WWF teigimu, šios dvi Šiaurės šalys nevykdo savo įsipareigojimų pagal ES Žaliąjį kursą, kuriuo blokas siekia iki 2050 m. iki nulio sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, ir pagal Biologinės įvairovės strategiją, kurioje numatyta ypatinga senų, pusiau natūralių miškų ir sengirių (žmogaus veiklos nepaliestų miškų) apsauga.

Naujoje ataskaitoje organizacija teigia, kad Helsinkis ir Stokholmas bando pasinaudoti ES gairėse esančiais netikslumais, „kurie gali tapti spragomis“, siekiant gauti leidimą kirsti sengires ir senus miškus.

„Viešai prieinami įrodymai rodo, kad tiek Suomija, tiek Švedija nukrypsta nuo ES politikos, – sakė WWF Suomijos miškų ekspertė Mai Suominen. – Tai negali tęstis, jei norime rimtai spręsti klimato ir biologinės įvairovės krizes.“

Ataskaitoje WWF pateikia keletą rekomendacijų Suomijai ir Švedijai, privačioms bendrovėms, turinčioms interesų abiejų šalių miškuose, ir ES, įskaitant raginimą Europos Komisijai (EK) stebėti, kaip valstybės narės įgyvendina ES biologinės įvairovės strategiją.

Ataskaita paskelbta prieš Helsinkyje pirmadienį ir antradienį EK rengiamą seminarą, skirtą senųjų miškų išsaugojimo klausimams aptarti.

„Neveikimo pasekmės būtų sunkios. Toliau kertant sengires ir senus miškus ne tik bus pakenkta Europos aplinkosaugos tikslams, bet ir sumažės visuomenės pasitikėjimas nacionalinėmis vyriausybėmis ir pačia ES, – sakė WWF atstovė Anke Schulmeister-Oldenhove. – EK seminaras Helsinkyje turi tapti lūžio tašku. Raginame sprendimų priėmėjus žodžius paversti darbais ir užtikrinti, kad paskutiniai didieji Europos miškai būtų apsaugoti, kol dar nevėlu.“