Prancūzijos prezidento rinkimai: tarptautinės žiniasklaidos reakcija

„Jo optimistinis požiūris į šalies ir Europos ateitį patraukė rinkėjus kylančio populizmo, nacionalizmo ir ksenofobijos laikais“, – pridūrė „El Pais“.

Tuo tarpu komentare Australijos laikraštyje „The Sydney Morning Herald“ rinkimų rezultatai buvo prilyginami „politiniam žemės drebėjimui“.

Kremlius gerbia rezultatus

Kremlius pirmadienį sakė gerbiantis Prancūzijos prezidento rinkimų pirmojo rato rezultatus ir išreiškė geresnių santykių su Paryžiumi viltį.

„Gerbiame Prancūzijos žmonių pasirinkimą. Palaikome gerų ir abipusiai naudingų santykių kūrimą“, – valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo Kremliaus atstovą Dmitrijų Peskovą.

Daugiausiai balsų pirmajame rate šį sekmadienį gavo proeuropietiškas centristų kandidatas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) ir kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen), kurie dabar varžysis antrajame rate gegužės 7 dieną.

E.Macronas, kuris šį sekmadienį gavo 23,75 proc. balsų, yra favoritas. Jis taptų jauniausiu Prancūzijos prezidentu. Nacionalinio fronto (FN) lyderė M.Le Pen pirmajame rate surinko 21,53 proc. balsų, rodo galutiniai rezultatai.

Rusija buvo laikoma Kremliui draugiškos M.Le Pen rėmėja. Prieš pirmąjį ratą FN lyderė netikėtai apsilankė Maskvoje ir susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Sulaikyta virš 100 žmonių

Prancūzijos sostinėje praėjusią naktį daugiau nei 100 žmonių buvo sulaikyti per neramumus po pirmojo šalies prezidento rinkimų turo, per kuriuos protestuotojai svaidė butelius į saugumo pajėgas, padeginėjo automobilius ir daužė parduotuvių virtinų langus, pranešė Paryžiaus policija.

Šeši policininkai ir trys protestuotojai nesunkiai nukentėjo per smurto proveržį Paryžiaus centre, nurodė policija ir pridūrė, kad buvo areštuoti 143 žmonės, iš kurių 29 teko naktį praleisti areštinėje.

Šimtai jaunuolių susirinko protestuoti prieš kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen (Marin Le Pen) ir centristą, buvusį bankininką Emmanuelį Macroną (Emanuelį Makroną), kurie sekmadienį surinko daugiausiai balsų ir susigrums gegužės 7 dieną vyksiančiame antrajame prezidento rinkimų ture.

„Antifašistinės ir antikapitalistinės“ demonstracijos vyko virtinėje Prancūzijos miestų, tarp jų šalies centrinėje dalyje esančiame Lione, pietvakariniame Bordo mieste, taip pat vakariniuose Nanto ir Reno miestuose.

Prezidentas palaiko E.Macroną

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) pirmadienį išreiškė paramą proeuropietiškam centristinių pažiūrų kandidatui Emmanueliui Macronui (Emanueliui Makronui) prieš gegužės mėnesį įvyksiantį antrąjį prezidento rinkimų turą, perspėdamas dėl „pavojaus mūsų šaliai“, jeigu valdžią laimėtų ultradešiniųjų kandidatė Marine Le Pen (Marin Le Pen).

F.Hollande'as sakė, kad Prancūzija rizikuoja „tapti izoliuota ir atsiskirti nuo Europos Sąjungos“, jeigu prezidente būtų išrinkta euroskeptiškoji M.Le Pen.

„Aš pats balsuosiu už Emmanuelį Macroną“, – pridūrė prezidentas savo pareiškime, kurį transliavo televizija.

Pasak F.Hollande'o, būtų smogta Prancūzijos perkamajai galiai, prarasta „tūkstančiai darbo vietų“, kainos smarkiai padidėtų, jeigu laimėtų M.Le Pen ir tesėtų savo pažadą išvesti Prancūzija iš euro zonos bei padidintų importo tarifus.

Kraštutinių dešiniųjų pergalė „smarkiai suskaidytų Prancūziją“ tokiu laiku, kai terorizmo akivaizdoje reikia demonstruoti „solidarumą ir susitelkimą“.

„Iškilus tokiam pavojui, neįmanoma likti tyliam ir abejingam, – sakė jis ir pridūrė: – Aš pats balsuosiu už Emmanuelį Macroną“.

E.Macronas buvo F.Hollande'o ekonomikos ministras 2014-2016 metais, kol pasitraukė iš šio posto, kad įsteigtų savo centristinį judėjimą „En Marche“ („Pirmyn!“).

Vilniuje daugiausia balsų gavo F.Fillonas

Per Prancūzijos prezidento rinkimų pirmąjį turą ambasadoje Vilniuje sekmadienį daugiausia balsų gavo respublikonų kandidatas Francois Fillonas (Fransua Fijonas), už jį balsavo 44 iš 156 Lietuvoje valią išsakiusių prancūzų.

Antroje vietoje liko centristas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas), gavęs 38 balsus. Už kraštutinių kairiųjų atstovą Jeaną-Lucą Melenchonas (Žaną Liuką Melanšoną) ir socialistą Benoit Hamoną (Benua Hamoną) balsavo po 22 rinkėjus.

Antiamerikietis nacionalistas Francois Asselineau  (Fransua Aselino) Vilniuje gavo 11, kraštutinių dešiniųjų kandidatė Marine Le Pen (Marin Le Pen) – 10 balsų.

Šiuos preliminarius rezultatus BNS pateikė Prancūzijos ambasados atstovas spaudai.