Popiežius išvyko į Bahreiną stiprinti ryšių su islamiškuoju pasauliu

Popiežius Pranciškus, 1,3 mlrd. pasaulio katalikų lyderis, ketvirtadienį pradėjo savo kelionę – aptemdytą kritikos dėl žmogaus teisių pažeidimų – į Persijos įlankoje esantį Bahreiną, kad sustiprintų ryšius su islamo išpažinėjais.

Antroji popiežiaus kelionė į Arabijos pusiasalį po 2019 metais įvykusio vizito Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) taip pat skirta skatinti dialogą tarp musulmonų ir krikščionių.

Jos metu pontifikas vadovaus maldai už taiką pernai atidarytoje didžiulėje modernioje katedroje.

Tačiau prieš Pranciškaus kelionę, truksiančią iki sekmadienio, jau pasigirdo kritikos balsų dėl žmogaus teisių padėties Bahreine, tarptautinėms teisių gynimo grupėms raginant šventąjį tėvą pasisakyti prieš įtariamus pažeidimus prieš šiitus, aktyvistus ir opozicijos veikėjus sunitų vadovaujamoje monarchijoje.

Ketvirtadienio rytą atvykęs į Fjumičino oro uostą 85 metų Pranciškus, kenčiantis kelio skausmus, neįgaliojo vežimėlyje buvo palydėtas iki lėktuvo, į kurį užkilo specialiu liftu.

Planuojama, kad 9.45 val. vietos (10.45 val. Lietuvos) laiku išskridęs lėktuvas po kelių valandų atvyks į Avalį, kur po sveikinimo ceremonijos Pranciškus surengs mandagumo vizitą pas karalių Hamadą bin Isą al Khalifą (Hamadą bin Isą Chalifą).

Tada, kaip rodo jo oficialus vizito tvarkaraštis, pontifikas pasakys kalbą valdžios pareigūnams, diplomatams ir pilietinės visuomenės nariams.

Penktadienį Pranciškus kreipsis į „Bahreino dialogo forumą: Rytai ir Vakarai už žmonių sambūvį“, organizuojamą JAE įsikūrusios Musulmonų vyresniųjų tarybos.

Vėliau jis privačiai susitiks su šeichu Ahmedu al Tayebu (Ahmedu Tajebu) – Al Adžaro mečetės Kaire – Egipto prestižiškiausios sunitų doktrinos įstaigos – didžiuoju imamu.

Per Pranciškaus vizitą JAE 2019 metais abu religiniai lyderiai pasirašė bendrą dokumentą, kuriame įsipareigojo skatinti dviejų religijų sambūvį.

Iš Argentinos kilęs popiežius savo pontifikato metu daug dėmesio skiria bendravimui su musulmonų bendruomenėmis ir lankėsi didžiausiose musulmoniškose šalyse, tokiose kaip Egiptas, Turkija ir Irakas, o vėliausią kartą, rugsėjį – Kazachstane.

Antradienį Pranciškus paprašė Šventojo Petro aikštėje susirinkusių tikinčiųjų melstis už jo būsimą išvyką ir pavadino ją kelione po dialogo vėliava.

Vatikano atstovas spaudai Matteo Bruni (Matėjas Brunis) prieš kelionę bendraudamas su žurnalistais atsisakė spėlioti, ar Pranciškus palies žmogaus teisių temą.

Tačiau popiežiaus požiūris „dėl religinių įsitikinimų laisvės ir atvirumo yra aiškus ir žinomas“, – sakė M. Bruni.


Šiame straipsnyje: PopiežiusmusulmonaiBahreinas

NAUJAUSI KOMENTARAI

ogi

ogi portretas
sie jo veiksmai priestarauja vatikano dogmoms kuriomis priestaringos religijos nieko bendro neturi ir tai ju dievu reikalas o tie tai tikrai nesutiks keist tykeimo dogmu kai 1 laiko kad dvasia po mirties kazkada prikels Dievas kita dogma budistu skelbia kad zmogus d kartu persikunija tai ? kokios /vienybes/ tas papa nori ir kokiai dogmai pritars gausis kaip pas kreivy disbalansas dar priminsiu kad krikscioniska gine kalaviju kryziumi ir ugnimi apie kitas gal kalaviju bet inkvizicijos nebuvo kaip ir vaiku isnaudoimo d vardu tai gal papa atiduod vatikana provoslavams panaikina celibata ir tuo paciu suvienyja slavus tik va.. ar lenkai su armenais sutiks ? taip kad senuk nesapaliok suvaikejusiu sapnu ar /nusvitymo/ is velnio puses nes matomai tai jo darbas kaip ir visas planetmarazmas /razumnu/ teritorijoje kur kaire nezino ka daro desne ir atvirksciai ???===
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių