Švedai laukia sniego ir smagių švenčių

Šiais metais gruodis Vakarų Europai nebuvo dosnus sniego ir priminė pilką niūrų lapkritį. Trumpas dienas mūsų kaimynai švedai laukdami Kalėdų bandė paįvairinti puošdami parduotuvių vitrinas ir namų langus, vaikštinėdami po kalėdinius turgus ir ieškodami dovanėlių namiškiams. Kalėdos – viena ilgiausių ir gražiausių švenčių Švedijoje. Pasiruošimas joms prasideda jau gruodžio pradžioje, o naujametinis šurmulys baigiasi tik sausio viduryje. Kiekvieną šio periodo etapą lydi savi papročiai ir tradicijos.

Advento žvakutė

Pirmasis gruodžio sekmadienis Švedijoje yra ypatinga diena. Prasidėjęs adventas ir jau laukiama Kalėdų. Kiekviename lange atsiranda “advento žvaigždės“ ir pastatoma žvakidė su keturiomis žvakėmis. Tą dieną šeima susirenka į tradicinę vakarienę “julbord“ ir uždegama pirmoji žvakė, kuri tampa savotišku kalendoriumi, padedančiu skaičiuoti laiką iki Kalėdų.

Miestai ir miesteliai pradeda puoštis eglių vainikais ir lemputėmis. Dažnai parduotuvių ir kavinių vitrinos apipinamos gyvų eglišakių girliandomis, suteikiančiomis namų fasadams ypatingai šventišką nuotaiką. Didesnių miestų aikštėse įrengiamos čiuožyklos. Nors kai lauke pliusinė temperatūra ir nėra sniego, čiuožėjų jos sulaukia nedaug.

Svarbiausias miesto šventinis atributas – kalėdinis turgus. Malmėje teko matyti surikiuotus trijų metrų ilgio tamsiai raudonus namelius-kioskus su įvairiausiomis kalėdinėmis smulkmenomis. Visi namukai nudažyti vienodai, ant jų išpiešti langai su įvairiausiais personažais. Net ir tada, kai prekyba nevyksta, jie atrodo patraukliai. Tarp dažniausiai perkamų prekių – gyvų eglišakių vainikai, papuošti raudonais kaspinais ir iš šiaudų supinti kalėdiniai žaislai. Stokholme kalėdinis turgus atidaromas muziejuje po atviru dangumi Skansene, kur yra ir zoolgogijos sodas. Kiekvienas švedas jaučia tarsi pilietinę pareigą apsilankyti kalėdiniame turguje, iš kurio grįžti be dovanų – neįmanoma.

Šventoji Liucija

Laukdami Kalėdų, gruodžio 13 dieną švedai švenčia Šventosios Liucijos dieną. Švedijoje egzistuoja legenda, kad ši gruodžio naktis yra pati ilgiausia, todėl žmonėms ir žvėreliams reikia papildomo maisto. Tikima, kad ši šventoji gelbsti žmones ir visą gyvastį bado metais.

Šventąja Liucija perrengiama vyriausia šeimos duktė. Ji apsivelka baltą suknelę, perrištą raudonu diržu. Ant galvos pagal tradiciją jai turėtų būti uždedama karūna su degančiomis žvakėmis. Tą dieną jaunos mergaitės anksti rytą (iki 5 valandos ryto) tėvams į lovą atneša kavos, karšto šokolado ir pyragėlių. Kai kurie sausainiai kepami X formos ir simbolizuoja Kristų.

Stokholme rengiamas net specialus Šventųjų Liucijų paradas.

”God Jul”, arba ”Šventų Kalėdų”

Kalėdas švedai pradeda švęsti išvakarėse, gruodžio 24 dieną. Tiesa, eglutė puošiama ne anksčiau nei prieš porą dienų. Ji dabinama žibančiais saldainiais, stikliniais burbulais bei šiaudinėmis snaigėmis. Tradicija puošti eglutę atkeliavo į Švediją iš Vokietijos apie 1700 metus. Tačiau tik praėjusį šimtmetį tapo visuotiniu papročiu.

Pagrindinis šventinės vakarienės patiekalas – Julskinka – arba kiaulienos kumpis. Taip pat patiekiama daug marinuotos silkės, mėsos kukulių, dešrelių, burokėlių salotų ir troškintų įvairių rūšių kopūstų. Neapsienama ir be virtos menkės. Geriamas karštas vynas “glogg“. Manoma, kad jo pavadinimas kilęs iš garso, kuris girdimas šį vyną geriant. Ruošiamas ir ryžių pudingas su cinamonu. Jame yra įkepamas riešutas. Yra tikima: kam teks toks kąsnis su riešutu, ateinančiais metais ištekės ar ves.

Tačiau vakaras pradedamas specialiu ritualu virtuvėje. Visa šeima susirenka prie katilo, kuriame virė kumpis. Kiekvienas šeimos narys jame mirko duoną ir ją valgo. Šis ritualas vadinamas “doppa i grytan“. Jis turi kiekvienam dalyvaujančiam priminti tuos, kurie badauja, ir skatinti dosnumą bei dėkingumą.

Po gausios vakarienės ateina laikas pasirodyti namų nykštukui Tomtei. Tai jis atneša vaikams dovanų. Tikima, kad toks nykštukas namuose gyvena po grindimis. Tad, norėdami jį pamaloninti, vaikai namų kampe palieka dubenėlį su koše.

Kalėdų ankstyvą rytą, septintą valandą, švedai keliauja į bažnyčią. Kaimuose dažnai tokiai kelionei buvo kinkomos rogės. Ir rytinis pasivažinėjimas į bažnyčią tapdavo savotiškomis lenktynėmis, mat buvo tikima: kas pirmas pasieks bažnyčią, to laukuose gausiausiai užderės derlius.

Kaip Knutas tapo šventuoju

Kalėdomis ir Naujais metais šventės švedams nesibaigia. 1080-1086 metais Švediją valdęs karalius Knutas nusprendė, kad Kalėdas reikia švęsti dvidešimt dienų. Už tokį dosnumą jis buvo paskelbtas šventuoju, o sausio 13 diena švenčiama kaip Švento Knuto diena. Tai yra oficialus kalėdinių švenčių maratono uždarymas, kai nurenkama eglė ir visi pasiruošia naujiems darbams. Šią dieną jaunimas dažnai persirengia “Seniu Knutu” ir krečia įvairiausius pokštus. Tačiau ir iki tos dienos švedai rengia gausybę reginių ir įdomybių tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.

Tad palinkėkime savo kaimynams anapus Baltijos šviesių, linksmų ir turtingų Kalėdų!