- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) šeštadienį telefonu pasikalbėjo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl savo šalies ketinimų teikti paraišką įstoti į NATO, pranešė jo kanceliarija.
„Pokalbis buvo tiesus ir atviras, jis vyko be perlenkimų. Laikytasi pozicijos, kad svarbu vengti įtampos“, – prezidentūra citavo S. Niinisto ir pridūrė, kad pokalbį inicijavo Suomijos vadovas.
S. Niinisto nurodė, kad dar per pirmąjį jųdviejų susitikimą 2012 metais V. Putinui sakė, kad „kiekviena nepriklausoma valstybė siekia maksimaliai užsitikrinti savo saugumą“.
„Taip yra ir dabar. Įstojusi į NATO Suomija padidins savo saugumą ir prisiims atsakomybę“, – pareiškė suomių lyderis.
Jis pabrėžė, kad Suomija, nepaisydama planų įstoti į NATO, nori ir toliau dvišaliu pagrindu spręsti su Rusija „praktinius klausimus, kylančius dėl kaimynystės pasienyje“. Helsinkis taip pat tikisi „profesionaliai“ bendradarbiauti su Maskva, pridūrė prezidentas.
Rusijai vasario 24 dieną įsiveržus į Ukrainą, Suomijoje smarkiai pasikeitė politinė ir viešoji nuomonė narystės NATO klausimu: dauguma suomių dabar jai pritaria kaip atgrasymo nuo galingosios rytinės kaimynės agresijos priemonei.
Ketvirtadienį S.Niinisto ir Suomijos premjerė Sanna Marin (Sana Marin) pareiškė paramą šalies stojimui į NATO.
Bendrame prezidento ir premjerės pareiškime, paskelbtame prezidentūros tinklalapyje, pabrėžiama, kad „narystė NATO sustiprintų Suomijos saugumą“.
Kremlius savo ruožtu pareiškė, kad kaimyninės Suomijos planai įstoti į NATO „neabejotinai“ sukels grėsmę Rusijai, ir pagrasino imtis atsakomųjų priemonių.
Švedija, kuri, kaip ir kaimyninė Suomija, tradiciškai laikydavosi neutralumo politikos, artimiausiomis dienomis turėtų taip pat paskelbti apie siekį jungtis prie Vakarų aljanso.
Pasak Helsinkio, S. Niinisto V. Putinui išdėstė, „kaip radikaliai 2021 metų pabaigoje Rusijos pateikti reikalavimai, skirti užkirsti kelią šalims įstoti į NATO, taip pat Rusijos masinė invazija į Ukrainą 2022 metų vasarį, pakeitė saugumo aplinką Suomijoje“.
Ketvirtadienį S. Niniisto pareiškė Maskvai: „Jūs tai sukėlėte. Pažiūrėkite į veidrodį.“
Sekmadienį Helsinkis turėtų oficialiai paskelbti apie savo ketinimus stoti į Aljansą. Tokiu atveju tolesnes diskusijas šiuo klausimu pirmadienį surengs parlamentas.
Helsinkis neabejoja, kad pavyks įtikinti Turkiją nebeprieštarauti Suomijos narystei NATO
Helsinkis neabejoja, kad pavyks rasti „sprendimą“, galintį įtikinti Ankarą nebeprieštarauti Suomijos ketinimui stoti į NATO, šeštadienį pareiškė suomių užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto (Peka Havistas).
Kalbėdamas prieš Berlyne rengiamas derybas su Aljanso narėmis, įskaitant Turkiją, P. Haavisto sakė esąs „tikras, kad galiausiai rasime sprendimą, o Suomija ir Švedija taps NATO narėmis“.
Atkreipdamas dėmesį į suomių prezidento inicijuotą pokalbį telefonu su Rusijos kolega V. Putinu, ministras pabrėžė, jog „labai svarbu, kad bendrautume su savo kaimyne“, nors ir „neprašome jokio leidimo mūsų politiniams žingsniams“.
Ankara: Turkija pasirengusi aptarti su Suomija ir Švedija planus stoti į NATO
Turkija šeštadienį leido suprasti, kad yra pasirengusi aptarti Suomijos ir Švedijos planus stoti į NATO, nors ir kaltina šias valstybes suteikiant prieglobstį kurdų „teroristinėms organizacijoms“.
„Didžioji dauguma Turkijos žmonių nepritaria teroristinę organizaciją PKK remiančių šalių narystei... Tačiau šiais klausimais, žinoma, turime kalbėtis su mūsų NATO sąjungininkais, taip pat su šiomis šalimis“, – sakė turkų užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čahušohlu).
Tokį pareiškimą jis padarė atvykęs į Berlyną derybų su kolegomis iš NATO, taip pat su Suomijos ir Švedijos atstovais.
PKK yra Kurdistano darbininkų partija, Jungtinėje Karalystėje, Europos Sąjungoje ir Jungtinėse Valstijose uždrausta kaip ekstremistinė organizacija.
Tačiau Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) penktadienį pareiškė, kad Ankara neturi „teigiamos nuomonės“ dėl abiejų Šiaurės valstybių galimybės įstoti į NATO dėl numanomų ryšių su kurdų organizacijomis.
Kremlius: V. Putinas Suomijos sprendimą atsisakyti neutraliteto laiko „klaida“
Rusijos prezidentas šeštadienį savo kolegai suomiui S. Niinisto pareiškė, kad Suomijos ketinimai atsisakyti karinio neutraliteto būtų „klaida“, pranešė Kremlius.
„Putinas pabrėžė, kad tradicinės karinio neutraliteto politikos pabaiga būtų klaida, kadangi Suomijos saugumui niekas negresia“, – sakoma Kremliaus pranešime.
Prognozuojama, kad Helsinkis sekmadienį paskelbs teiksiantis paraišką įstoti į NATO.
„Toks šalies politinės orientacijos pasikeitimas gali daryti neigiamą poveikį per daug metų susiklosčiusius Rusijos ir Suomijos santykius, grindžiamus geros kaimynystės ir partnerių bendradarbiavimo dvasia“, – sakoma Kremliaus pareiškime.
Abu lyderiai taip pat aptarė padėtį Ukrainoje, kur nuo vasario 24 dienos Maskva tęsia karinį puolimą.
V. Putinas informavo S. Niinisto apie Rusijos ir Ukrainos derybų padėtį. Kremliaus vadovas teigė, kad derybų procesas yra „beveik sustabdytas Kyjivo, nerodančio jokio suinteresuotumo konstruktyviu ir rimtu dialogu“, sakoma Maskvos pranešime.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Rusijoje televizijos kanalas nubaustas dėl esą LGBTIQ vaizdo klipo8
Rusijos muzikiniam televizijos kanalui AIVA penktadienį buvo skirta pusės milijono rublių bauda už parodytą buvusio „Eurovizijos“ dalyvio Sergejaus Lazarevo klipą, kuriame esą matyti už rankų susikibusios tos pačios lyties asmenų poros. ...
-
R. T. Erdoganas atmetė JAV spaudimą nutraukti ryšius su „Hamas“3
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) šeštadienį išreiškė pasipriešiną didėjančiam JAV spaudimui Ankarai nutraukti istorinius ryšius su „Hamas“ po beprecedenči...
-
Ukraina neleido buvusiam prezidentui susitikti su V. Orbanu5
Ukrainos pasieniečiai penktadienį neleido eksprezidentui Petro Porošenkai išvykti iš šalies, nes jis planavo susitikti su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu, pranešė Kyjivo saugumo tarnybos. ...
-
Vokietijos policijos pareigūnų profsąjungos ragina pasirūpinti kalėdinių mugių saugumu3
Po to, kai Vokietijoje buvo sulaikyti trys žmonės planavę teroro išpuolius kalėdinių mugių metu, Vokietijos policijos pareigūnų profsąjungos GdP pirmininkas Jochenas Kopelke ragina saugumą užtikrinti pasitelkiant vaizdo stebėjimo įrangą vi...
-
Vatikanas: popiežiaus Pranciškaus sveikata gerėja1
Popiežiaus Pranciškaus sveikata gerėja, šeštadienį pranešė Vatikanas. ...
-
E. Macronas: Izraelis, siekdamas sunaikinti „Hamas“, rizikuoja kariauti dešimtmetį13
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) šeštadienį perspėjo, kad Izraelio siekis sunaikinti palestiniečių kovotojų grupuotę „Hamas“ gali pareikalauti labai ilgo karo. ...
-
Miuncheno oro uostas skrydžius dėl sniego atšaukia iki sekmadienio ryto2
Miuncheno oro uoste skrydžiai dėl gausaus sniego šeštadienį bus atšaukti ilgiau nei planuota, informuoja naujienų agentūra dpa. ...
-
V. Putinas nurodė padidinti Rusijos karių skaičių
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė padidinti šalies kariuomenę. Tai nurodoma penktadienį paskelbtame Kremliaus nutarime, praneša dpa. ...
-
Ukraina: naktį buvo nutrūkęs elektros tiekimas į Zaporižios AE
Rusijos okupuota Zaporižios atominė elektrinė praėjusią naktį nutrūkus elektros tiekimui iš išorės buvo aprūpinama dyzelinių generatorių gaminama elektra, šeštadienį pranešė Ukrainos atominių elektrinių operato...
-
TATENA vadovas: būtų klaida atmesti branduolinę energiją1
Būtų klaida atmesti branduolinę energiją dėl kelių projektų problemų, naujienų agentūrai AFP sakė Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis). ...