Į Hagą JAV vadovas atskrido antradienį ir prisidėjo prie kitų NATO lyderių per Nyderlandų karaliaus Vilemo Aleksandro surengtą vakarienę puošnioje karališkosios rezidencijos menėje.

Sąjungininkai tikisi, kad planuojamas pažadas padidinti išlaidas gynybai iki D. Trumpo pageidaujamų 5 proc. BVP išlaikys jo įsipareigojimą užpuolimo atveju juos ginti.

Tačiau D. Trumpas nesutiko pareikšti, kad yra įsipareigojęs NATO sutarties 5-ojo straipsnio nuostatai dėl kolektyvinės gynybos.

Pakeliui į Nyderlandus išsakytas D. Trumpo komentaras, kad jo įsipareigojimas pagal 5-ąjį straipsnį „priklauso nuo jūsų apibrėžimo“, tikriausiai sukrės kolegas Europoje ir sulauks daug dėmesio NATO viršūnių susitikime.

„Priklauso nuo jūsų apibrėžimo. Yra daugybė penktojo straipsnio apibrėžimų“, – sakė D. Trumpas žurnalistams prezidentiniame lėktuve „Air Force One“, kai buvo paklaustas, ar yra įsipareigojęs laikytis pagrindinio NATO įsipareigojimo ginti bet kurią užpultą šalį narę.

„Tačiau esu pasiryžęs būti jų draugu“, – pridūrė jis.

Svarbus susitikimo darbotvarkės klausimas tikriausiai bus ir trapios Irano ir Izraelio paliaubos, kurioms D. Trumpas padėjo tarpininkauti po JAV aviacijos smūgių iraniečių branduoliniams objektams.

Išlaidos gynybai

Viršūnių susitikime bus siekiama susitarti dėl išlaidų gynybai didinimo – daug dėmesio bus skiriama tam, kad D. Trumpas liktų patenkintas, mat jo sugrįžimas į valdžią sukėlė nuogąstavimų, kad jis gali išjudinti septynis dešimtmečius gyvuojančio aljanso pamatus.

„NATO buvo subankrutavęs ir aš pasakiau: „Turėsit mokėti.“ Ir mes viską padarėme, ir jie dabar moka daug, – antradienį kalbėjo D. Trumpas. – Tada aš pasakiau: „Turėsit tai padidinti iki 4 proc. ar 5 proc., ir 5 proc. yra geriau.“

Skirti 5 proc. BVP gynybai yra gerai, pareiškė D. Trumpas ir pridūrė: „Tai suteikia jiems daug daugiau jėgos.“

JAV lyderis ne vienus metus skundėsi, kad šalys narės nesumoka sąžiningos dalies už narystę Aljanse, įkurtame siekiant atremti jau nebeegzistuojančios Sovietų Sąjungos grėsmę. Dauguma NATO narių yra pasirengusios patvirtinti pažadą dėl 5 proc. BVP, norėdamos stiprinti savo gynybą ne tik dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino invazijos į Ukrainą, bet ir dėl – tikriausiai – D. Trumpo nuraminimo.

NATO sako, kad karinių pajėgumų stiprinimas yra itin svarbus norint atgrasyti Rusiją, kuri, kaip įspėja pareigūnai, sparčiai atkuria savo pajėgas, patyrusias nuostolių kare prieš Ukrainą. Teigiama, kad per penkerius metus Rusija galėtų pasirengti užpulti Aljansą.

Tačiau lygiai taip pat svarbu išlaikyti D. Trumpo dalyvavimą Vašingtonui įspėjus, kad jis Europoje dislokuotas savo pajėgas galėtų perkelti, norėdamas atremti Kinijos keliamą grėsmę.

NATO vadovas Markas Rutte antradienį prieš Aljanso aukščiausiojo lygio susitikimą D. Trumpui nusiuntė entuziastingą, didžiosiomis raidėmis parašytų žodžių kupiną laišką ir jame vėl priskyrė JAV lyderiui nuopelnus už tai, kad, jo teigimu, visi sutiko prisiimti įsipareigojimus dėl 5 proc. BVP gynybai.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį pasveikino, anot jos, istorinį NATO įsipareigojimą didinti gynybos išlaidas, sakydama, kad Europos gynybos pramonė „pagaliau pabudo“.

„Tai neįtikėtina!“

Tačiau Ispanija yra tarp šalių, nenorinčių įsipareigoti dėl 5 proc. BVP, ir skundžiasi, kad tiek išleisti gynybai yra neracionalu.

D. Trumpui tai nepatiko. Pakeliui į Hagą jis vėl kritikavo Madridą, pavadino jo poziciją labai nesąžininga ir paskelbė Aljanso narių išlaidų lentelę pavadinimu „Ispanija grasina sužlugdyti NATO viršūnių susitikimą“.

„Jungtinės Valstijos skiria beveik 1 trilijoną dolerių (0,86 trln. eurų) – tai neįtikėtina!“ – rašė jis savo socialiniame tinkle „Truth Social“.

Ispanija yra tarp mažiausiai gynybai išleidžiančių NATO šalių ir tik šiemet turi pasiekti dabartinį NATO tikslą tam skirti 2 proc. BVP.

„Netrukus tai aptarsime su NATO narėmis“, – grėsmingai pareiškė D. Trumpas.

Ukrainos klausimas

Pažadas didinti išlaidas gynybai gali pelnyti D. Trumpo palankumą, bet išlieka didelių nesutarimų dėl Europai susirūpinimą keliančio Rusijos karo prieš Ukrainą klausimo.

D. Trumpas sakė, kad Hagoje tikriausiai susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, su kuriuo vasarį viešai susikivirčijo per susitikimą Ovaliajame kabinete.

„Rusija turi matyti, kad Ukraina nebus palikta viena ir kad Europa nenusileis“, – prieš viršūnių susitikimą Nyderlandų parlamentui sakė ukrainiečių prezidentas.

Ne taip kaip per ankstesnius viršūnių susitikimus, V. Zelenskis nebuvo pakviestas į pagrindinę lyderių darbo sesiją, sutrumpintą iki pustrečios valandos, siekiant, kaip pranešama, įtikti ilgų derybų nemėgstančiam D. Trumpui.

M. Rutte teigimu, sąjungininkai pasiųs žinią, kad parama Kyjivui yra nepajudinama ir tęsis.

Jis tvirtino, kad Ukrainos siekis įstoti į Aljansą išlieka negrįžtamas, bet NATO nepaminės šio Kyjivo siekio, D. Trumpui jį atmetus.

Vienas Europos diplomatas apibendrino taip: „Turime visiškai neprognozuojamą JAV prezidentą.“

„Tikimės, kad nebus kokio nors netinkamo komentaro, tapsiančio vieninteliu prisimenamu dalyku. Padaryta viskas, kad ši rizika sumažėtų“, – sakė jis.