Tarp technologijų lyderių – ir Rusijai pirtį užkūręs ukrainietis

Ateitis priklauso ne tik technologijoms, bet ir taisyklių laužytojams. Tarp įtakingiausių šių metų Europos technologijų pasaulio gigantų atsidūrė ir 31 metų Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministras Mykhailo Fedorovas. Jis įsitikinęs: sustabdyti priešą galima tik atėmus iš jo ateitį.

Tarp saugumo ir privatumo

„Sveiki atvykę į po „Zoom“ eros ištikusias pagirias“, – taip neseniai į savo skaitytojus kreipėsi leidinio „Politico“ technologijų pasaulio vilkų komanda, rinkusi įtakingiausias šios srities Europos asmenybes. Praėjusiais metais dėl pandemijos paskatintų pokyčių dėmesys buvo sutelktas į technologijų paplitimą mūsų kasdieniame gyvenime, o šiais metais dėmesio centre atsidūrė diskusijos apie tinkamą pusiausvyrą tarp saugumo ir privatumo, naujovių ir tvarumo bei rizikos prisiėmimo ir atsakomybės.

Vartotojai taip pat turi daug ką apsvarstyti, nes skaitmeniniame lauke populiarėjantis pasirinkimas „pirk dabar, mokėk vėliau“ keičia žmonių mokėjimo už prekes būdą, o naujas skaitmeninio euro projektas gali pakeisti europiečių naudojimąsi finansinėmis paslaugomis.

Įvairių kompanijų vadovai atsisako patogumo dėl aplinkosaugos ir geresnių darbuotojų sąlygų. Šį populiarėjantį „duok ir imk“ reguliavimo kraštovaizdį puikiai pažįsta ir „Tech 28“ sąrašo lydere tapusi ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson. Ji atsidūrė tarp dviejų stovyklų: saugumo pareigūnų, kurie nori, kad teisėsauga turėtų priemonių, kurių, jų teigimu, reikia veiksmingai kovoti su skaitmeniniu nusikalstamumu, ir privatumo sergėtojų, kurie atkreipia dėmesį į tai, kad, jų nuomone, kyla įkyraus valdžios kišimosi pertekliaus pavojus. Kadangi diskusijos apima kai kurias ypač jautrias temas, įskaitant ES siūlomą kovos su seksualine prievarta prieš vaikus internete taisykles, lengvų sprendimų tikėtis sunku.

ES baigė rengti naują reglamentą, skirtą įpareigoti technologijų milžines šalinti žalingu laikomą turinį, žengdama dar vieną žingsnį griežtesnio tokių įmonių veiklos reglamentavimo link. Skaitmeniniu paslaugų aktu (Digital Services Act, DSA) – projekto, kuris siekia reguliuoti technologijų bendrovių veikimo principus, antrąja dalimi – numatomos svaresnės bausmės nei iki šiol taikytos platformoms ir tinklalapiams, skelbiantiems draudžiamą turinį, pradedant neapykantą kurstančia kalba, dezinformacija ir baigiant vaikų lytinio išnaudojimo vaizdais.

Naujasis reglamentas papildys kovą patvirtintą Skaitmeninių rinkų aktą (Digital Markets Act, DMA), skirtą antikonkurencinei praktikai tarp tokių IT milžinių kaip „Google“ ir „Facebook“ pažaboti. ES iniciatyva tapo technologijų pasaulio lobistų taikiniu ir pakurstė diskusijas dėl žodžio laisvės.

Vedlys savame fronte

Kasmečiame „Politico“ „Tech 28“ sąraše atsidūrė daugybė šioje diskusijoje dalyvaujančių Europoje žinomų asmenybių – nuo garsiausių IT pasaulio vardų, naujųjų technologijų kūrėjų iki politikų ir sprendimų priėmėjų. Sąrašas suskirstytas į tris grupes: vizionierius, taisyklių kūrėjus ir jų laužytojus.

Kalbant apie svarbiausias šiandienos diskusijas, neįmanoma pamiršti ir karo Ukrainoje, kuris keičia Europos gyvenimą nuo kibernetinio saugumo, dezinformacijos internete iki žemiškesnių ukrainiečių apgyvendinimo ir jų integracijos klausimų.

Šiemet svarbiausiu taisyklių laužytoju tapo būtent šios karo draskomos šalies skaitmeninės transformacijos ministras M.Fedorovas. Praėjus kelioms dienoms, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, būtent šis 31 metų ministras socialiniuose tinkluose pradėjo raginti kai kurių pirmaujančių pasaulio technologijų kompanijų vadovus nutraukti ryšius su Maskva. Jis paprašė generalinio „Apple“ direktoriaus Timo Cooko nustoti prekiauti jo kompanijos produktais Rusijoje. Jis paragino JAV technologijų magnatą Eloną Muską, kad jo kompanija „SpaceX“ įjungtų Ukrainoje savo interneto ryšį „Starlink“ tam, jog ukrainiečiai neprarastų ryšio su pasauliu. Jis paragino JAV filmų produkcijos ir srautinių transliacijų kompanijos „Netflix“ generalinį direktorių Reedą Hastingsą atsiriboti nuo Rusijos vartotojų.

Jo komanda įdarbino tūkstančius ekspertų, kurie su vadinamąja Ukrainos IT armijos vėliava kovoja su Rusijos atakomis ir nusitaiko į galimas silpniausias Kremliaus vietas.

Šie didelio atgarsio sulaukę prašymai yra tik dalis iš M.Fedorovo, kaip vieno artimiausių Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pagalbininkų, vaidmenų. Padėjęs V.Zelenskiui pasiekti politikos viršūnę, buvęs skaitmeninės rinkodaros vadovas savo naująją Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministeriją pavertė pagrindine skaitmeninio karo su Kremliumi žeme.

Jo komanda įdarbino tūkstančius Ukrainos ir užsienio kibernetinių ekspertų, kurie su vadinamąja Ukrainos IT armijos vėliava kovoja su Rusijos atakomis ir nusitaiko į galimas silpniausias Kremliaus vietas. M.Fedorovas greitai modifikavo jau esamas technologijas, kad palengvintų jo šalyje besitęsiantį karą. Vienas iš pavyzdžių – valstybei priklausančios skaitmeninės priemonės naudojimas automobiliams registruoti siekiant sekti Rusijos kariuomenės judėjimą.

Praėjusią savaitę Briuselyje jis susitiko su Europos Komisijos (EK) atstovais, komisarais, technologijų kompanijų žmonėmis. Kalbėjosi apie sėkmę, kibernetinę ir skaitmeninę erdvę, bendrus ateities planus. Šiandien M.Fedorovas sako, kad Ukraina parodė, jog jos skaitmeninė sistema yra gana atspari. Ministras prašo ES pagalbos vystant tolesnius Ukrainos planus.

„Tikimės, kad jau birželį galėsime prisijungti prie skaitmeninės Europos programos, prisijungti prie Europos šeimos skaitmeniniame lauke ir kartu vykdyti projektus, nes turime kuo pasidalyti su Europa“, – tikina M.Fedorovas.

Pavyzdinga parama

Specialiame „Politico“ renginyje dalyvavęs Ukrainos ministras akcentavo, kad kelerius metus skaitmeninis sektorius Ukrainoje reikšmingai prisidėjo prie šalies ekonomikos – tai buvo sparčiausiai auganti ekonomikos sritis. Pirmąjį šių metų ketvirtį šio sektoriaus pajamos ne krito, bet augo. M.Fedorovas tikina kartu su savo komanda sistemingai skatinęs Ukrainos technologijų startuolių bendruomenę ne tik dirbti savo šalies ribose, bet ir pritraukti pajamų iš užsienio.

„Prieš karą pradėjome labai gerą mokesčių sistemą mūsų technologijų kompanijoms: penkis kartus sumažinome joms mokesčius. Įkūrėme rizikos fondą, kad paremtume jas, prieš dvejus metus įsteigėme fondą startuoliams ir jis tapo vienu iš didžiausių investuotojų Ukrainoje. Atlikome šių sektorių liberalizavimą, dereguliavimą. Mes turime specialų tikslą – kad IT sektorius sudarytų 10 proc. mūsų šalies BVP. Prieš mūsų ministerijos įkūrimą IT sektorius sudarė 4 proc. mūsų BVP“, – atskleidžia M.Fedorovas.

„Matome, kad šis sektorius auga. Žinoma, tai organiška, nes pasaulis auga ir ateitis priklauso technologijų kompanijoms. Bet šis augimas tęsiasi ir dėl to, kad investuojame į Ukrainos švietimą, transformuojame Ukrainos švietimą, nes turime aiškią viziją, kaip šalį paversti produkto gamintoja, todėl IT užima didelę mūsų ekonomikos dalį“, – Briuselyje praėjusią savaitę kalbėjo jis.

Karo metu IT sektorius smarkiai įsijungia į kovą. „Jis prisiima didelę atsakomybę, nes yra atsakingas už pajamas skirtingomis valiutomis į Ukrainos biudžetą per mokesčius. Mes padarėme geriausia, ką galėjome, kad palaikytume šį sektorių. Perkėlėme daug kompanijų, kai kurios jų, prasidėjus karui, skirtinguose regionuose buvo perskirstytos, per „Starlink“ tiekiame labai stabilų internetą, padedame savo klientams tęsti plėtojamus projektus, padedame kirsti sieną IT specialistams, jei jie turi dalyvauti verslo susitikimuose Europoje, nes Ukrainos sienos dėl mobilizacijos yra uždarytos“, – vardija Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministras.

„Bandome padėti sektoriui, todėl nėra priežiūros, patikrinimų, norime sumažinti mokesčius dar radikaliau. Vyriausybė stengiasi palaikyti sektoriaus stabilumą, kiek tik įmanoma. Mūsų IT kompanijos šiuo metu yra herojės, nes miestuose vyksta raketų atakos. Sunku įsivaizduoti darbą tokiomis sąlygomis, tačiau mūsų kompanijos tęsia viską, ką daro įprastai, rūsiuose, raketų slėptuvėse, ir vykdo savo užsakymus. Jos didina biudžeto pajamas net labiau nei iki karo. Jų darbuotojai – tokie patys herojai, kaip ir mūsų ginkluotųjų pajėgų kariai“, – pridurdamas, kad ta pati kova su priešu vyksta ir ekonomikos fronte, sako M.Fedorovas.

Prieš pustrečių metų šalis įkūrė skaitmeninės transformacijos ministeriją ir per šį laiką išvystė šios srities vidinės ekosistemos produktą pavadinimu „Diia City“. „Tai vieno sustojimo parduotuvė, kurioje yra visos vyriausybinės „parduotuvės“ internete. Pradėjome gaminti pirmuosius e.pasus, kurie galioja lygiai taip, kaip ir įprasti pasai, turime greitą kelią verslui registruotis ir teikiame daug kitų inovatyvių paslaugų. Visą tą laiką mus atakavo Rusijos programišiai – kuo daugiau interneto paslaugų turime, tuo daugiau programišių atakų sulaukiame“, – dalijasi M.Fedorovas.

„Tai pirmas pasaulyje kibernetinis karas: pirmą kartą istorijoje šalys taip atvirai viena kitą atakuoja kibernetiniame fronte. Mes sugriovėme mitą apie didelę Rusijos programišių armiją. Iš tiesų Ukrainos IT ir informacinio saugumo specialistai yra daug profesionalesni, daug galingesni, jie kovoja už laisvę, už demokratiją, už europines vertybes“, – pabrėžia ministras.

Rizikuoja tik Rusija

Šio fronto kovoje yra ir kritinis momentas – kur ribos? Kai kurie veiksmai gali būti žalingi arba strategiškai ne visai judantys ta linkme, kurios siekia Vakarai. M.Fedorovas sako nematantis jokios rizikos demokratiniam pasauliui – tik milžinišką riziką Rusijos Federacijai. „Mes darome viską, kad parodytume Rusijos visuomenei, jog jų kariai žudo mūsų civilius“, – akcentuoja ministras.

Ukraina pradėjo skaitmeninę Rusijos blokadą, kurios metu didžiųjų Vakarų IT kompanijų prašė ir tebeprašo pasitraukti iš Rusijos. M.Fedorovas atviras – ši blokada bus sėkminga tik tada, jei visos technologijų kompanijos pasitrauks iš Rusijos ir nustos su ja bendradarbiauti. Tai esą nublokš šią šalį 20–30 metų atgal.

„Rusiją palieka daugybė kompanijų. Pažiūrėkite į „Gazprom“, kurio vertė apie 100 mlrd. dolerių, o dabar – gerokai mažiau. „Tesla“ – apie 700 mlrd. dolerių, ir tai yra viena technologijų kompanija, kurios vertė yra gerokai didesnė už „Gazprom“, o pastaroji yra pagrindinė kompanija Rusijos Federacijoje. Daugybė technologijų kompanijų „sprogsta“ Paryžiuje, Londone, JAV, taip pat ir Ukrainoje“, – teigia ministras.

„Kas yra šių technologijų kūrėjai? Žinoma, kad žmonės, pripratę prie laisvės savo kūrybai, norintys turėti priėjimą prie visų įmanomų technologijų. Kai tos technologijos Rusijoje apribojamos, šie žmonės paliks šalį. Jie negali generuoti pridedamosios vertės savo šaliai“, – prognozuodamas BVP nuosmukį Rusijoje, kalba M.Fedorovas.

„Jei norime sustabdyti priešą, turime atimti jo ateitį“, – įsitikinęs jis.

Rusija labiau atrodo kaip surūdijęs tankas, o ne kaip klestinčių IT kompanijų šalis.

Dar vienas šio informacinio karo keliamas nerimas – kad Rusijos opozicijai ir visuomenei teliks gerokai susiaurėjusi prieiga prie demokratinio pasaulio informacijos ir komunikacijos. „Nebijau to, nes kol ten yra WI-FI, jų opozicija ir mūsų informacijos kompanijos skleis tiesą Rusijos piliečiams. Kol yra WI-FI, yra skirtingų galimybių prieiti prie informacijos: jie naudoja VPN (virtualųjį privatų tinklą), socialinę žiniasklaidą. „YouTube“ užblokuotas, bet kiti socialiniai tinklai per VPN yra atviri. Rusija labiau atrodo kaip surūdijęs tankas, o ne kaip klestinčių IT kompanijų šalis, užblokuodama savo pačios socialines medijas; tada jos žmonės kreipiasi dėl VPN. Negalima sustabdyti technologijų, jei tik yra WI-FI“, – kartoja M.Fedorovas.

Kreipdamasis į pasaulį, jis labai aktyvus socialiniame tinkle „Twitter“, „Telegram“, tad atrodo, kad viešos diplomatijos ir viešo gėdinimo derinys veikia, nes daug kompanijų iš tiesų traukiasi iš Rusijos ir mezga naujus kontaktus su Ukraina. „Pavyzdžiui, paprašėme „Apple“ ir jie padėjo surengti apklausas apie Ukrainos populiaciją, Vašingtone susitikau su „Google“ viceprezidentu – bendradarbiaujame su „Google“. Tęsiame savo dvišalę ir viešąją komunikaciją koordinuojant veiksmus prieš Rusiją. Mes žinome, kad viešoji komunikacija labai gerai veikia“, – neabejoja ministras.

Kaip dar vieną pastangų komunikuoti su technologijų pasaulio gigantais sėkmę jis pateikia bendradarbiavimo su E.Musko „SpaceX“ pavyzdį. „Dirbome su „SpaceX“ ir prieš karą. Norėjome atidaryti šios įmonės biurą, norėjome tapti viena iš pirmųjų šalių, kuri naudoja „Starlink“, ir, karui prasidėjus, šis procesas įgavo pagreitį: turime daugiau nei 11 tūkst. „Starlink“ stočių, kurios labai gelbsti. Esu labai dėkingas E.Muskui, taip pat kolegoms ministrams iš Lenkijos, Slovėnijos ir kitų ES šalių. JAV pagalba iš mūsų amerikiečių kolegų taip pat prisidėjo prie šio judėjimo. „Starlink“ palaiko kritinę, taip pat IT Ukrainos infrastruktūrą. Net be elektros, be fiksuoto interneto per generatorius su „Starlink“ mes pasiruošę atnaujinti bet kokį ryšį Ukrainoje. Daug ligoninių naudoja „Starlink“, – pasakoja jis ir priduria, kad šalis skiria daug dėmesio ir kitiems stabiliems ryšiams.

„SpaceX“ registravo savo kompaniją Ukrainoje, gaila, kad tai įvyko karo metu, bet mes tai padarėme. „PayPal“, „Revolut“ taip pat pradėjo dirbti Ukrainoje – daug kompanijų savo veiklas šalyje pradėjo karo metu“, – priduria M.Fedorovas.

Jis užtikrintas – informacinį karą su Rusija Ukraina jau laimėjo, nes šiandien Kremlius taikosi tik į savo vidinę auditoriją, kad galėtų jai primesti savo melagingus naratyvus. „Bet jie negali to padaryti su likusiu pasauliu“, – sako ministras.

„Patikėkite, mūsų galimybės pasiekti Rusijos Federacijos piliečius ir pasakyti jiems tiesą didės kiekvieną dieną. Anksčiau neskyrėme tam tiek daug dėmesio, nes dėjome visas pastangas, kad sukurtume demokratišką Ukrainą, plėtotume technologijas Ukrainoje, bet kol čia yra Rusijos tankai, mes plėtosime šiuos pajėgumus“, – tikina M.Fedorovas.

Ginklai: „Jei norime sustabdyti priešą, turime atimti jų ateitį“, – įsitikinęs M. Fedorovas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių