Politinė krizė Austrijoje: po skandalo parlamentas išreiškė nepasitikėjimą kancleriu

  • Teksto dydis:

Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas (Sebastianas Kurcas) pirmadienį pralaimėjo balsavimą parlamente dėl nepasitikėjimo, todėl praras postą dėl korupcijos skandalo, sužlugdžiusio jo koalicinę vyriausybę.

Opozicinės Socialdemokratų partijos „interpeliacija buvo priimta, taigi, jis prarado pasitikėjimą“, paskelbė parlamento pirmininko pavaduotoja Doris Bures.

Anksčiau šį mėnesį Austrijos vyriausybę sudrebino Vokietijos žiniasklaidos paskelbtas Ibisos saloje slapta kamera nufilmuotas įrašas, kuriame kraštutinių dešiniųjų vicekancleris Heinzas-Christianas Strache (Heincas Kristianas Štrachė) numanomai vieno Rusijos oligarcho atstovei už pagalbą organizuojant rinkimų kampaniją siūlo viešojo pirkimo sutartis.

Pasirodžius šiam įrašui, sukėlusiam vadinamąjį „Ibisogeito“ skandalą,  H.-Ch. Stache atsistatydino, o pusantrų metų valdžiusios koalicijos vadovas S. Kurzas paragino surengti pirmalaikius rinkimus.

Parlamentui pareiškus nepasitikėjimą 32 metų kancleriu, jis neteks savo posto prieš pirmalaikius rinkimus, kuriuos prezidentas pasiūlė surengti rugsėjį.

S. Kurzo konservatyvioji Liaudies partija (OeVP) sėkmingai pasirodė per sekmadienį Austrijoje vykusius Europos Parlamento rinkimus – prognozuojama, kad ji turėtų gauti 34,9 proc. balsų ir dvi papildomus europarlamentarų mandatus.

„Beprecedentis valdžios užgrobimas“

Parlamentas dėl nepasitikėjimo S. Kurzu ir jo vyriausybe balsavo per specialią sesiją. Daugiau kaip pusei įstatymų leidėjų pritarus interpeliacijai, S. Kurzas tapo trumpiausiai dirbusiu kancleriu, taip pat pirmuoju per Austrijos pokario istoriją, netekusio posto tokiu būdu.

Socialdemokratų partijos (SPOe) lyderė Pamela Rendi-Wagner (Pamela Rendi-Vagner) skelbdama interpeliaciją apkaltino S. Kurzą beprecedenčiu „nevaržomu ir begėdišku valdžios užgrobimu“. S. Kurzo buvusi partnerė FPOe irgi palaikė raginimą pareikšti jam nepasitikėjimą.

Dabar prezidentas Alexander'as van der Bellenas (Aleksandras van der Belenas) turės ekspertus paskirti ekspertus, iki rinkimų vadovausiančius vyriausybei ir visoms ministerijoms.

Prieš balsavimą kreipdamasis į parlamentą S. Kurzas kaltino opoziciją savo interpeliacija kurstant nestabilumą. Vis dėlto jis pridūrė, kad pareiškus nepasitikėjimą užtikrintų tvarkingą valdžios perdavimą bet kokiems paskirtiems perėmėjams.

Tuo metu kraštutiniai dešinieji sekmadienį veikiausiai nukentėjo dėl „Ibisageito“ – jų palaikymas sumažėjo nuo 19,7 proc. iki 17,2 proc.; partija neteko keturių europarlamentarų.

Stabilumo garantas

Tapęs kancleriu 2017 metų pabaigoje S. Kurzas buvo giriamas daugelio Europos dešiniųjų kaip žmogus, sugebėjęs sėkmingai išnaudoti stiprėjantį visuomenės nepasitenkinimą imigraciją, bet išlaikyti nepriekaištingą įvaizdį.

Nuo pastarosios krizės pradžios jis vaizdavo save stabilumo garantu neramioje politinėje aplinkoje. Analitikai prognozuoja, kad S. Kurzas toliau naudosis šia žinia.

Tačiau net ir prieš dabartinę krizę S. Kurzui neretai tekdavo atremti kritiką dėl FPOe narių numanomų simpatijų ekstremistams.

Opozicija dėl susidariusios nepatogios padėties tiesiogiai kaltino S. Kurzą, nes jis pakvietė kraštutinius dešiniuosius į vyriausybę. Politikai teigė, kad kancleris buvo pakankamai aiškiai perspėtas, jog FPOe nėra tinkama koalicijos partnerė.

Nuo krizės pradžios S. Kurzas stengėsi atsargiai balansuoti ir pripažino, kad FPOe elgesys „sunkiai virškinamas“. Vis dėlto jis teigė, kad formuodamas vyriausybę kitos išeities neturėjo.

„Nebuvo jokios kitos partijos, pasiruošusios sudaryti su mumis koaliciją“, – jis ketvirtadienį atsakė žurnalistams, kai buvo paklaustas, ar gailisi savo sprendimo susidėti su FPOe.

 

 

 

 

 

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių