Sugrįžimas į vaikystės pasaulį

Miniatiūrinę stebuklų šalį nuotraukoje galima tikrai supainioti su tikra.

Ar vaikystėje turėjote elektrinį traukinuką, o gal tik svajojote apie tokį, riedantį žaisliniais bėgiais per visą jūsų kambario ilgį? Dabar jūs turite puikią galimybę apsilankyti jūsų vaikystės svajonių šalyje. Hamburge, viename buvusiame uosto sandėlyje, prieš trejetą metų atsidarė didžiausias pasaulyje kompiuteriais kontroliuojamas geležinkelių maketas. Ir tai - ne tik elektriniai traukiniai, bet visas atskiras pasaulis su savo pastatais bei gamtovaizdžiu, su savo veikėjais ir savo istorijomis.

Stebuklinga šalis

Kažin ar būčiau pati sugalvojusi apsilankyti vadinamajame Hamburgo “Miniatuer Wunderland” – miniatiūrinėje stebuklų šalyje - bet kai tau tokią atrakciją įnirtingai siūlo pažįstami, lyg ir nepadoru atsisakyti. Žaislinių modeliukų muziejus, mano manymu, puiki vieta vaikams, bet ką ten veikti subrendusiam žmogui, nekamuojamam vaikystės nostalgijos? – galvojau aš. Tačiau pirmiausiai mane nustebino būtent šios vietos lankytojai. Ekspozicijos salėse krykštaujančių vaikų taip ir nepamačiau. Gal pora kūdikių miegojo vežimėliuose, tačiau patalpa buvo grūste prigrūsta smalsių pensininkų, apsiginklavusių fotoaparatais ir videokameromis!

Penkios ekspozicijos, sudarančios 500 kvadratinių metrų maketą, patalpos iš pirmo žvilgsnio primena vaikų žaidimų kambarius su kruopščiai išdėliotais žaisliukais. Tiesą pasakius – su labai daug žaisliukų! Juk čia nutiesta apie 8000 metrų kelių, 500 traukinių veža 7000 vagonų, kažkieno ranka “pasodino“ net 60 000 medžių, pastatė 3000 namų ir tiltų, įkurdino 60 000 žmogeliukų, kuriems tarnauja ne tik traukiniai, laivai, lėktuvai, bet ir 3000 automobilių! Pasirodo, kad sukonstruoti visas šias grožybes prireikė net 120 tūkst. darbo valandų! Ekspozicijos kūrimas vyksta nuolat, pirmoji jos dalis atidaryta 2001 metų rugpjūtį, o paskutinis Amerikos gyvenimo vaizdelius atspindintis 90 kvadratinių metrų maketas po metų kruopštaus darbo užbaigtas tik praėjusių metų gruodžio mėnesį. Čia vietos atsirado ir Didžiajam Kanjonui, ir Las Vegasui, ir Majamio paplūdimiui.

Tikri dūmai ir netikras skenduolis

Reikia pripažinti, kad po pirmos skeptiškos reakcijos greitai pajutau įsitraukianti į šio dirbtinio pasaulio gyvenimą. Mane pradėjo dominti, ką veikia tie vos pusantro centimetro dydžio žmogeliukai? Ir ko gi jie tik čia neveikia! Ir malkas pjauna, ir namus stato, ir kaitinasi saulėje, ir slidinėja, ir žvejoja... Maketo kūrėjai tikrai nestokojo fantazijos. JAV makete aptikau už padangų sąvartyno net mažučius furgonus, prie kurių būriuojasi vyriškiai, laukiantys, kol juos aptarnaus prostitutės. O prie Majamio paplūdimio ryklys vaikėsi žuvelę.

Viename upelyje pastebėjau ir skenduolį, bet jį dar prieš mane tikriausiai pastebėjo poilsiautojai ir iškvietė greitąją pagalbą. Na, o vieną besimylinčią saulėgrąžų lauke porelę tikrai norėjosi perspėti, kad link jų jau važiuoja kombainas...

Tikro gyvenimo iliuziją padeda sukurti ir 50 000 kompiuteriu kontroliuojamų šviesų. Kas penkiolika minučių muziejuje pradeda tempti, prasideda “žaislinė naktis” ir “Hamburgo senamiestis” sušvinta įvairiausiomis šviesomis. Kažkur virš Šveicarijos miško pakyla gerai pažįstamas “neatpažįstamas skraidantis objektas“, o žiūrovų pilname skaisčiai nušviestame stadione nesiliauja ovacijos ir nusivylimo šūksniai. Judėjimas gatvėje rimsta, mašinos važiuoja į garažus ir tik švytintis naktinis traukinys lekia per laukus ir klonius...

Greitai vėl išaušta rytas ir vėl prasideda aktyvus gyvenimas. Ir kaip įprasta, jis neapsieina be avarijų. Staiga iš vieno žaislinio pastato pradeda sklisti patys tikriausi dūmai ir žaislinės gaisrinės mašinėlės viena po kitos skuba į pagalbą...

Stebėdamas visą šį taip kruopščiai sudėliotą žaislinį gyvenimą, netikėtai pradedi šypsotis. Ir jau nebesistebi, kad auditorija pilnut pilnutėlė laimingų suaugusių žmonių, valandėlei sugrįžusių į savo vaikystę.