Pastaraisiais mėnesiais Baltijos šalių pasienyje buvo užfiksuota virtinė oro erdvės pažeidimų. Nuo sausio Ukraina ne kartą atakavo Rusijos naftos eksporto objektus Baltijos jūros pakrantėje, o keli dronai atsidūrė Baltijos šalių ir Suomijos teritorijose, greičiausiai dėl Rusijos trukdžių.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha penktadienį pareiškė, kad šalis svarsto galimybę siųsti ukrainiečių ekspertus į regioną.
Pasak jo, tai „padėtų tiesiogiai sustiprinti mūsų draugų oro erdvės saugumą nuo bet kokių incidentų“.
Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras (Hanas Pevkuras) sakė: „Natūralu, kad visa tai reikia sukonkretinti ir išsiaiškinti, ką tiksliai tai reiškia ir ką jie patys turėjo omenyje. Dabar pradėsime tuo užsiimti labai greitai. Žinoma, lengviausias būdas ukrainiečiams išlaikyti savo dronus atokiau nuo mūsų teritorijos – geriau kontroliuoti jų veiklą.“
Tuo metu užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna (Margusas Cakhna) teigė, kad vyriausybei nerimą kelia rimtesnių nelaimingų atsitikimų tikimybė.
„Jei jie veikia labai arti NATO sienų, tuomet, jei Rusija dislokuotų raketų sistemą ar kažką panašaus, kas galėtų atsidurti NATO teritorijoje, Rusija iš tikrųjų bijo NATO, ir tokiu atveju Rusija tiesiog nenori eskaluoti karinio konflikto. Tačiau tuo pat metu pavojinga ir kita prasme, kad Rusija gali perimti ukrainiečių dronų kontrolę ir nukreipti juos į mus, ten, kur gali būti ir civilių aukų“, – sakė M. Tsahkna.
Kovą Estijos oro erdvę pažeidė keli dronai, vienas jų pataikė į Auverės elektrinės, esančios už kelių kilometrų nuo sienos su Rusija, kaminą. Po savaitės dronas nukrito Tartu apskrityje. Nuo to laiko nuolaužų išplauta ir šiaurinėje pakrantėje.
Rusija pareiškė, kad Baltijos šalys leidžia Ukrainai naudotis savo oro erdve atakoms rengti, tačiau Latvijos, Lietuvos ir Estijos vadovai tai ne kartą paneigė. Ukraina kaltina Rusiją sąmoningai nukreipiant dronus į Baltijos šalių oro erdvę.
(be temos)