Lietuvoje verda karštos diskusijos dėl minimalaus atlyginimo didinimo, o Vokietija iki šiol gyvena be jo ir turi bene mažiausiai bedarbių visoje Europoje. Bet padėtis netrukus gali pasikeisti.

Be vyro neišgyventų

"Be vyro tikrai negalėčiau išgyventi dirbdama šį darbą", – Vokietijos laikraščiui "Der Spiegel" sakė Antonie D'Elia, stovinti už prekystalio sauso valymo parduotuvėje judrioje Berlyno metro stotyje "Friedrichstrasse".

Ji stabtelėjo, kad paduotų klientui ką tik išlygintus marškinius, ir tęsė: "Bet vėlgi, galbūt tai yra mano kaltė, kad jauna pagimdžiau vaikų ir dėl to nestojau į universitetą."

A.D'Elia anksčiau dirbo kepyklėlėje.

"Per dieną pagamindavau šimtus sumuštinių, ir kartais sustodavau bei pamąstydavau: per valandą neuždirbau nė tiek, kad pati galėčiau nusipirkti vieną sumuštinį", – pasakojo moteris.

Mažai uždirba kas penktas

A.D'Elia dirba vadinamajame mažų atlyginimų sektoriuje. Tokį terminą vartoja Vokietijos ekonominių tyrimų institutas apibūdinti darbuotojams, kurie per valandą uždirba mažiau nei du trečdalius vidutinio 9,62 euro (33 litų) atlyginimo.

Į šią kategoriją patenka kas penktas Vokietijos gyventojas, o beveik du trečdaliai darbuotojų mažų atlyginimų sektoriuje yra moterys.

Kitaip negu daugelis kitų Europos šalių, Vokietija neturi federaliniu lygiu nustatyto minimalaus atlyginimo. Vietoj jo valstybė savo piliečiams garantuoja minimalų gyvenimo lygį. Kitaip tariant, valstybė, o ne darbdaviai užtikrina, kad žmonės turėtų pakankamai pinigų išgyventi. Tokia politika leidžia darbdaviams būti lankstesniems, o kai kurie ekspertai teigia, kad būtent dėl jos nedarbo lygis Vokietijoje yra vienas mažiausių visoje Europoje.

Tiesa, oponentai turi priešingų argumentų ir tvirtina, kad valstybė skatina ydingą įdarbinimo praktiką.

Socialinė nelygybė

Vokietijos ekonominių tyrimų instituto pernai paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad beveik visų vokiečių, išskyrus 10 proc. daugiausia uždirbančių, realiosios pajamos nuo 2005 iki 2010 m. sumažėjo. Labiausiai nukentėjo tie, kurie uždirba mažiausiai.

"Paprastai mažiausiai uždirbantys išleidžia didžiausią dalį savo pajamų", – paaiškino vienas ataskaitos autorių Karlas Brenke.

Jų pinigines gerokai patuština privalomasis sveikatos draudimas. 150 tūkst. eurų per metus uždirbantis inžinierius jam išleidžia 6,6 proc. pajamų, o dešimčia kartų mažesnį atlyginimą gaunantis darbuotojas – 20,7 proc.

Vokietijoje, kuri stengiasi užtikrinti gerovę visiems savo piliečiams, tokie atlyginimų skirtumai skatina socialinę nelygybę, nors ekonomika toliau auga, o nedarbas kovą siekė vos 7,2 proc.

Remia blogus darbdavius?

Pernai įtakingas britų žurnalas "The Economist" gyrė Vokietijos ekonomiką ir kanclerę Angelą Merkel straipsnyje pavadinimu "Angela stebuklų šalyje". Bet milijonui mažus atlyginimus gaunančių vokiečių, kurie nejaučia jokios naudos iš ekonomikos augimo, ši publikacija buvo panaši į pasaką.

Pasak valstybės tarnautojų profesinės sąjungos "Ver.di" atstovo Wolfgango Uellenbergo, beveik milijonas dirbančių vokiečių kreipiasi valstybės pagalbos. Nors dauguma jų dirba visą darbo dieną, jų pajamos vis tiek yra per mažos, kad būtų galima išgyventi. Darbuotojai kartais patenka į tokią padėtį, kad galėtų turėti daugiau pinigų, jeigu nedirbtų ir gautų pašalpą.

Dalis darbuotojų dirba pagal laikinas sutartis, bet atlieka tą patį darbą, kaip ir turintys nuolatines darbo sutartis, bet už mažesnį atlyginimą. Laikiniems darbuotojams paprastai negalioja kolektyviniai susitarimai, užtikrinantys sąžiningus atlyginimus.

"Vyriausybė palaiko blogus darbdavius", – reziumavo W.Uellenbergas.

Pabudo prieš rinkimus

A.Merkel ir jos Krikščionių demokratų partija ilgą laiką prieštaravo visuotiniam minimaliam atlyginimui. Valdžia tikino, kad valstybė neturėtų per daug kištis į darbuotojų ir darbdavių santykius. Bet artėjant kitų metų rinkimams politikai pagaliau išgirdo mažai uždirbančių vokiečių balsą.

Krikščionys demokratai į socialinės politikos programą įtraukė punktą dėl visuotinio minimalaus atlyginimo. Pasiūlymas bus svarstomas su darbdavių ir darbuotojų atstovais, paskui bus pristatytas plačiai visuomenei.

Svarstoma, kad minimalus atlyginimas Vokietijoje galėtų siekti 7–8 eurus (24–27,5 lito) per valandą. Jis negalios toms ūkio šakoms, kur profesinės sąjungos jau yra sutarusios su darbdaviais dėl minimalios algos.