Bandoma įminti daugiau kaip pusės amžiaus senumo mįslę

Švedijos ambasada, reziduojanti Taline, surengė ekspediciją, kurios metu Estijoje mėginama išsiaiškinti keturių Švedijos žvalgybininkų, dingusių Baltijos jūroje 1952 metais, likimą, pranešė Rusijos naujienų agentūra “Interfax” ir Estijos laikraštis “Postimees”.

Ši dramatiška istorija siekia tuos laikus, kai Sovietų Sąjungą dar valdė Stalinas.

Švedijos žvalgybos lėktuvą “DC-3” 1952 metų vasarą virš Baltijos jūros neutraliuose vandenyse numušė sovietų naikintuvas MIG-15. Sovietai tada įtarinėjo, kad švedai šnipinėja jų karines bazes ir radarų sistemas, veikusias kai kuriose Estijos vietovėse.

Vėliau Švedijos vyriausybė pripažino, kad šaltojo karo įkarštyje šios šalies žvalgyba vykdė įvairias operacijas JAV prašymu.

Aštuonių švedų, skridusių lėktuvu “DC-3”, likimas daugiau kaip pusę amžiaus buvo nežinomas. Sovietų vyriausybė, prašoma ką nors pranešti apie dingusį orlaivį ir jo keleivius, kartodavo apie tai neturinti jokios informacijos.

Dingusiųjų šeimos buvo įsitikinusios, kad jų artimieji pateko į sovietų nelaisvę ir buvo įkalinti atokiose Sibiro vietovėse.

Mįslė buvo pradėta narplioti tik 2003 metais, kai prie Gotsko salos buvo aptiktas “DC-3” korpusas. Jame narai rado keturių žmonių palaikus. Kitų keturių - žvalgybininkų Bengto Boko, Eriko Karlsono, Berjės Nilsono ir Ivaro Svensono - likimas iki šiol nežinomas.

Švedijos pareigūnai spėlioja, kad keturių jų tautiečių kūnai galėjo būti bangų išmesti prie Saaremos ir Hiuimos salų. Jų gyventojai galėjo apie tai žinoti, bet nuo sovietų valdžios nuslėpti, mano Švedijos ambasados Taline darbuotojai.

Jie šį mėnesį surengė ekspediciją į Saaremą ir Hiuimą. Švedijos ambasadorius Dagas Hertelijusas salų gyventojus, kurie gerai prisimena pokario laikus, prašo pranešti jam, jeigu jie yra ką nors girdėję apie švedus, numuštus virš Baltijos.

Ambasadorius vietos žurnalistams sakė, jog jo pavaldiniai ilgai dirbs Estijos valstybiniame archyve, tikėdamiesi, kad ten gali būti nors kokių užuominų apie “DC-3” keleivių ir įgulos likimą.

D.Hertelijusas taip pat sakė, jog prašė informacijos iš Rusijos, bet apgailestavo, kad jokio atsakymo iš ten negavo, o Rusijos slaptųjų tarnybų archyvų, kur galėtų būti kokių nors duomenų apie dingusiuosius, vadovai atsisakė įsileisti Švedijos diplomatus ir istorikus.