- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vyriausybė penktadienį pasiekė susitarimą dėl daug sričių apimančio Vokietijos klimato plano, pranešė šaltinis koalicijoje, dešimtims tūkstančių protestuotojų reikalaujant efektyvesnės aplinkos apsaugos.
Po daugiau nei 18 valandų trukusių derybų koalicija pasiekė „susitarimą dėl daugybės priemonių ir metinio monitoringo mechanizmo“, siekiant klimato kaitos mažinimo tikslų, sakė šaltinis vyriausybėje.
Naujasis planas, apimantis daugybę priemonių – nuo dujų emisijų mažinimo energetikos ir pramonės sektoriuose iki teršalų neišskiriančių elektrinių automobilių ir viešojo transporto priemonių vartojimo skatinimo – bus pristatytas vėliau penktadienį įvyksiančioje spaudos konferencijoje.
Su dokumentu susipažinusi naujienų agentūra AFP informavo, kad kovai su klimato kaita iki 2030 metų Vokietija įsipareigojo skirti mažiausiai 100 mlrd. eurų.
„Iki 2030 metų... klimato apsaugai ir perėjimui prie kitų energijos šaltinių bus numatyta mažiausiai 100 mlrd. eurų“, – nurodoma plane.
Netrukus po to, kai naktį posėdžiavę politikai paraudusiomis akimis užbaigė derybas, Vokietijos gatvėse pasirodė protestuotojai su plakatais, skelbiančiais: „Sugrąžinkime didybę atogrąžų miškams“ arba „Noriu karšto pasimatymo, bet ne karštos planetos“.
Aktyvistai prisijungė prie didžiausios tarptautinės protestų bangos„Penktadieniai už ateitį“, kurią pradėjo švedų paauglė Greta Thunberg (Greta Tunberg).
Vokietijos protestų prieš klimato kaitą dalyviai blokavo vieną svarbų tiltą Berlyno centre, apraizgė gatves baltomis ir raudonomis juostomis, o šalies finansų sostinėje Frankfurte organizavo sėdimus protestus.
Po dviejų dviejų itin karštų vasarų ir tūkstančius jaunuolių sutraukiančių savaitė iš savaitės vykstančių moksleivių protestų, klimato kaitos problema tapo vienu svarbiausių klausimų didžiausios ES ekonomikos politinėje darbotvarkėje.
Be to ant kortos pastatytas A. Merkel koalicinės vyriausybės populiarumas.
Šalies ekonomikai trečią ketvirtį prognozuojamas nuosmukis, todėl vyriausybės laukia sunki užduotis – atsižvelgti į pagrindinių pramonės šakų interesus, neatstumiant žaliosiomis idėjomis besižavinčių jaunų rinkėjų.
„Gyvenimus griaunanti krizė“
Galingiausia Europos Sąjungos ekonomika turėtų nepasiekti kitiems metams užsibrėžtų tikslų klimato kaitai sumažinti, tačiau ji įsipareigojo įgyvendinti ilgalaikį siekį iki 2030 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas 55 procentais, lyginant su dešimtuoju dešimtmečiu.
Scanpix nuotr.
Eksporto milžinė Vokietija yra atsakinga maždaug už du procentus pasaulio dujų emisijos, skatinančios ledynų tirpimą, jūros vandens lygio kilimą ir stichines nelaimes.
A. Merkel, kuri pati yra mokslininkė, anksčiau buvo vadinama „klimato kanclere“. Ji propagavo perėjimą prie žaliųjų energijos resursų, skatindama tokių atsinaujinančių energijos išteklių, kaip vėjo ir saulės energija, naudojimą.
Tačiau didelę dalį šio įdirbio sunaikino išaugusi šalies priklausomybė nuo taršiausio iškastinio kuro, ypač dėl A. Merkel sprendimo iki 2022 metų palaipsniui atsisakyti branduolinių jėgainių, reaguojant į 2011-ųjų Fukušimos elektrinės katastrofą.
Šiemet jos vyriausybė paskelbė apie savo planus iki 2038 metų atsisakyti anglies elektros energijos gamyboje, tačiau netrukus sulaukė reakcijos iš darbą bijančių prarasti vietos kalnakasių, ypač rytiniuose šalies regionuose, kur savo pozicijas sutvirtino kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD).
Stiprią automobilių pramonę pamišusi Vokietija taip pat gerokai atsilieka transporto sektoriuje. Valstybės lepinamos automobilių gamybos milžinės VW, Daimler ir BMW daugiau dėmesio skiria benzinu varomiems didelio pravažumo automobiliams nei hibridinėms arba teršalų neišskiriančioms elektrinėms transporto priemonėms.
Galvodama apie 800 tūkst. darbo vietų, kurias yra sukūrusi automobilių pramonė, A. Merkel vyriausybė taip pat nerimauja, kad nauji aplinkosaugos mokesčiai šalyje gali išprovokuoti antivyriausybinius „geltonųjų liemenių“ protestus, vykstančius kaimyninėje Prancūzijoje.
Tačiau jaunimas perspėja, kad sprendimų atidėliojimas nėra išeitis, ir sako, kad iškilusi grėsmė turės pražūtingų pasekmių jų gyvenime.
„Mes einame link gyvenimus griaunančios krizės, ir iki šiol niekas nevyksta, – sakė studentų judėjimo atstovas Linus Steinmetzas (Linusas Štainmecas). – Štai kodėl didiname spaudimą – drauge esame stiprūs.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Beveik 1,5 mln. eurų per tris dienas: slovakai renka pinigus Ukrainai2
Kelios Slovakijos organizacijos pradėjo lėšų rinkimo kampaniją „Amunicija Ukrainai“, per tris dienas surinkta beveik 1,5 mln. eurų. ...
-
V. Zelenskis susitiko su žydų organizacijų atstovais2
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su judėjų organizacijų atstovais ir žydų mokyklos mokiniais ir padėkojo visai žydų bendruomenei už paramą Ukrainai kovoje už laisvę. ...
-
Šveicarija nepritaria prisijungimui prie darbo grupės Rusijos oligarchų pinigams susekti1
Šveicarijos parlamentarai trečiadienį atmetė pasiūlymą, kad jų šalis prisijungtų prie Didžiojo septyneto (G-7) darbo grupės rusų oligarchų pinigams susekti ir areštuoti po Rusijos invazijos į Ukrainą. ...
-
O. Scholzas tikisi NATO šalyse rasti Ukrainai šešias „Patriot“ sistemas
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, jog Berlynas deda pastangas, kad „NATO kontekste“ Ukrainai būtų surastos šešios „Patriot“ oro gynybos sistemos, be tos, kurią Vokietija jau pažadėjo perduoti Kyji...
-
„Google“ atleido 28 darbuotojus, protestavusius dėl įmonės sutarties su Izraeliu
Po trikdančio sėdimojo protesto dėl „Google“ sutarties su Izraelio vyriausybe šis technologijų milžinas atleido 28 darbuotojus, ketvirtadienį pranešė „Google“ atstovas. ...
-
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijai planuoti pasikėsinimą į V. Zelenskį4
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijos žvalgybos tarnyboms planuoti pasikėsinimą į Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, ketvirtadienį pranešė lenkų ir ukrainiečių prokurorai. ...
-
NATO vadovas: Ukrainai skubiai reikalinga oro gynyba
Ketvirtadienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrų susitikimą Italijos Kaprio saloje pareiškė, kad Ukrainai „skubiai ir būtinai reikia daugiau oro gynybos“. ...
-
JT vadovas perspėja: Viduriniai Rytai atsidūrė ant plataus regioninio konflikto slenksčio3
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) ketvirtadienį nupiešė niūrų padėties Viduriniuose Rytuose vaizdą, perspėdamas, kad dėl karo Gazos Ruože ir Irano išpuolio prieš Izraelį kyla...
-
E. Macronas penktadienį Paryžiuje surengs derybas su Libano premjeru ir kariuomenės vadu
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) penktadienį Paryžiuje susitiks su Libano ministru pirmininku Najibu Mikati (Nadžibu Mikačiu) ir kariuomenės vadu Josephu Aounu (Džozefu Aunu), skelbia prezidentūra. ...
-
Žurnalas „Time“ įtraukė J. Navalnają į įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą9
JAV žurnalas „Time“ įtraukė kalėjime mirusio Rusijos opozicijos politiko Aleksejaus Navalno našlę Juliją Navalnają į įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą ir paskelbė pirmą išsamų jos interviu, rašo rus...