D. Trumpas per pokalbius telefonu įžeidinėdavo sąjungininkių lyderius

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) per pokalbius telefonu neretai įžeidinėdavo šalių sąjungininkių lyderius ir nebūdavo pasirengęs aptarinėti svarbių klausimų su Rusijos ir Turkijos prezidentais Vladimiru Putinu ir Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu), remdamasi informuotais šaltiniais pranešė televizija CNN.

Šaltinių duomenimis, D. Trumpas nuolat žemindavo JAV sąjungininkių lyderius, tarp jų Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną (Emaniuelį Makroną), Kanados ministrą pirmininką Justiną Trudeau (Džastiną Triudo) ir Australijos ministrą pirmininką Scottą Morrisoną (Skotą Morisoną).

Pasak šaltinių, JAV prezidentas nebuvo santūrus dviejų moterų – buvusios Jungtinės Karalystės ministrės pirmininkės Theresos May (Terezos Mei) ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel – atžvilgiu.

„Kai kurie dalykai, kuriuos jis pasakė apie Angelą Merkel, tiesiog neįtikimi: jis pavadino ją kvaila ir apkaltino tuo, kad ji sėdi rusų kišenėje... [Kalbėdamasis telefonu] jis labai griežtas su tais, kuriuos vertina kaip silpnus žmones, ir labai silpnas su tais, su kuriais turi būti griežtas“, – pareiškė vienas iš televizijos šaltinių.

„Kai kurie dalykai, kuriuos jis pasakė apie Angelą Merkel, tiesiog neįtikimi: jis pavadino ją kvaila ir apkaltino tuo, kad ji sėdi rusų kišenėje...“

Kaip patvirtino vienas vokiečių pareigūnas, skambučiai būdavo „tokie neįprasti“, kad Berlyne buvo imtasi specialių priemonių jų turiniui paslaptyje išlaikyti. Pareigūnas D. Trumpo elgesį su A. Merkel telefoninių pokalbių metu apibūdino kaip „labai agresyvų“. Todėl, pasak jo, buvo sumažintas šiuos pokalbius stebinčių vokiečių pareigūnų skaičius.

CNN šaltiniai „žeminančiais ir pašaipiais“ pavadino D. Trumpo pokalbius su Th. May. Teigiama, kad JAV lyderis pavadino ją kvaile ir kaltino neturint stuburo „Brexito“, NATO ir imigracijos klausimais.

„Jis [kalbėdamasis] su Theresa May dėl kažko imdavo jaudintis, o tada pradėdavo ant jos pykti“, – sakė vienas šaltinių.

Tuo metu pokalbiams telefonu su Rusijos ir Turkijos lyderiais JAV prezidentas beveik niekada nebūdavo rimtai pasirengęs, teigia šaltiniai.

Telefonu kalbėdamasis su V. Putinu, D. Trumpas esą daugiausia kalbėdavo apie save, reklamuodavo savo „beprecedenčius“ pasiekimus dėl JAV ekonomikos, tvirtindavo, kad yra protingesnis ir stipresnis už ankstesnius JAV prezidentus.

CNN pabrėžia, kad D. Trumpo padėjėjus nacionalinio saugumo klausimais priblokšdavo ne tiek konkrečios nuolaidos, kurias JAV prezidentas padarydavo pokalbių metu, kiek jo bendravimo maniera, kai jis „siekdavo Putino pritarimo ir ignoruodavo svarbius dvišalės darbotvarkės klausimus“.

Vieno CNN pašnekovo teigimu, Rusijos prezidentas „paprasčiausiai aplošdavo“ D. Trumpą.

Be to, pasak šaltinių, per pokalbius su R. T. Erdoganu JAV prezidentas pademonstruodavo, kad nenusimano apie Sirijos konflikto istoriją, neturėdavo pakankamai žinių, kad galėtų kaip lygus dalyvauti subtiliose politinėse diskusijose su Turkijos prezidentu.

Šaltinių nuomone, prasti JAV politiniai sprendimai dėl Sirijos buvo tiesiogiai susiję su R. T. Erdogano sugebėjimu pasiekti savo per pokalbius telefonu su D. Trumpu.

Kaip pažymėjo Baltųjų rūmų ir žvalgybos atstovai, D. Trumpo pokalbiai telefonu kai kuriuos JAV aukšto rango pareigūnus, tarp jų buvusį valstybės sekretorių Rexą Tillersoną (Reksą Tilersoną), buvusį gynybos sekretorių Jamesą Mattisą (Džeimsą Matisą), du buvusius nacionalinio saugumo patarėjus Herbertą McMasterį (Herbertą Makmasterį ir Johną Boltoną (Džoną Boltoną), buvusį prezidento administracijos vadovą Johną Kelly (Džoną Kelį), įtikino, kad pats prezidentas kelia pavojų JAV nacionaliniam saugumui.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių