Rusijos ir Ukrainos pareigūnai susitiko derybų, tvyrant karo grėsmei

Rusijos ir Ukrainos delegacijos trečiadienį veda derybas Paryžiuje, kuriose ieškoma būdų, kaip sumažinti įtampą, išprovokuotą Maskvos sprendimo sutelkti prie sienos su kaimynine valstybe dešimtis tūkstančių karių.

Susitikime taip pat dalyvauja aukšto rango diplomatai iš Prancūzijos ir Vokietijos.

Derybos rengiamos vadinamuoju Normandijos ketverto formatu, kuriame dalyvauja Vokietija, Prancūzija, Rusija ir Ukraina. Šios šalys 2015 metais pasirašė vadinamuosius Minsko taikos susitarimus, kuriais siekta užbaigti kovas Rytų Ukrainoje.

Rusijai derybose atstovauja prezidento Vladimiro Putino administracijos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Kozakas, Ukrainai – prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.

Derybose, prasidėjusiose 11 val. Grinvičo (13 val. Lietuvos) laiku, taip pat dalyvauja Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) patarėjai diplomatijos klausimais.

Prancūzija, kuri pirmadienį kalbėjo apie „deeskalavimo“ idėjas ir nori, kad Europa pabandytų išspręsti krizę, tikisi, kad Rusija yra pasirengusi įsitraukti į derybas tuo metu, kai prie Ukrainos sienos yra sutelkusi 100 000 karių.

„Labai džiugina tai, kad rusai vėl sutiko prisijungti prie šio diplomatinio formato, vienintelio, kuriame rusai yra suinteresuoti asmenys“, – trečiadienį sakė su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs E. Macrono padėjėjas.

„Šis susitikimas mums aiškiai parodys rusų mąstymą prieš Emmanuelio Macrono ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino pokalbį penktadienį“, – pridūrė jis.

Planuojama, kad vėliau trečiadienį šalių derybininkai pateiks informacijos žiniasklaidai.

Pastarosiomis savaitėmis buvo surengtos atskiros Rusijos ir JAV derybos, kuriose aptarti Rusijos saugumo reikalavimai Europoje, įskaitant tai, kad Ukraina niekada netaptų NATO nare.

Po diskusijų praėjusį penktadienį Ženevoje JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) pažadėjo Rusijos kolegai Sergejui Lavrovui, kad Vašingtonas raštu atsakys į Rusijos reikalavimus, taip pat iškėlė idėją surengti prezidentų susitikimą.

„Žaisti pagal taisykles“

Derybos Paryžiuje vyksta didžiosioms Vakarų šalims antradienį dar kartą įspėjus Rusiją, kad jos lauktų labai griežtos ekonominės sankcijos, jei pultų provakarietišką Ukrainą.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) išsakė panašų perspėjimą, pažymėjęs, kad sankcijos būtų griežčiausios „iš to, ką kada nors esame darę“.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) savo ruožtu įspėjo, kad puolimo atveju gali būti imtasi baudžiamųjų priemonių, nukreiptų prieš asmeniškai V. Putiną.

Tuo metu keli amerikiečių pareigūnai nurodė, kad numatyti suvaržymai JAV aukštųjų technologijų eksportui, kurie apimtų dirbtinio intelekto, kvantinės kompiuterijos bei aviacijos ir kosmoso sektorius.

JAV ir Europos pareigūnai taip pat derina veiksmus su gamtinių dujų tiekėjais visame pasaulyje tam atvejui, jei Rusija per konfliktą dėl Ukrainos nutrauktų tiekimą.

Baltieji rūmai antradienį paskelbė, kad J. Bidenas sausio 31 dieną susitiks su dujų turtingo Kataro emyru šeichu Tamimu bin Hamadu al Thani (Tamimu bin Hamadu Taniu), su kuriuo, be kitų klausimų, aptars, kaip užtikrinti „pasaulinį energijos išteklių tiekimo stabilumą“.

Prancūzijos parengtame „deeskalacijos“ plane, kurį pirmadienį pristatė E. Macrono patarėjas, numatyti abiejų šalių žingsniai pasitikėjimui kurti.

Remiantis šiuo planu, Ukrainos parlamentas turėtų atidėti įstatymą dėl Maskvos remiamų separatistų kontroliuojamų rytinių regionų statuso. Maskva laikosi pozicijos, kad šiuo įstatymu pažeidžiami ankstesni įsipareigojimai.

Rusija mainais turėtų pritarti „humanitarinėms priemonėms“, tokioms kaip apsikeitimais belaisviais Rytų Ukrainoje ir patikrinimo punktų atidarymas.

Prancūzija taip pat sieks, kad „rusai paskelbtų viešą pareiškimą apie savo ketinimus, kuris visus nuramintų“, sakė E. Macrono patarėjas.

„Pažiūrėsime, ar rusai pasirengę žaisti pagal taisykles. Matome požymių, kad pasirengę, tačiau negalime būti tikri“, – sakė patarėjas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Rusijos, Ukrainos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai pastarąjį kartą buvo susitikę 2019 metų gruodį Paryžiuje. Pernai sausį Berlyne buvo susitikę šių šalių aukšto rango diplomatiniai patarėjai, tačiau tąsyk jokio proveržio pasiekti nepavyko.



NAUJAUSI KOMENTARAI

To Nuomone

To Nuomone portretas
Tamsta Kremliaus trolis, net ne žmogus, o užprogramuotas botas. Visi tai gali pamatyti, kas netingi.

Nuomonė

Nuomonė portretas
Kartojasi Kubos krizės scenarijus, tik šįkart agresorius NATO. Kenedis tada paskelbė Kubos blokadą, o rusai dabar Ukrainos. Žiūrėsim, kuo viskas baigsis. Manau, rusai privers NATO atsitraukti, arba Ukrainai galas.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių