Aljansas siekia paremti su rusų invazija kovojančią Ukrainą ir stiprinti savo paties pajėgumus atremti Rusiją.
NATO šalių ministrai susitiko Briuselyje po virtinės oro erdvės pažeidimų, pakursčiusių nuogąstavimus, kad Maskva išbando Vakarus vadinamojoje pilkojoje zonoje tarp karo ir taikos.
„Taikos sulauki tada, kai esi stiprus, o ne kai vartoji griežtus žodžius ar grūmoji pirštu; jos sulauki tada, kai turi stiprius ir realius pajėgumus, kuriuos priešininkai gerbia“, – reporteriams sakė P. Hegsethas.
Pentagono vadovas NATO ministrų susitikime dalyvauja jo bosui, JAV prezidentui Donaldui Trumpui svarstant galimybę tiekti Kyjivui tolimojo nuotolio raketas „Tomahawk“.
P. Hegsethas sakė, jog tikisi, kad daugiau Europos šalių paskelbs prisidedančios prie JAV schemos, pagal kurią sąjungininkės turi mokėti už amerikietiškus ginklus Ukrainai.
Kol kas šalys įsipareigojo šiai schemai skirti 2 mlrd. dolerių (1,73 mlrd. eurų), bet Vašingtonas ir Kyjivas nori, kad tokios šalys kaip Britanija, Prancūzija, Ispanija ir Italija taip pat atvertų savo pinigines.
„Putinas stebi“
Rusijos įvykdyti NATO narių Lenkijos ir Estijos oro erdvės pažeidimai privertė labiau sunerimti, kad konfliktas Ukrainoje gali peržengti jos sienas. Nerimą pakurstė ir paslaptingų dronų skrydžiai, virtinėje šalių sutrikdę oro uostų darbą ar vykę netoli karinių objektų.
Manoma, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bando ribas ir nori patikrinti NATO reakciją.
„Putinas stebi, ką darome, ir Putinas neturėtų abejoti, kad jei NATO kils grėsmė, mes veiksime“, – sakė britų gynybos sekretorius Johnas Healey.
Ministrai didžiausią dėmesį skiria pastangoms užtaisyti spragas Aljanso rytiniame sparne, kur teko panaudoti brangias raketas rusų dronams Lenkijoje numušti.
Po minėtų incidentų NATO pradėjo naują misiją ir pastiprino savo pajėgas, bet kai kurios netoli Rusijos esančios šalys prašo energingesnio atsako.
Aljansas nori pakoreguoti savo kovos taisykles, kad galėtų reaguoti į Rusijos įsibrovimus, ir suvienodinti skirtingus šalių narių metodus.
„Dabar matote, kad taisyklės šiek tiek skiriasi, ir dėl to reikalas komplikuojasi“, – sakė olandų ministras Rubenas Brekelmansas.
„Kai padėtis tampa sunki, kai (naikintuvai) F-35 yra ore, reikia užtikrinti, kad visiems būtų labai aišku, kokios yra taisyklės“, – sakė jis.
NATO taip pat siekia paspartinti pajėgumų prieš dronus plėtojimą ir inkorporuoti tokias pigias technologijas, kokias Ukraina naudoja savo gynybai.
„Kalbant apie dronus, aišku, mokydamiesi iš Ukrainos užtikriname, kad kuo greičiau būtų įdiegtos naujausios technologijos“, – sakė NATO vadovas Markas Rutte.
ES planuoja „dronų sieną“
Europos Sąjunga (ES), kuri trečiadienį vakare rengia savo gynybos ministrų susitikimą, siūlo sukurti „dronų sieną“ Rusijos grėsmei atremti.
Tačiau tokios šalys kaip Vokietija tam tikru mastu skeptiškai vertina šį pasiūlymą ir nuogąstauja, kad 27 valstybių blokas galbūt mina ant kojų NATO.
Dronų iniciatyva yra vienas iš kelių svarbių ES projektų siekiant parengti bloką potencialiam konfliktui su Maskva netolimoje ateityje.
ES ministrams pristatys gaires ir tikisi pasirašymo per lyderių susitikimą kitą savaitę.
Blokas veiksmų imasi NATO narėms per savo susitikimą Hagoje birželį sutarus, kad iki 2035 metų jų pagrindinės karinės išlaidos pasieks 3,5 proc. BVP.
NATO ne tik ieško būtų, kaip spręsti jai iškilusias grėsmes, bet ir siekia paremti Ukrainos pastangas atremti Rusijos atakas.
Vašingtono pozicija tapo artimesnė Kyjivui, kai D. Trumpas prarado kantrybę dėl V. Putino, stabdžiusio taikos pastangas.
D. Trumpas, kuris svarsto, ar leisti Ukrainai turėti raketų „Tomahawk“, penktadienį turi susitikti su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Kremlius yra įspėjęs Vašingtoną nesuteikti šių raketų Kyjivui, bet D. Trumpas gali norėti leisti ukrainiečiams smogti toli Rusijos teritorijoje, taip paspaudžiant V. Putiną siekti taikos.
„Šis sprendimas (turi) ateiti iš Baltųjų rūmų, bet matome, kad tolimojo nuotolio ginklai yra itin svarbūs Ukrainai ir darytų aiškų poveikį“, – sakė suomių gynybos ministras Antti Hakkanenas.
Naujausi komentarai