Prancūzijos reveransas Kinijai

Raudonai iliuminuotas Eifelio bokštas.

Šį mėnesį Prancūzijoje baigėsi Kinijos metų renginiai. Daugiau kaip 300 įvairiausių meno, kaligrafijos, fotografijos parodų, koncertų, cirko, lėlių teatrų bei akrobatų pasirodymų kainavo nei daug, nei mažai – 31 milijoną eurų. Du trečdalius lėšų tai kultūrinei programai paklojo Prancūzijos vyriausybė, kitus pinigus paaukojo 20 iškiliausių šios šalies kompanijų.

Raudonas Eifelis

Kinijos metai Prancūzijoje – tai didžiausi iki šiol buvę kultūriniai mainai tarp dviejų šalių. Jie buvo skirti ir jubiliejinei datai – šių šalių diplomatinių santykių keturiasdešimtmečio sukakčiai paminėti. Prancūzija buvo pirmoji tarp Vakarų Europos valstybių, pripažinusi Kinijos Liaudies Respubliką 1964 metų sausio 27 dieną, ir padarė ji tai net KLR dar netapus Jungtinių Tautų Organizacijos nare.

Kinijos metai Prancūzijoje prasidėjo sausio 24 dieną įspūdingu paradu-karnavalu Eliziejaus laukuose. Net 54 dekoruotos mašinos dalyvavo šioje eisenoje kartu su pusaštunto tūkstančio kinų muzikantų. Net 200 tūkstančių žiūrovų stebėjo šį rytietiškos kultūros trijų valandų desantą ištaigingiausioje Paryžiaus vietoje. Eisena prasidėjo nuo Triumfo arkos ir žygiavo 1,2 kilometro. Data šiam renginiui buvo pasirinkta neatsitiktinai. Mat tuo pačiu metu prasidėjo kinų naujieji Beždžionės metai. Tad ir parade dalyvavo visi dvylika Zodiako ženklų, buvo nešami raudoni žibintai ir stilizuoti drakonai.

Šia proga raudona Kinijos vėliavos spalva nušvito ir kitas Prancūzijos simbolis – Eifelio bokštas. “Electricite de France“ paklojo net 600 000 eurų, kad galėtų taip iliuminuoti Paryžiaus simbolį. Tokia reklaminė kampanija šiai įmonei tikriausiai apsimokėjo, nes raudono Eifelio bokšto vaizdai buvo transliuojami per garsiausias pasaulio televizijas.

Po dviejų dienų, pasibaigus Kinijos metų Prancūzijoje atidarymo ceremonijai, į šią šalį keturių dienų oficialaus vizito buvo atvykęs Kinijos prezidentas Hu Dzintao. Bijodama kovojančių už žmogaus teises grupių protesto, Prancūzijos vyriausybė mobilizavo ne tik visą vietinę policiją, bet į talką pasikvietė dar 2000 ginkluotų karininkų. Kinijos prezidentas tapo ir pirmuoju istorijoje šios šalies lyderiu, sakiusiu kalbą Prancūzijos parlamente.

Uždraustasis miestas

Nepaisant asmeninės Žako Širako meilės Rytams ir ypač kinų kultūrai, prancūzai norėtų daug intensyvesnių ekonominių ryšių su Kinija, nes Prancūzija yra tik ketvirta ne Azijos šalių – Kinijos prekybos partnerių grupėje. Kinijos metai Prancūzijoje turėjo tapti dar vienu postūmiu prekybiniams ryšiams suaktyvinti.

Vienas reikšmingiausių Kinijos metų Prancūzijoje renginių buvo paroda Versalio rūmuose, kurios oficialus pavadinimas “Kangči, Kinijos imperatorius, Uždraustasis miestas Versalyje”. Įdomu tai, kad Versalio rūmai – tai prancūzų valdovo karaliaus saulės Liudviko XIV simbolis. Šis valdovas vadovavo savo šaliai ir dominavo Europoje nuo 1643 iki 1715 metų. O Kinijos imperatorius Kangči – tai tarsi Azijos karalius saulė, tėvynėje vadinamas dangaus sūnumi, valdė šią šalį 1661-1722 ir tapo pirmuoju valdovu, atvėrusiu Kinijos sieną vakarietiškai civilizacijai. Ir nors šie valdovai niekada nebuvo susitikę ir, ko gero, nieko nenutuokė vienas apie kitą, tačiau savo žemynuose paliko ryškią žymę XVII – XVIII a. istorijoje.

Versalio parodoje buvo demonstruojama daugiau nei 350 paveikslų, skulptūrų, porceliano dirbinių, papuošalų ir kostiumų, kurie pirmą kartą paliko Kiniją ir net savo tėvynėje nebuvo eksponuojami. Septyniuose kambariuose buvo demonstruojama ir trys tūkstančiai metrų kiniško raudono, juodo ir žalsvo šilko.

Atsakomasis vizitas

Ne mažiau ambicingas projektas – Prancūzijos metai Kinijoje prasidės šių metų spalio mėnesį ir tęsis iki kitų metų liepos. Pristatyti Prancūzijos kultūrą šalyje, kurioje gyvena 1,3 milijardo žmonių, – nėra toks paprastas uždavinys. Prancūzai savo kultūrinei ekspansijai pasirinko aštuonis didžiausius Kinijos miestus – Pekiną, Šanchajų, Guangdžou, Honkongą, Makao, Šendženą, Čengdu ir Pingjao – bei nutarė kuo labiau išnaudoti televizijos teikiamas galimybes pasiekti įvairiausius kinų visuomenės sluoksnius.

Prancūzijos metai Kinijoje prasidės spalio 10 dieną įspūdingu Žano Mišelio Jarė koncertu Uždraustajame mieste. Čia bus surengta ir keletas parodų, kinai turės galimybę pamatyti impresionistų šedevrus iš d’Orsė muziejaus Paryžiuje, modernųjį prancūzų meną iš Žoržo Pompidu centro. Daug dėmesio bus skiriama prancūziškų kino, muzikos ir literatūros pristatymui Kinijoje.

Atskirose parodose bus pristatomi ir prancūzų techniniai laimėjimai per praėjusius šimtą metų bei šios šalies architektūra. Tiesa, kinams tai nėra visai nežinoma žemė, nes prancūzų architektas Žanas Mari Šarpentjė projektavo operos rūmus Šanchajuje, o pagal kito šios šalies architekto Polio Andrė projektą statomas Nacionalinis teatras Pekine.

Ir, žinoma, Kinijoje bus demonstruojamos prancūzų mados bei pristatomi šios šalies vynai. Juk galutinis šių dviejų valstybių tikslas, kad kultūra taptų tiltu verslo kontaktams plėtoti. “Investicijos į kultūrą atsiperka keleriopai, tik tam reikia laiko” – tokios filosofijos laikosi abiejų šalių vyriausybės.