Tradicinėse kinų vestuvėse dominuoja raudona spalva

Vestuvinės puotos metu svečiams patiekiama mažiausiai 12 patiekalų.

Sena kinų legenda byloja, kad tik gimusius vyrus ir moteris, kurie skirti vienas kitam, dievai per kulkšnis suriša raudona juostele. Ilgainiui ši juostelė vis trumpėja, kol du žmonės galiausiai tampa sutuoktinių pora. Raudona spalva, Kinijoje reiškianti džiaugsmą, yra pagrindinis vestuvių atributas. Net baltų gėlių puokštė čia nepriimtina, mat balta spalva susijusi su gedulu.

Senoviniai papročiai ir dabartis

Kinų vestuviniai papročiai turi senas tradicijas. Ilga ir sudėtinga piršlybų bei santuokos ceremonija išdėstyta “Etiketo ir ceremonijų knygoje“, atsiradusioje jau III amžiuje prieš mūsų erą. Daugelis šių tradicijų tapo paprastesnės, bet kertiniai momentai išliko iki šių dienų.

Seniau Kinijoje pasiruošimas vedyboms vykdavo formalių laiškų pagalba. Pirmiausiai jaunikio tėvai atsiųsdavo Prašymo laišką jaunosios tėvams; jį lydėdavo pirmosios dovanos išrinktosios šeimai. Antrasis laiškas buvo vadinamas Dovanų laišku. Tai būdavo savotiškas dovanų registras, nurodantis jų vertę. Trečiasis laiškas būdavo įteikiamas santuokos ceremonijos metu ir buvo vadinamas Vedybiniu laišku. Jame buvo užtvirtinamas faktas, kad jaunoji atitenka jaunojo šeimai.

Visame šiame procese dalyvaudavo ir jaunojo šeimos pasamdyta piršlienė. Kai šeima savo sūnui nužiūrėdavo nuotaką, kartu su pirmu laišku ir dovanomis pas būsimosios marčios tėvus nusiųsdavo ir pagyvenusią moterį, kuri turėjo ne tik stebėti, kaip į dovanas reaguoja merginos tėvai, bet ir įtikinti juos, kad būsimosios vedybos gali tapti puikiu sandėriu. Reikia pažymėti, kad senovės Kinijoje santuoka - tai ne jaunojo ir jaunosios apsisprendimas, bet jų tėvų derybų rezultatas. Šiais laikais jaunos kinų poros stengiasi nebebūti priklausomos nuo tėvų sprendimų, nors vyresniosios kartos nuomonė renkantis gyvenimo partnerį vis dar yra svarbi.

Viską lemia horoskopas

Jeigu merginos tėvai į santuoką reaguodavo palankiai, jaunojo tėvai per piršlienę paprašydavo nuotakos “aštuonių raidžių“, tai yra merginos gimimo metų, mėnesio, dienos ir valandos. (Kinų kalendoriuje buvo iš viso 22 ženklai arba raidės datai pažymėti, po dvi raides buvo skiriama metams, mėnesiui, dienai ir valandai žymėti.)

Šias “aštuonias raides” jaunikio tėvai padėdavo ant protėvių altoriaus ir tris dienas laukdavo, ar nebus bloga lemiančių ženklų. Buvo stebima, ar per šias dienas šeimoje kas nors nesusipyks, ar nesusirgs. Jeigu nieko blogo per tas dienas nenutinka, būsimųjų sutuoktinių horoskopas atiduodamas astrologui patikrinti jų suderinamumą. Ir tik po šios procedūros jaunųjų tėvai susitinka pirmą kartą aptarti vestuvių detalių.

Astrologinės prognozės lemia ir vedybų datą. Kinijoje griežtai laikomasi “gerų“ ir “blogų“ dienų pagal mėnulio kalendorių. Iki šiol manoma, kad labai daug blogų dienų yra septinto Mėnulio mėnesio metu, kai vyksta Alkanų vaiduoklių festivalis (rugpjūčio mėnesį). “Geromis dienomis“ jaunos poros tiesiog užplūsta santuoką registruojančias institucijas.

Senovėje jaunojo tėvai pasiūlydavo kelias palankias dienas vedyboms, o merginos tėvai parinkdavo konkrečią datą.

Dovanų karuselė

Kinų kalba žodis “etiketas“ turi dvi reikšmes – papročiai ir dovanos. Senovės Kinijoje egzistavo paprotys, kad jaunųjų šeimos, kol bus sudaryta santuoka, turi pasikeisti net dvylika dovanų.

Jaunojo šeima, pasirinkusi astrologų pagalba palankią dieną, siųsdavo merginos tėvams pinigų, maisto, aukų protėvių altoriui bei pyragų. Šiomis dienomis tokias pinigines dovanas keičia tradicija jaunojo tėvams apmokėti vestuvių puotos išlaidas. Tačiau iki šiol gyvas paprotys piršlybų pyragus išdalinti jaunosios draugams ir giminaičiams, tokiu būdu informuojant ir pakviečiant juos į vestuves. Seniau, laikantis visų etiketo taisyklių, buvo griežtai paisoma tradicijos, kad piršlybų pyragų kiekis asmeniui priklausytų nuo jo amžiaus ir hierarchinės vietos giminėje. Tokie pyragai taip pat įpareigodavo gaunančiuosius teikti dovanas jaunųjų šeimoms.

Merginos tėvai savo būsimiems giminaičiams taip pat atsilygindavo dovanomis, dažniausiai - drabužiais ir maistu. Iš anksto į jaunojo tėvų namus buvo siunčiamas kraitis, kuriame būdavo ir puodynė su vaisiais bei monetomis kaip gausos simbolis. Šios dovanos merginos šeimai leisdavo pademonstruoti savo meilę dukrai ir jos įvertinimą. Turtingi tėvai senovėje prie kraičio “pridėdavo“ ir tarnaites, galinčias patarnauti namuose.

Kai kurios dovanos turėdavo išskirtinai simbolinę reikšmę. Pavyzdžiui, valgymo pagaliukai būdavo įteikiami jaunikiui, mat kinai tuos pagaliukus vadina kuai zi, žodžiu, kuris skamba labai panašiai kaip “greitas berniukas“. Taip buvo linkima sūnaus. Iki šiol gyvuoja tradicija jaunosios šeimai nusiųsti keptą paršiuką. Jaunosios tėvai sugrąžina kiaulės galvą ir užpakalinę dalį tarsi bylodami, kad viskas turi pradžią ir pabaigą.

Didysis pasiruošimas

Mergina, besiruošianti vedyboms, Senovės Kinijoje buvo atleidžiama nuo kasdieninių buities darbų. Ji apsigyvendavo atskiroje namo dalyje kartu su artimiausiomis draugėmis. Čia buvo dainuojamos graudžios dainos, apraudama merginos dalia bei keiksnojami būsimieji uošviai ir net savi tėvai.

Naktį prieš vestuves arba anksti rytą jaunoji išsimaudydavo vonioje, kurios vanduo būdavo sumaišytas su greipfrutų sultimis. Toks ritualas turėjo apginti nuotaką nuo piktų dvasių įtakos, o kartu suminkštindavo odą. Tada ji apsivilkdavo naujus baltinius, raudoną vestuvinę suknelę, siuvinėtą auksiniais feniksais(nuotakos simboliu), chrizantemomis ir bijūnais (gerovės ir sėkmės simboliais), bei raudonus batelius. Uždegusi žvakę, nuotaka laukdavo “geros sėkmės moters“, kuri turėdavo sušukuoti jaunamartę bei uždėti jai vadinamąją fenikso kepurę. Jaunosios veidas būdavo paslepiamas po rausvu šydu arba raudonais kutais, prikabintais prie kepurės. Tada “geros sėkmės moteris“ (t.y. turinti daug sveikų vaikų) ant pečių nunešdavo jaunąją į svetainę ir pasodindavo į specialią kėdę arba palankiną. Buvo tikima, kad jaunoji iki tol, kol pasieks jaunikio namus, negali kojomis paliesti žemės.

Dieną prieš vestuves astrologiškai “palankią valandą“ jaunikis turėdavo sukonstruoti jaunųjų lovą, padedamas tos pačios “geros sėkmės moters“. Tai būdavo simbolinis aktas, o tikrąjį darbą atlikdavo tarnai. Tačiau iki šiol kinai stengiasi prieš vestuves įsigyti naują lovą arba bent naują raudoną patalynę.

Vestuvių dienai jaunikis pasipuošdavo mėlynu šilkiniu chalatu, siuvinėtu drakonais, ant kurio dar buvo vilkima juoda šilkinė mantija. Ant galvos buvo dedama speciali juoda kepurė su raudonais kutais, puošta simboliniais kiparisų lapais.

Tokius tradicinius vestuvių kostiumus galima išsinuomoti ir kinų kvartaluose JAV. Jie kainuoja ne mažiau kaip 600 JAV dolerių. Tačiau dabar kinai nebevengia ir baltų vakarietiškų suknelių bei garsių dizainerių tradicinių kostiumų.

Ceremonija

Šventiškai apsirengęs jaunuolis procesiją į jaunosios namus pradėdavo fejerverku, kuris turėjo atbaidyti piktąsias dvasias. Prie jaunosios namų jo laukdavo pamergės, sugalvojusios įvairių išbandymų jaunikiui, turinčiam įrodyti savo meilę nuotakai. Atsipirkti jis gali vienu būdu – įteikdamas raudonus vokelius su pinigais merginoms.

Tada jaunoji gerai apmuturiuotoje kėdėje gabenama į jaunojo namus. Dabar palankiną keičia automobiliai, tačiau stengiamasi, kad kelionės metu nuotaka nepamatytų jokių bloga lemiančių ženklų, pavyzdžiui, našlės, šulinio ar netgi katino. Nuo namų iki vestuvių ceremonijos vietos arba šiais laikais - automobilio ji yra nešama. Dažnai jai virš galvos išskleidžiamas raudonas skėtis, kuris turi teigiamai paveikti jos vaisingumą. Seniau kėdės atkaltėje buvo įmontuojamas specialus veidrodėlis, kuris turėdavo atbaidyti piktąsias dvasias.

Jaunieji namuose ar vestuvių šventimo vietoje sutinkami fejerverkais, atbaidančiais blogio demonus. Pati santuokos ceremonija būdavo labai paprasta ir apsiribodavo nusilenkimu šeimos altoriui, tėvams ir vienas kitam. Jaunieji turėdavo išgerti vyno iš dviejų taurių, surištų raudonu kaspinu, tada pasikeisti taurėmis ir, sukryžiavę rankas, išgerti vėl. Šis ritualas turi užtikrinti harmoningą santuoką. Toliau seka arbatos gėrimo ceremonija, kai nuotaka kiekvienam savo naujos šeimos nariui, pradedant nuo vyriausiojo, pasiūlo puodelį saldžios arbatos.

Vestuvių puotos metu taip pat nestokojama simbolikos. Turi būti patiekiama ne mažiau kaip dvylika patiekalų. Pradedama nuo kepto paršiuko, simbolizuojančio gerovę. Visada patiekiama nesupjaustyta žuvis, kuri kiniškai skamba yu. Tai kartu reiškia ir “gausą“. Patiekalai iš makaronų simbolizuoja ilgaamžiškumą. Deserto siūloma saldumynų su lotoso sėklomis, ir tai turi garantuoti jaunai šeimai daug vaikų. Vaišių stalas tikrai nestokoja ir egzotikos, pavyzdžiui, ryklio pelekų ar paukščių lizdų sriubos.