Kasacinio teismo sprendimas priimtas po to, kai praėjusių metų vasarį apeliacinis teismas jam skyrė šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę su elektronine apykoje ir dar pusmečio lygtinę bausmę.
N. Sarkozy, prezidento poste dirbęs vieną kadenciją nuo 2007 iki 2012 metų, nuo kadencijos pabaigos susidūrė su daugybe teisinių iššūkių.
Trečiadienio posėdis buvo paskutinė jo galimybė išvengti antrojo nuosprendžio, o praėjusį mėnesį jis buvo pasiųstas į kalėjimą kitoje byloje, susijusioje su kita rinkimų kampanija.
Tame teisme 70 metų vyras buvo pripažintas kaltu dėl to, kad leido padėjėjams imti pinigus iš Libijos lyderio Muamaro Kadhafi jo 2007 metų prezidentinei kampanijai.
Dėl savo 20 dienų už grotų N. Sarkozy tapo pirmuoju pokario Prancūzijos lyderiu, atlikusiu bausmę kalėjime. Lapkričio 10 dieną jis buvo paleistas su teismine priežiūra, kol bus išnagrinėtas skundas ir toje byloje.
Praėjusių metų gruodį jis išnaudojo paskutines teisines galimybes trečioje byloje, kai buvo nuteistas už bandymą pelnyti vieno teisėjo palankumą.
Šią bausmę jis atliko su elektronine apykoje, kuri buvo nuimta gegužę.
Įtakinga figūra
Trečiadienį peržiūrėtoje byloje daugiausia dėmesio skiriama kaltinimams, kad N. Sarkozy dešiniųjų partija bendradarbiavo su viešųjų ryšių įmone „Bygmalion“, siekdama nuslėpti tikrąją jo 2012 metų perrinkimo kampanijos kainą.
Prokurorai teigė, kad N. Sarkozy savo 2012 metų kampanijai išleido beveik 43 mln. eurų – kone dvigubai daugiau nei leidžiama.
Skirtingai nuo kitų kaltinamųjų, jis nebuvo įtrauktas į dvigubo sąskaitų išrašymo sistemą, kuri galimai buvo naudojama išlaidoms dangstyti, tačiau kaip kandidatas buvo laikomas neteisėto kampanijos finansavimo gavėju.
N. Sarkozy neigė „bet kokią baudžiamąją atsakomybę“ šioje byloje, o kaltinimus vadino melu.
Praėjusių metų vasarį žemesnės instancijos apeliacinis teismas patvirtino apkaltinamąjį nuosprendį šioje byloje, tačiau Kasacinis teismas galėjo įsakyti bylą nagrinėti iš naujo, jei apeliacija būtų buvusi pripažinta pagrįsta.
Nepaisant teisinių problemų, eksprezidentas išlieka įtakinga dešiniųjų pažiūrų figūra.
Prieš patekdamas į kalėjimą, jis buvo susitikęs su prezidentu Emmanueliu Macronu, o teisingumo ministras Geraldas Darmaninas, buvęs jo protežė, sulaukė kritikos dėl susitikimo su N. Sarkozy Paryžiaus „La Sante“ kalėjime.
Vėliau teismas uždraudė N. Sarkozy matytis su ministru ir kitais pareigūnais, nes tai buvo apribojimų, susijusių su jo paleidimu iš kalėjimo, dalis.
Praėjus dviem savaitėms po paleidimo, buvęs lyderis paskelbė, kad kitą mėnesį išleis knygą apie savo patirtį leidžiant tris savaites kalėjime.
(be temos)