Ekspertas apie karo pabaigos prognozę: trys savaitės – susirinkti metalo laužą ir jiems išsinešdinti

„Lvive viskas ramu, gyvenimas, rutina nepasikeitė. Vienintelis dalykas, kai buvo ataka sekmadienį į vieną mokymo centrų, poligonų – mano žiniomis, žuvo devyni ukrainiečių kariai. Kartais darau interviu ir sakau, kad Lietuvoje žmonės apie karą daugiau galvoja ir pergyvena negu čia Lvive“, – pasakojo Ukrainoje dirbantis karinis instruktorius organizacijos „Lukšų vyrai“ įkūrėjas  Gintautas Mauricas.

– Karinio centro subombardavimas, kas yra vos kelios dešimtys kilometrų iki Lenkijos sienos, buvo tikrai labai neraminantis signalas, kiek tos raketos toliau gali lėkti. Bet po šito veiksmo, po šitos atakos, sakote, kad ir vėl viskas sugrįžo į tą tokią ramesnę būseną, ar ne?

– Nuolat yra oro pavojaus sirenos – veikia naktį keletą kartų, dieną būna, bet mes net nereaguojame, nes jos čia įsijungia tada, kai kažkas į tą pusę skrenda, dažniausiai nepriskrenda. Tikrai ramu, tikrai viskas čia saugiai. Ta ataka į mokymo centrą buvo grynai politinė ir labiau psichologinė operacija – jie tikėjosi, kad kažkas žus iš užsieniečių, galės kažką įrodyti.

Dabar, kai Ukraina tiek po savo garsių frazių, tiek dėl kovinių veiksmų stovi itin tvirtai, gauna paramą, ginkluotę, tai tikrai – maksimaliai trys savaitės

– Pakalbėkime apie jūsų misiją, apie instruktorių ruošimą. Jūs pats irgi tame dalyvaujate ar tik koordinuojate instruktorius, kurie atvyksta paruošti ukrainiečius?

– Ne tik instruktoriai per mus atvažiuoja. Mes taip pat teikiame humanitarinę pagalbą, taip pat teikiame pagalbą kariuomenės vienetams, per mus atvažiuoja parama jiems: dronai, naktinio matymo įranga, tai, ką gauname iš Lietuvos žmonių, ką aukoja, ką atveža mums. Mūsų instruktoriai dirba teritorinės gynybos batalionuose, taip pat yra privačios iniciatyvos – pavyzdžiui, mūsų kolega suomis padeda civiliams. Čia irgi grynai verslininkų iniciatyva, jie savo patalpose organizuoja mokymų centrą, žmonės ateina vienai dienai, mokosi naudotis ginklais, granatomis, jei kas įvyks, kad jie galėtų apginti savo namus, savo miestą. Daug pabėgėlių. Daug labai pabėgėlių Lvive. Ir tie instruktoriai, kurie čia yra, yra pabėgę iš miestų, kuriuos jau užėmė Kremliaus kariuomenė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Bet tie instruktoriai atvyksta iš viso pasaulio? Gal galite šiek tiek apie juos papasakoti?

– Suomių yra, britų, skambina, rašo amerikiečiai su didžiule patirtimi. Tokie, kur aš galvojau: ar tai įmanoma?

– Ką instruktoriai kalba? Kokie jų atsiliepimai apie tuos pačius ukrainiečius? Ar lengva juos paruošti, ar jie nusiteikę?

– Visiškai kitas rengimo lygis, aprūpinimas. Kaip buvo pas mus po sovietmečio, kai aš privalomai tarnavau, tai gaudavome dešimt šovinių per metus ir tai buvo viskas. Dabar Lietuva nužygiavo ženkliai toliau ir apie tokius kiekius net nekalbama, tai čia yra labai lengvai paruošiami – bazinio kurso bazinė dalis.

– Prieš savaitę buvo tokia informacija, kada net ir vienas geriausių pasaulyje įvardijamų snaiperių prisijungė prie Ukrainos karinių pajėgų. Ar per jus jis atkeliavo? Teko kažką girdėti, matyti? Iš Kanados, ar ne?

– Neteko girdėti. Per mus atvažiuoja lietuviai į svetimšalių legioną ir jungiasi. Mes padedame jiems atvykti ir tada, kai jau jie pasirašo kontraktą, aš pats asmeniškai stengiuosi nekontaktuoti, nes jie važiuoja dirbti darbą, kurį išmano ir jis yra rizikingas. Nesinori, kad emocijos trukdytų man dirbti savo darbą.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

– Apie legioną ir pakalbėkime. Neišduodant tikslių skaičių, kažkokių vietų. Apskritai pojūtis iš Europos valstybinių, iš kitur, Europai galbūt nepriklausančių šalių, žmonių atvažiavimas ir pasiryžimas stovėti už Ukrainos laisvę, už Europos laisvę, kokį jūs jį matote? Koks žmonių srautas, jeigu galėtumėte įvardyti?

Jau pačioje pradžioje, kai prasidėjo, aš sakiau, kad iš viso dvi savaitės, tai pridedu dar tris savaites susirinkti metalo laužą ir išsinešdinti jiems.

– Tikrai negaliu pasakyti, tokią informaciją galėtų Ukrainos ambasada galbūt pateikti. Mes neskaičiuojame, per mus atvažiuoja tik lietuviai. Nedidelis kiekis, dauguma, kadangi yra profesionalai, turi kontaktus su ukrainiečiais, jie tiesiogiai atvyksta, ne per „Lukšų vyrus“.  Aš turiu kontaktą su trimis vyrais – mes su jais pasikalbame, jie parašo, kaip sekėsi operacija, kas įvyko. (Sekasi, – red. past.) puikiai, sakė ukrainiečiai turi net susistatę eilę, kas galės sunaikinti tanką. Jei vieną rusų tanką sudegino, jam neleidžia sunaikinti kito, nes stovi kitas eilėje su prieštankiniu ginklu.

– Visas pasaulis stebi, esate ten – karštajame taške. Kokios jūsų mintys? Aišku, ukrainiečiai net minties neprisileidžia, kad jų laisvė galėtų būti užgrobta. Ko reikėtų ir kiek visa tai truks ir kokia pabaiga?

– Maksimaliai trys savaitės. Jau pačioje pradžioje, kai prasidėjo, aš sakiau, kad iš viso dvi savaitės, tai pridedu dar tris savaites susirinkti metalo laužą ir išsinešdinti jiems. Tikrai, tą aš girdėjau ir šįryt kalbėjau su amerikiečiais – tokios pat prognozės iš jų, nes iki tol jie prognozavo, kad neatsilaikys Ukraina, dėl to fokusavosi į Baltijos valstybių gynybą ir ten metė savo resursus. Dabar, kai Ukraina tiek po savo garsių frazių, tiek dėl kovinių veiksmų stovi itin tvirtai, gauna paramą, ginkluotę, tai tikrai – maksimaliai trys savaitės.