vėl parodė savo veidus“, – sakė ji, pakartodama Kremliaus teiginį, esą rusų pajėgos Ukrainoje kovoja su neonaciais.

„Tačiau, kaip jau sakiau anksčiau, mūsų negalima įbauginti. Europos gyventojams turėtų būti baisu matyti savo pačių atspindžius veidrodyje“, – teigė M. Zacharova. 

Rusija gegužės 9-ąją paprastai rengia pompastiškas Pergalės dienos iškilmes, įskaitant didelį karinį paradą Maskvos centre, o šalies prezidentas Vladimiras Putinas savo kalbose pabrėžia Rusijos vadovaujamą vaidmenį įveikiant fašizmą Europoje.

Tačiau šiemet šventinę nuotaiką temdo Maskvos kruvina karinė kampanija Ukrainoje, kurią V. Putinas pradėjo vasario 24-ąją teigdamas, jog kaimyninė šalis turi būti „denacifikuota“, taip pat pažėręs kitų su Antruoju pasauliniu karu susijusių argumentų.

Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šį įsiveržimą laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu. Vakarų šalys paskelbė Rusijai gniuždančių ekonominių sankcijų ir teikia plačią karinę pagalbą Ukrainai.

Nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios žuvo tūkstančiai civilių gyventojų, milijonai buvo priversti palikti savo namus. Lenkija priėmė šimtus tūkstančių karo pabėgėlių iš kaimyninės šalies.

Maskva teigia, kad per šią „operaciją“ žuvo per tūkstantį jos karių. Ukraina savo ruožtu skelbia, kad Rusijos kariuomenės nuostoliai daug didesni.

Sekmadienį vakare Varšuvoje buvo surengtos eitynės prieš karą Ukrainoje, per kurias prie Rusijos ambasados buvo sunkvežimiais vežamas Antrojo pasaulinio karo laikų rusiškas savaeigis pabūklas ir traktorius. Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną vienu iš ukrainiečių pasipriešinimo simbolių tapo ukrainiečių traktorių, tempiančių rusų pajėgų paliktus tankus, vaizdai. 

Sovietų karių kapinės yra didžiuliame parke šalia kelio, jungiančio miesto centrą su tarptautiniu oro uostu. Jose palaidota daugiau kaip 20 tūkst. Raudonosios armijos karių, žuvusių kovose su nacistinės Vokietijos kariuomene.

Lenkija žlugus komunistiniam režimui nugriovė kai kuriuos Raudonajai armijai skirtus paminklus, tačiau sovietų karių kapines paliko. 

Briuselis kitą mėnesį pateiks savo nuomonę dėl Ukrainos narystės ES

Europos Komisija kitą mėnesį pateiks savo atsakymą dėl karo draskomos Ukrainos prašymo tapti Bendrijos nare, pirmadienį pranešė jos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

EK vadovė socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė, kad kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir laukia atsakymų į klausimyno dėl Ukrainos narystės klausimus.

„Europos Komisija sieks pateikti savo nuomonę birželio mėnesį“, – pridūrė ji.

Balandžio mėnesį U. Von der Leyen lankėsi Kijeve, kad parodytų solidarumą su Ukraina, ir pažadėjo, kad Briuselis apsvarstys ilgalaikį Ukrainos siekį prisijungti prie bloko.

Oficialiai sprendimą dėl kandidatės statuso suteikimo šaliai turi priimti 27 ES narės, pasiremdamos ekspertų rekomendacijomis iš Europos Komisija, kuri prižiūrėtų sudėtingą ir potencialiai ilgą stojimo procesą.

Siekiant narystės Bendrijoje Ukrainai teks laikytis griežtų valdymo standartų, kovoti su korupcija ir laikytis teisinės valstybės principų.

Odesoje apsilankęs EVT pirmininkas Ch. Michelis turėjo slėptis paskelbus oro pavojų

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis), pirmadienį atvykęs į Ukrainos pietinį Odesos uostamiestį su iš anksto neskelbtu vizitu, buvo priverstas nutraukti vieną susitikimą ir skubėti į slėptuvę, paskelbus oro atakos pavojų, pranešė vienas Europos Sąjungos pareigūnas.

Naujas Rusijos raketų smūgis Odesoje buvo surengtas per Ch. Michelio derybas su Ukrainos ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu.

„Per susitikimą su premjeru dalyviai turėjo jį nutraukti ir persikelti į slėptuvę, kai Odesos sričiai vėl smogė raketos“, – nurodė pareigūnas.

Ch. Micheliui per jo vizitą buvo aprodytas uostas, jis „savo akimis galėjo pamatyti Rusijos karo poveikį pasaulinėms tiekimo grandinėms“, sakė pareigūnas.

„Daug tonų grūdų, įstrigusių uoste dėl Rusijos [vykdomos] Juodosios jūros blokados siekiant ne tik pakenkti Ukrainos ekonomikai, bet ir trukdyti pasauliui gauti gyvybiškai svarbaus maisto, sukelti pavojų maisto saugumui visame pasaulyje“, – sakė jis.

Ukraina yra labai svarbi kviečių eksportuotoja, bet invazija sutrikdė ir sėją, ir paskirstymą, nes Rusija griauna transporto infrastruktūrą ir blokuoja Odesą – pagrindinį grūdų eksporto uostą.

Prieš karą Ukrainos eksportas sudarė apie 12 proc. pasaulinio kviečių eksporto; dėl šio konflikto smarkiai išaugo maisto prekių kainos.

Ch. Michelis taip pat išklausė Ukrainos karinio jūrų laivyno vado informaciją apie „Rusijos raketų, paleistų iš jūros, padarytą žalą ir galėjo pats pamatyti beprasmišką vieno gyvenamojo pastato sugriovimą ir poveikį nekaltiems civiliams“, sakė minėtas pareigūnas.

„Kremlius nori nužudyti jūsų laisvės ir demokratijos dvasią“, – sakė Ch. Michelis savo „Twitter“ puslapyje paskelbtame vaizdo įraše. „Esu visiškai įsitikinęs, kad jiems tai niekada nepavyks“, – pridūrė jis ir pažadėjo, kad ES padės Ukrainai „kurti modernią, demokratinę šalį“.

JK gynybos sekretorius: V. Putino režimas yra fašizmo veidrodinis atspindys

Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius B. Wallace'as pirmadienį apkaltino Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimą, kad šis esąs „fašizmo veidrodinis atspindys“, Maskvai surengus kasmetinį Pergalės paradą Raudonojoje aikštėje.

B. Wallace'as, buvęs karininkas, savo kalboje pareiškė, kad medaliais pasipuošę V. Putino generolai turėtų stoti prieš karinį tribunolą už savo vadovavimą karui prieš Ukrainą.

Kalbėdamas Londone veikiančiame Nacionaliniame kariuomenės muziejuje B. Wallace'as sakė, kad „per invaziją Ukrainoje Putinas, jo artimiausia aplinka, jo generolai dabar yra fašizmo ir tironijos, [gyvavusių] prieš 77 metus, veidrodinis atspindys“.

Jis kaltino V. Putino režimą „kartojant praeito šimtmečio totalitarinių režimų klaidas“.

„Jiems ir Putinui negali būti jokios Pergalės dienos – tik nešlovė ir neabejotinas pralaimėjimas Ukrainoje“, – pridūrė B. Wallece'as.

V. Putinas savo ruožtu sakydamas kalbą Pergalės dienos proga, kai minimos Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją metinės, teisino Rusijos invaziją į Ukrainą, pareiškęs, kad kaimyninėje šalyje per „specialiąją karinę operaciją“ vykdoma „denacifikacija“.

Pirmadienį kreipdamasis į Raudonojoje aikštėje išrikiuotus karius V. Putinas sakė, kad Ukrainoje jie „kovoja už Tėvynę“, nes Rusijai buvo iškilusi „nepriimtina grėsmė“.

„Niekas neužmiršta Antrojo pasaulinio karo pamokų“, – teigė Kremliaus vadovas.

B. Wallace'as pažymėjo, kad jam norisi „atkreipti dėmesį į Rusijos generolų, tviskančių savo išpuoselėtomis paradinėmis uniformomis, slegiamų auksinių pynučių ir blizgančių medalių, absurdiškumą“.

„Jų kariuomenės vadovybė nuvylė paprastus karius tokiu mastu, kad jiems derėtų stoti prieš karinį tribunolą“, – teigė sekretorius.

Jis pridūrė, kad Rusijos kariuomenė „visokeriopai bendrininkauja Putinui grobiant jų protėvių išdidžią istoriją... kai buvo atremtas fašizmas“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį sakė besididžiuojantis ukrainiečiais, kovojusiais su nacizmu, ir pabrėžė neleisiąs pergalės Antrajame pasauliniame kare „savintis“ vien rusams.

B. Wallace'as sakė, jog Ukrainoje kovojančios V. Putino pajėgos „gana sparčiai“ eikvoja savo moderniausią tiksliai nutaikomą ginkluotę, kurios gamyba yra priklausoma nuo Vakaruose gaminamų komponentų tiekimo.

„Tiesa tokia, kad Rusijos generalinis štabas nesusitvarko, ir jie tai žino“, – teigė jis.

Gynybos sekretorius tvirtino, kad „Putinas privalo pralaimėti Ukrainoje“ ir pridūrė, kad „tebėra potencialo“ tokiai baigčiai, bet Kyjivas turi apsispręsti, ką laikytų savo pergale.

Rusija pranešė apie naujas atakas Ukrainoje

Netrukus po V. Putino kalbos Raudonojoje aikštėje Maskvoje Gynybos ministerija pranešė apie daugiau kaip 200 atakų Ukrainoje per pastarąsias valandas. Raketomis ir iš artilerijos, be kita ko, apšaudytos vadavietės ir karinės įrangos sandėliai, pirmadienio vidudienį Maskvoje sakė ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas. Per atakas, anot jo, nukauta iš viso 350 ukrainiečių karių. Nepriklausomai patvirtinti šių duomenų nėra galimybės.

I. Konašenkovas, be to, kalbėjo apie S-300 priešraketinės sistemos sunaikinimą Rytų Ukrainos Charkivo srityje. Juodosios jūros Odesos regionas buvo apšaudytas raketomis.

Rusija pirmadienį mini Sovietų Sąjungos pergalės prieš hitlerinę Vokietiją 77-ąsias metines. Savo kalboje per karinį paradą V. Putinas gynė Rusijos ginkluotųjų pajėgų įžengimą į Ukrainą. Kariai Donbase Rytų Ukrainoje kovoja už Rusijos saugumą, sakė Kremliaus vadovas. Kritikai kaltina V. Putiną tokius argumentus naudojant tik kaip dingstį invazijai į kaimyninę šalį.

Čekijos premjeras: V. Putinas iškraipo istoriją

Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala apkaltino V. Putiną sąmoningai iškraipant istoriją ir dabartį. „Beprasmiška gintis nuo kiekvieno melo, kurį girdėjome Maskvoje“, – sakė vyriausybės vadovas pirmadienį agentūrai ČTK. Prieš tai V. Putinas savo kalboje 77-ųjų rusų pergalės prieš nacistinę Vokietiją metinių proga teisino karą prieš Ukrainą.

„Ši kalba parodė, kaip svarbu, kad Vakarai vieningai ir greitai veiktų prieš agresorių“, – pabrėžė P. Fiala. Jis nuo gruodžio vadovauja liberalų ir konservatorių koalicijai. ES ir NATO narė Čekija nuo vasario pabaigos priėmė daugiau kaip 330 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos.

Tuo tarpu Prahos miesto taryba nusprendė iš sovietų maršalo Ivano Konevo (1897-1973) atimti garbės piliečio vardą. Jo vaidmuo Čekijoje vertinamas prieštaringai. Nors I. Konevas 1945 metų pavasarį dalyvavo išvaduojant Bohemiją iš vokiečių okupacijos, jis vaidino ir svarbų vaidmenį 1956-aisiais numalšinant Vengrijos liaudies sukilimą.

Jau prieš dvejus metus generolo statulos demontavimas Prahoje sukėlė įtampą su Maskva.

V. Putinas pažadėjo pagalbą Ukrainoje kritusių karių šeimoms

V. Putinas pripažino rusų karių nuostolius per puolimą Ukrainoje ir pažadėjo materialinę paramą žuvusiųjų artimiesiems. „Kiekvieno kareivio ir karininko žūtis reiškia kančią ir nepataisomą netektį giminaičiams ir artimiesiems, – sakė V. Putinas pirmadienį savo kalboje Raudonojoje aikštėje. – Valstybė, regionai, įmonės ir pilietinės visuomenės organizacijos daro viską, kad būtų pasirūpinta šiomis šeimomis ir suteikta pagalba“.

Parade, skirtame Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją 77-osioms metinėms, V. Putino duomenimis, dalyvavo ir Donbase Rytų Ukrainoje kovojantys kariai. Vakarų kariniai stebėtojai mano, kad iki šiol kare žuvo tūkstančiai rusų kareivių. Oficialiais Maskvos duomenimis, iki šiol žuvo 1 351 kareivis.

Ypatinga pagalba, anot V. Putino, bus skiriama kritusiųjų ir sužeistųjų vaikams. „Šiandien pasirašytas atitinkamas prezidento dekretas“, – sakė jis. Viena priemonių bus kvotų sistema. Ukrainoje kovojusių kareivių vaikams bus skirta 10 proc. studijų vietų valstybinėse aukštosiose mokyklose. Jiems nereikės laikyti stojamųjų egzaminų į universitetus. Kadetų ir karinės mokyklos taip pat raginamos priimti tokius vaikus be egzaminų.

Rusijos derybininkas: taikos derybos su Ukraina tęsiasi nuotoliniu būdu

Rusijos vyriausiasis derybininkas Vladimiras Medinskis pirmadienį pareiškė, kad jo šalies taikos derybos su Ukraina nėra sustabdytos ir tęsiasi nuotoliniu būdu, praneša BBC.

„Derybos nuotoliniu formatu nėra sustabdytos“, – Rusijos naujienų agentūrai „Interfax“ sakė V. Medinskis. Paklaustas, ar kuriuo nors metu planuojami gyvi Maskvos ir Kyjivo pareigūnų pokalbiai, V. Medinskis nurodė, kad „tam reikia daugiau konkrečių susitarimų“.

Paskutinės gyvos abiejų šalių delegacijų derybos vyko kovo 29 d. Nuo tada visi derybų etapai vyko nuotoliniu būdu.

E. Macronas ragina kurti Europos politinę bendriją šalia ES

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad tokiai kandidatei kaip Ukraina įstoti į Europos Sąjungą prireiktų „dešimtmečių“, ir pasiūlė šalia bloko sukurti platesnę demokratinių valstybių politinę bendriją.

„Net jei rytoj suteiktume jai kandidatės statusą, – sakė jis apie Ukrainą, – visi puikiai žinome, kad procesas, leidžiantis jai įstoti, užtruktų kelerius metus, tiesą sakant, neabejotinai kelis dešimtmečius“.

Tačiau pažymėjęs, kad Ukrainai ir kitoms šalims, besitikinčioms įstoti į ES, pavyzdžiui, Moldovai ir Sakartvelui, reikia skubiai suteikti vietą Europos šalių šeimoje, jis paragino sukurti „Europos politinę bendriją“.

Vasario mėnesį Rusija įsiveržė į Ukrainą, iš dalies siekdama sutrukdyti Kyjivui integruotis į ES ir NATO, o Sakartvelo ir Moldovos teritorijas taip pat iš dalies yra okupavusi Rusijos kariuomenė.

Prieš pat E. Macrono kalbą Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen tviteryje parašė, kad ES vykdomoji institucija birželio mėnesį pateiks savo „nuomonę“ dėl Ukrainos narystės paraiškos.

Tačiau E. Macronas savo kalboje, kurioje pritarė raginimams pakeisti ES sutartį, kad būtų dar labiau sustiprinta ES integracija, teigė, kad blokas, „atsižvelgiant į jo integracijos lygį ir siekius“, negali būti vienintelė Europos organizacinė institucija.

„Mūsų istorinė pareiga... yra sukurti tai, ką šiandien jums apibūdinčiau kaip Europos politinę bendriją“, – sakė jis. – Ši nauja Europos organizacija leistų demokratinėms Europos tautoms... rasti naują erdvę politiniam bendradarbiavimui, saugumui, bendradarbiavimui energetikos, transporto, investicijų, infrastruktūros, žmonių judėjimo srityse“.

A. Lukašenka: Vakarai kariauja su Rusija Ukrainoje

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka, svarbus Maskvos sąjungininkas, pirmadienį apkaltino Vakarus remiant nacių idėjas ir „kariaujant su Rusija“ Ukrainoje.

„Nacių sekėjus apsėdo keršto idėja, bet jie nepasirengę atvirai kovoti su sovietinės liaudies įpėdiniais“, – pareiškė A. Lukašenka, sakydamas kalbą Pergalės dienos, minimos Rusijoje ir dalyje kitų buvusių sovietinių šalių, proga.

„Štai kodėl jie tvindo Ukrainą ginklais, kariauja su paminklais, simboliais ir veteranais“, – sakė A. Lukašenka.

Jis apkaltino „Vakarų elitą“ suteikiant „nacizmui valstybinės ideologijos rangą“.

„Ne paslaptis, kad visas Vakarų pasaulis kariauja su Rusija Ukrainoje“, – sakė 67 metų A. Lukašenka, geležiniu kumščiu valdantis Baltarusiją nuo 1994-ųjų.

Jis taip pat kritikavo Vakarų sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, įvestas nuo invazijos į Ukrainą pradžios.

„Niekam užsienyje nerūpi, kad baltarusių kariuomenė nedalyvauja kovose“, – sakė jis ir pridūrė, kad šie „bandymai uždusinti“ Baltarusiją „tik sustiprins ją“.

„Baltarusiai nėra agresoriai, bet išlieka mūsų broliškos Rusijos sąjungininkas ir strateginis partneris; mes remsime ją visais įmanomais būdais“, – kalbėjo A. Lukašenka.

Rusija vasario 24 dieną savo kariuomenę į provakarietišką kaimynę Ukrainą pasiuntė iš savo teritorijos, iš aneksuoto Krymo ir iš Baltarusijos.

E. Macronas: Rusijos pažeminimas nepasitarnaus taikai

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad Rusija ir Ukraina turės susitarti dėl paliaubų ir kad taikos pastangoms nepasitarnaus Rusijos „pažeminimas“.

„Rytoj turėsime kurti taiką, niekada to nepamirškime, – sakė jis žurnalistams. – Turėsime tai padaryti kartu su Ukraina ir Rusija prie bendro stalo“.

„Diskusijų ir derybų sąlygas nustatys Ukraina ir Rusija, bet tai nebus daroma... atstumiant ar net žeminant viena kitą“, – sakė E. Macronas.

Redaktorių protestas: prokremliškame portale pasirodė kritiški straipsniai apie V. Putiną

Per Rusijai svarbią Pergalės dieną vienoje Kremliui lojalioje žiniasklaidos priemonėje trumpam pasirodė kritiški straipsniai apie prezidentą Vladimirą Putiną – ir netrukus buvo ištrinti. Atsakomybę dėl tokios protesto akcijos prisiėmė du portalo „lenta.ru“ redaktoriai.

Ligšiolinis portalo ekonomikos skyriaus redaktorius Jegoras Poliakovas pirmadienį nepriklausomai svetainei „Mediazona“ sakė, kad dabar ko gero neteko darbo „lenta.ru“. Vieno trumpai pasirodžiusio straipsnio pavadinimas, pavyzdžiui, buvo „Putinas turi trauktis. Jis pradėjo beprasmį katą ir veda Rusiją į prarają“.

„lenta.ru“ portale trumpam buvo paskelbta 20 tokių tekstų, tačiau dabar juos galima pamatyti tik archyve. Visi įrašai pažymėti pastaba, kad medžiaga nesuderinta su portalo vadovybe. Vykdydami savo protesto akciją, J. Poliakovas ir jo kolegė Aleksandra Mirošnikova greičiausiai pakeitė portale jau paskelbtų straipsnių pavadinimą ir turinį.

Svarbiausia priežastis buvo sąžinė, taip savo veiksmus argumentavo  J. Poliakovas. Kadangi nepriklausomos žiniasklaidos priemonės, neturinčios alternatyvių interneto prieigų, nebeprieinamos, jis su savo kolege nusprendęs jų medžiagą pateikti savo portalo skaitytojams, aiškino J. Poliakovas.

Apie galimus teisinius šios akcijos padarinius kol kas nežinoma.

Abiejų „lenta.ru“ redaktorių protestas primena žurnalistės Marinos Ovsianikovos atvejį – ji netrukus po Rusijos invazijos į Ukrainą per pagrindinę Rusijos televizijos žinių laidą pasirodė su prieš karą nukreiptu plakatu.

Rusijos agresijos nusikaltimui ištirti siūloma įsteigti Specialųjį Tarptautinį Baudžiamąjį Tribunolą

Seimui siūloma priimti rezoliuciją, kuria raginama Rusijos Federacijos veiksmus Ukrainoje pripažinti genocidu ir įsteigti Specialųjį Tarptautinį Baudžiamąjį Tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimui ištirti.

Dokumento projektą pirmadienį įregistravo Seimo nariai Paulius Saudargas, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ingrida Šimonytė, Laima Liucija Andrikienė, Gabrielius Landsbergis, Laurynas Kasčiūnas,  Ieva Pakarklytė, Giedrius Surplys, Saulius Skvernelis, Eugenijus Gentvilas, Andrius Mazuronis ir kiti parlamentarai.

Anot rezoliucijos  projekto, Lietuvos Seimas pripažįsta Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų ir jos politinės bei karinės vadovybės vykdomą ginkluotą pilno masto agresiją – karą – prieš Ukrainą, prasidėjusią 2022 m. vasario 24 d., ukrainiečių tautos genocidu.

Lietuvos parlamentarai ketina paraginti Jungtines Tautas, Europos Parlamentą, Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją, ESBO Parlamentinę Asamblėją, NATO Parlamentinę Asamblėją, užsienio šalių parlamentus ir vyriausybes pripažinti Rusijos Federacijos vykdomą Ukrainos tautos genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui bei siekti atsakomybės už šiuos nusikaltimus.

Rezoliucijos projektą parengę Seimo nariai pasisako už tai, kad „suvienytomis tarptautinės bendruomenės pastangomis ir remiantis istorijoje žinomais precedentais (Niurnbergo, Tokijo, Siera Leonės ir kiti specialieji tribunolai) būtų įsteigtas Specialusis Tarptautinis Baudžiamasis Tribunolas Rusijos agresijos nusikaltimui prieš suverenią Ukrainą ištyrimui ir įvertinimui bei kaltųjų patraukimui atsakomybėn“.

Dokumente planuojama pareikšti, kad Lietuvos Respublika neapsiribos 2022 m. vasario 28 d. pateiktu ieškiniu Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui ir aktyviai dalyvaus Specialiojo Tribunolo steigimo procese, remdama Ukrainos pastangas kartu su tarptautinėmis organizacijomis ir kitomis valstybėmis įsteigti legitimų ir platų aukščiausio lygio politinį pritarimą turintį tribunolą.

„Teisingumas bus įvykdytas tik tada, kai atsakomybėn bus patraukti Rusijos valstybės vadovai ir kiti aukščiausiojo rango nusikaltimų vykdytojai bei tiesioginiai vykdytojai“, – sakoma rezoliucijos projekte.

Dokumento autoriai mano, kad Specialusis Tribunolas turėtų turėti galią išduoti tarptautinius arešto orderius ir nebūtų apribotas valstybės imuniteto arba valstybių ir vyriausybių vadovų bei kitų valstybės pareigūnų imuniteto.

Savo rezoliucija Seimas ketina kreiptis į kitas valstybes, kad jos pasinaudotų universaliosios jurisdikcijos principu, tiriant ir patraukiant baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus žmoniškumui, genocido ar karo nusikaltimus, padarytus už jų teritorijos ribų.

„Rusijos Federacija, kurios karinės pajėgos sąmoningai ir sistemingai renkasi bombardavimo taikiniais civilinius objektus, yra terorizmą remianti ir vykdanti valstybė“, – konstatuojama  rezoliucijos projekte.

Jame reiškiamas įsitikinimas, kad Rusijos Federacijos pradėto karo pagrindinis tikslas yra Ukrainos tautos ir jos tapatybės naikinimas bei jos teisės į nepriklausomą vystymąsi paneigimas.

„Baudžiamosios veikos pagal tarptautinę teisę, ypač Konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį nuostatas, apima genocidą, susitarimą vykdyti genocidą, tiesioginį ir viešą kurstymą vykdyti genocidą, pasikėsinimą vykdyti genocidą, bendrininkavimą vykdant genocidą“, – pabrėžiama rezoliucijos projekte.

Jame pažymima, kad Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų įvykdyti nusikaltimai apima: masinius Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų ir samdinių vykdomus karo nusikaltimus Ukrainos teritorijoje (ypač Bučos, Irpinės, Mariupolio, Borodiankos, Hostomelio miestuose ir daugelyje kitų Ukrainos gyvenviečių), siekiant visiškai ar iš dalies sunaikinti ukrainiečių tautą, palaužiant jos dvasią, žudant jos narius ištisomis šeimoms, įskaitant vaikus, grobiant juos, kankinant, prievartaujant, žaginant, tyčiojantis iš nužudytųjų ir nukankintųjų kūnų.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neabejoja, kad antradienį Seimas priims šią rezoliuciją dėl Ukrainoje vykdomo genocido bei tarptautinio baudžiamojo tribunolo steigimo, kad „baudžiamojon atsakomybėn būtų patraukti asmenys, vykdę jį ar karo nusikaltimus bei padarę nusikaltimus žmoniškumui“.

Šį dokumentą planuojama priimti Lietuvos Seime viešint Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininko pavaduotojai Olenai Kondratiuk.

ES nesusitariant dėl naftos embargo Rusijai, U. von der Leyen vyksta į Budapeštą

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį vyksta į Budapeštą susitikti su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu ir surengti derybas dėl įstrigusio bloko embargo Rusijos naftai.

U. von der Leyen susitiks su V. Orbanu aptarti „klausimų, susijusių su Europos energijos tiekimo saugumu“, socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Europos Komisijos vyriausiasis atstovas žiniasklaidai Ericas Mameris.

Vizitas vyksta tuo metu, kai 27 ES valstybės narės ir Europos Komisija mėgina susitarti dėl šeštojo sankcijų paketo Rusijai, pradėjusiai karą Ukrainoje.

Savaitgalį derybose proveržio pasiekti nepavyko, nes Vengrija, Slovakija ir Čekija toliau siekia sau palankesnių rusiškos naftos draudimo išimčių, agentūrai dpa sakė ES diplomatai.

Budapešte Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto parlamente pagrasino vetuoti dabartinės redakcijos sankcijų paketą, baimindamasis ekonominės žalos.

Pagal dabartinius Komisijos pasiūlymus ES pirmiausia per šešis mėnesius turėtų nutraukti rusiškos žalios naftos importą, o iki metų pabaigos – perdirbtų produktų importą, taip siekiant, kad Kremlius nebeturėtų itin svarbaus pajamų šaltinio.

Pasak ES diplomatų, Vengrija ir Slovakija gavo papildomo laiko iki 2024 metų pabaigos, o Čekija – iki 2024 metų birželio pabaigos.

Visos trys šalys, neturinčios priėjimo prie jūros, yra labai priklausomos nuo Rusijos naftos importo ir prieš įvedant siūlomą draudimą turi užsitikrinti alternatyvų naftos tiekimą.

JT žmogaus teisių taryba rengs posėdį dėl Ukrainos

JT Žmogaus teisių taryba ketvirtadienį specialioje sesijoje aptars blogėjančią padėtį Ukrainoje.

Posėdis numatytas paprašius Ukrainai, kurioje nuo vasario pabaigos vyksta Rusijos pradėtas karas.

Prašymą Ženevoje posėdžiaujančiai tarybai palaikė 53 šalys.

Kovo mėnesį taryba įsteigė Nepriklausomą tarptautinę tyrimo komisiją įtariamiems žmogaus teisių pažeidimams Ukrainoje ištirti.

E. Macronas: Rusijos „pažeminimas“ taikai nepasitarnaus

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pirmadienį pareiškė, kad Rusija ir Ukraina turėtų derybomis pasiekti paliaubas ir kad Maskvos „pažeminimas“ taikos pastangoms nepasitarnautų.

„Rytoj turėsime kurti taiką – niekada to neužmirškime, – jis sakė žurnalistams. – Turime tai padaryti Ukrainai ir Rusijai esant prie stalo.“

„Diskusijų ir derybų sąlygas nustatys Ukraina ir Rusija, bet tai nebus padaryta... neįtraukiant vienai kitos, o juolab jas pažeminant“, – pridūrė Prancūzijos lyderis.

Pentagonas: nėra požymių, kad rusų pajėgos ruoštųsi pulti Odesą

Rusijos oro pajėgų antskrydžiai Odesoje, Pentagono vertinimu, nereiškia, kad netrukus gali būti surengta didelė ataka prieš šį Ukrainos uostamiestį.

Rusų kariuomenė šiuo metu nėra pajėgi ten vykdyti puolimą iš sausumos ar jūros, pirmadienį sakė aukštas Pentagono atstovas. Esą gali būti, kad raketų atakos yra skirtos tik dėmesiui nukreipti.

Jei ukrainiečių pajėgos, reaguodamos į šias atakas, susikoncentruotų į Odesos gynybą, paramos pritrūktų kitur, aiškino Pentagono atstovas. „Tokia yra prielaida. Mes tiksliai to negalime pasakyti“, – pridūrė jis.

Prorusiški separatistai Mariupolyje išskleidė milžinišką Georgijaus juostą

Prorusiški separatistai pirmadienį užimtame Ukrainos Mariupolio uostamiestyje minėjo 77-ąsias Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją metines. Kremliaus partijos „Vieningoji Rusija“ duomenimis, miesto centre buvo išskleista milžiniška Georgijaus juosta, pranešė agentūra TASS.

Georgijaus juosta yra Rusijos karinis simbolis, kuris nuo 2005 metų naudojamas pergalei Antrajame pasauliniame kare prisiminti. Ji laikoma ir prezidento Vladimiro Putino rėmėjų atpažinimo ženklu. Ukrainoje Georgijaus juosta nuo 2017 metų yra uždrausta.

Oficialiais duomenimis, Mariupolyje išskleista juosta buvo 2 100 kvadratinių metrų dydžio. Nuotraukose buvo matyti, kaip ji nešama per smarkiai sugriauto miesto centrą.

Eitynėms vadovavo prorusiškos separatistų vadovybės Donecke atstovai. Jie iš naujo uždegė ir „amžinąją ugnį“. Prisimenant nukautus rusų pajėgų karius, viena gatvė pervadinta į Didvyrių alėją. Kiek žmonių dalyvavo eitynėse, nežinoma.

Mariupolyje prieš karą gyveno daugiau kaip 400 000 žmonių. Dabar jų čia liko maždaug trečdalis. Dauguma gyventojų pabėgo.

Pranešama, kad pirmadienį rusų daliniai toliau mėgino šturmuoti vis dar Ukrainos kovotojų ginamą „Azovstal“ gamyklą.

JAV prezidentas pasirašė lendlizo Ukrainai įstatymą

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pirmadienį palengvino sąlygas spartinti amerikietiškų ginklų tiekimą Ukrainai, pasirašęs įstatymą, pagrįstą Antrojo pasaulinio karo laikų lendlizo sistema, padėjusia Vašingtono sąjungininkėms nugalėti nacistinę Vokietiją.

J. Bidenas pasirašė Lendlizo įstatymą Baltųjų rūmų Ovaliajame kabinete ir pareiškė, kad Jungtinės Valstijos palaiko ukrainiečių „kovą ginant savo šalį ir demokratiją nuo [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino brutalaus karo“.

Pripažindamas, kad Jungtinės Valstijos remdamos Kyjivą jau išleido milijardus dolerių, prezidentas pažymėjo, kad „nusileisti agresijai kainuoja dar brangiau“.

J. Bidenas pabrėžė, kad įstatymą jis pasirašo kitą dieną po gegužės 8-osios, kai Jungtinės Valstijos ir Vakarų Europa minėjo Pergalės Europoje dieną ir Adolfo Hitlerio Trečiojo reicho sutriuškinimą 1945 metais.

Lendlizo įstatymas „yra paremtas Antrojo pasaulinio karo programa, padėjusia Europai pasipriešinti Hitleriui“, nurodė Baltieji rūmai.

Šia priemone atnaujinamas 1941 metais tuometinio prezidento Franklino D. Roosevelto (Franklino D. Ruzevelto) pasirašytas įstatymas dėl pagalbos sąjungininkėms kovoti su nacistine Vokietija. Lendlizo įstatymas Kongrese buvo priimtas tuometiniam britų ministrui pirmininkui Winstonui Churchilliui (Vinstonui Čerčiliui) paprašius pagalbos ir sudarė sąlygas Vašingtonui perduoti ar išnuomoti karinę įrangą JAV sąjungininkėms.

J. Bidenui pasirašius „2022-ųjų Ukrainos demokratijos gynimo lendlizo įstatymą“, administracija įgis daugiau galimybių siųsti karinę įrangą ne tik Ukrainai, bet ir sąjungininkėms Rytų Europoje, įskaitant Lenkiją.

Prezidentas taip pat atkreipė dėmesį, kad gegužės 9-ąją minima Europos diena, žyminti Europos Sąjungos įkūrimą 1950 metais ir naujos „ekonomikos jėgainės“ bei „pasaulinės jėgos už taiką“ susikūrimą.