Artėjant antram Ukrainos prezidento rinkimų turui nuožmi kova dėl kiekvieno rinkėjo įgauna pagreitį. Politinių intrigų įkaite tapo netgi spaustuvė, kurioje spausdinami balsalapiai.

Jau dalija postus

Vakar paskelbtais oficialiais Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, opozicijos lyderis Viktoras Janukovyčius pirmame rinkimų ture surinko 35 proc. balsų, o premjerė Julija Tymošenko – 25 proc. Kad pasivytų oponentą antrame ture, premjerei žūtbūt reikia pelnyti pirmame už iškritusius kandidatus balsavusių ir balsuoti išvis nėjusių žmonių palaikymą. Pagrindinė jos viltis – 13 proc. balsų pirmame rinkimų ture surinkęs ir trečioje vietoje likęs buvęs Ukrainos nacionalinio banko vadovas Serhijus Tihipka.

J.Tymošenko vakar oficialiai pakvietė jį užimti Ukrainos ministro pirmininko postą, jeigu jai pavyks laimėti prezidento rinkimus. Politikė pareiškė, kad atsakymo lauks iki pat vasario 7 d., kai vyks antras balsavimo turas.

"Kreipiuosi į S.Tihipką su prašymu vadovauti vyriausybei po prezidento rinkimų. Tikiuosi, jog jis duos aiškų atsakymą, kad žmonės galėtų apsispręsti balsuodami per antrą rinkimų turą", – per spaudos konferenciją Kijevo oro uoste sakė J.Tymošenko.

Politikė pridūrė, kad jos rinkimų programa panaši į S.Tihipkos, ypač ekonomikos srityje.

Atsisakė ką nors remti

Pats S.Tihipka, duodamas interviu naujienų agentūrai "Reuters", pareiškė esąs pasiryžęs užimti premjero postą, bet atsisakė ką nors palaikyti per antrą prezidento rinkimų turą. Pasak politiko ir verslininko, tiek iš J.Tymošenko, tiek iš V.Janukovyčiaus per rinkimų kampaniją jis girdėjo vien populistinius pareiškimusā

Jis sutiks dirbti su bet kuo iš jų, bet tik tuo atveju, jeigu naujas prezidentas nebijos imtis nepopuliarių sprendimų.

"Jeigu naujas prezidentas ateis ir pasakys: rinkimai baigėsi, daug buvo pasakyta, bet atleiskite už populizmą, dabar valstybei reikia permainų, ir aš nebijau imtis nepopuliarių sprendimų, – tuomet sutiksiu tapti premjeru", – sakė į antrą rinkimų turą nepatekęs kandidatas.

S.Tihipka prisistato kaip patyręs ekonomistas ir žada atgaivinti Ukrainos ekonomiką bei sėkmingai užbaigti derybas dėl antros Tarptautinio valiutos fondo paskolos dalies. Pernai fondas skyrė Ukrainai 10,5 mlrd. dolerių kreditą, o dar 6,5 mlrd. dolerių išmokėjimą atidėjo dėl nestabilios politinės padėties šioje šalyje.

Kodėl užkliuvo spaustuvė?

Į rinkimų kovą įveliami ne tik žmonės. Ukrainos generalinė prokuratūra šią savaitę iškėlė baudžiamąją bylą dėl bandymo jėga užgrobti poligrafijos kombinatą "Ukraina". Jis spausdins balsalapius prezidento rinkimų antram turui vasario 7 d.

J.Tymošenko praėjusią savaitę pakeitė spaustuvės vadovybę, nes ši esą nevykdė vyriausybės reikalavimų dėl užsienio pasų spausdinimo ir protegavo privačios bendrovės interesus. Tačiau V.Janukovyčius įžvelgė premjerės mėginimą išspausdinti papildomų balsalapių ir suklastoti balsavimo rezultatus.

Teisėsaugos duomenimis, praėjusį savaitgalį į saugomo objekto teritoriją atėjo keli V.Janukovyčiaus Regionų partijos deputatai, o rytą prie jų prisijungė keli žmonės, kurie prisistatę kaip deputatų padėjėjai. Apsauga iškvietė miliciją. Per konfliktą keli žmonės buvo sužeisti, įėjimo į spaustuvę durys išlaužtos, išdaužyti langų stiklai.

"Imtis poveikio priemonių prieš pažeidėjus milicijos darbuotojams trukdė liaudies deputatai, kurie, pasinaudodami deputato neliečiamybe, situacijai darė įtaką, taip pat panaudojo fizinę jėgą", – sakė vidaus reikalų ministras ir J.Tymošenko bendražygis Jurijus Lucenka ir dviem dešimtims sulaikytųjų pažadėjo po penkiolika parų.

V.Janukovyčiaus dešinioji ranka Mykola Azarovas apkaltino J.Tymošenko mėginant sumažinti rinkėjų aktyvumą ir destabilizuoti balsavimą rusakalbiuose Ukrainos rytų ir pietų regionuose, kuriuose didelis V.Janukovyčiaus populiarumas.

"V.Janukovyčius, turėdamas didžiulę persvarą, nesuinteresuotas destabilizuoti padėties", – sakė M.Azarovas.

Maskva atsiuntė ambasadorių

Kurį laiką laikęsis nuošalėje, savo trigrašį į Ukrainos rinkimų kovą nusprendė įkišti ir Kremlius. Delsusi penkis mėnesius, Maskva į Kijevą atsiuntė savo naują ambasadorių Michailą Zurabovą. Pirmadienį jis įteikė skiriamuosius raštus Ukrainos užsienio reikalų ministrui Piotrui Porošenkai. Dokumentuose nurodoma, kad jie skirti Ukrainos prezidentui, bet jo pavardė nenurodyta.

M.Zurabovas dirbti ambasadoriumi Ukrainoje buvo paskirtas praėjusių metų rugpjūtį, tačiau po kelių dienų prezidentas Dmitrijus Medvedevas pranešė dėl V.Juščenkos vykdomos "antirusiškos" politikos nesiųsiantis jo į Kijevą. Kai po pirmo rinkimų turo paaiškėjo, kad Oranžinės revoliucijos lyderis pralaimėjo, Maskva nusprendė atsiųsti savo ambasadorių.

V.Juščenkos šalininkai teigė, kad D.Medvedevas tokiais veiksmais bando paveikti Ukrainos rinkimus, ir ragino Užsienio reikalų ministeriją nepriimti M.Zurabovo skiriamųjų raštų. Kai kurie analitikai teigia, kad su naujuoju Rusijos ambasadoriumi skubės susitikti abu likę pretendentai į Ukrainos prezidento postą.

V.Juščenka supykdė Maskvą, siekdamas savo šalį nuvesti į NATO, remdamas Rusijos priešininkę Gruziją ir reikalaudamas, kad Stalino laikais buvęs Didysis badas, per kurį mirė milijonai ukrainiečių, būtų prilygintas tautos genocidui.