JAV pasmerkė Kinijos destabilizuojamą karinę veiklą prie Taivano

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas (Loidas Ostinas) šeštadienį pasmerkė Kinijos „provokuojamą, destabilizuojančią“ karinę veiklą netoli Taivano, taip pat vis agresyvesnį Pekino elgesį platesniame Azijos ir Ramiojo vandenyno regione.

Vašingtonas ir Pekinas smarkiai nesutaria dėl demokratinio autonominio Taivano, kurį Kinija laiko savo teritorija ir žadėjo kada nors jį susigrąžinti, prireikus – jėga.

Nuo šių metų pradžios į Taivano oro erdvės gynybos zoną įskrido dešimtys Kinijos karinių orlaivių. Tuo metu Kinijos gynybos ministras Wei Fenghe  (Vei Fenghė) penktadienį perspėjo Ll. Austiną, kad Kinija pasiruošusi kariauti, jeigu Taivanas paskelbtų nepriklausomybę.

Šeštadienį kalbėdamas Singapūre vykstančiam saugumo forume „Šangri La dialogas“, Ll. Austinas, ankstesnę dieną pirmąkart susitikęs tiesioginių derybų su Wei Fenghe, smerkė Pekino „didėjantį spaudimą“ Taivanui.

„Stebėjome nuolat didėjantį provokuojamą ir destabilizuojančią karinę veiklą netoli Taivano“, – Pentagono vadovas sakė forume susirinkusiems Azijos ir kitų šalių gynybos ministrams.

„Tai apima [Kinijos karinių] orlaivių skrydžius netoli Taivano, kurių skaičiai pastaraisiais mėnesiais buvo rekordiniai ir vyko beveik kasdien, – tęsė Ll. Austinas. – Kategoriškai priešinamės bet kurios pusės vienašališkiems status quo keitimams.“

Vis dėlto jis pabrėžė, kad svarbu išlaikyti „visiškai atviras ryšio linijas su Kinijos gynybos lyderiais“, siekiant išvengti nesusipratimų.

„Šie pokalbiai yra labai, labai svarbūs“, – sakė Ll. Austinas.

Anot kinų pareigūnų, penktadienį Wei Fenghe perspėjo Ll. Austiną, jog „jei kas nors išdrįs atskirti Taivaną nuo Kinijos, Kinijos kariuomenė neabejotinai nedvejodama pradės karą, kad ir kiek tai kainuotų“.

Kinų ministras taip pat pažadėjo, kad Pekinas „sudaužys į šipulius bet kokį „Taivano nepriklausomybės“ sąmokslą ir ryžtingai palaikys tėvynės suvienijimą“, pranešė Kinijos gynybos ministerija.

Jis „pabrėžė, kad Taivanas yra Kinijos Taivanas... Taivano naudojimas siekiant sulaikyti Kiniją niekada nepadės“, teigė Gynybos ministerija.

Tuo metu Taivano užsienio reikalų ministerija pareiškė atmetanti Pekino „absurdiškus teiginius“.

„Taivano žmonės nenusilenks Kinijos vyriausybės jėgos panaudojimo grėsmei“, – sakoma URM pranešime.

Vašingtonas ir Pekinas taip pat smarkiai nesutaria dėl virtinės kitų klausimų, įskaitant Kinijos pretenzijas į beveik visą Pietų Kinijos jūrą, prekybos klausimus ir žmogaus padėtį Honkonge bei vakariniame Sindziango regione.

Lėktuvų įskridimai

Įtampa dėl Taivano ypač padidėjo dėl to, kad Kinijos kariniai orlaiviai vis dažniau įskrenda į Taibėjaus oro gynybos identifikavimo zoną (ADIZ).

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) per balandį vykusį vizitą Japonijoje, regis, nukrypo nuo ilgametės Vašingtono politikos, kai atsakė žurnalistams, kad Amerika gintų Taivaną karinėmis priemonėmis Kinijos invazijos atveju.

Tačiau vėliau Baltieji rūmai patikino, kad JAV „strateginio dviprasmiškumo“ politika dėl šalies pasirengimo įsikišti į tokį konfliktą, nepasikeitė.

Šeštadienio kalboje Pentagono vadovas pakartojo JAV kritiką dėl vis labiau „prievartinio ir agresyvaus Kinijos požiūrio į savo teritorines pretenzijas“.

Kinija pretenduoja į beveik visą išteklių turtingą Pietų Kinijos jūrą, per kurią kasmet praplaukia daugybė laivų gabenančių trilijonų dolerių vertės krovinius, tačiau savo pretenzijas reiškia ir Brunėjus, Malaizija, Filipinai, Taivanas bei Vietnamas.

Pekinas kaltinamas ten dislokavęs įvairios karinės technikos ir ginkluotės, įskaitant priešlaivines raketas ir raketas „žemė–oras“. Be to, Kinija ignoruoja 2016 metų tarptautinio tribunolo sprendimą, kuriuo jo istorinės pretenzijos į didžiąją dalį vandenų buvo pripažintos nepagrįstomis.

„Indijos ir Ramiojo vandenyno šalys neturėtų susidurti su politiniu bauginimu, ekonomine prievarta“, – sakė Ll. Austinas, vartodamas alternatyvų Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono pavadinimą.

Jis taip pat kritikavo Rusijos invaziją į Ukrainą ir kartu užsiminė apie augančią Kinijos agresiją.

„Rusijos įsiveržimas į Ukrainą yra tai, kas nutinka, kai engėjai pamina mus visus saugančias taisykles“, – sakė Pentagono vadovas.

Jungtinės Valstijos ir Kinija nesutaria dėl invazijos, be toi, Vašingtonas kaltina Pekiną patylomis remiant Maskvą.

Kinija paragino surengti derybas dėl karo užbaigimo, tačiau nepasmerkė Rusijos veiksmų ir ne kartą kritikavo amerikiečių Ukrainai teikiamą paramą ginklais.


Šiame straipsnyje: JAVKinijaTaivanas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių