Konfederatų vėliava, kurią per Amerikos pilietinį karą naudojo vergovės sistemą palaikanti stovykla, penktadienį pašalinta iš Pietų Karolinos valstijos parlamento teritorijos, kur ji buvo iškelta prieš pusę šimtmečio kaip galingas ir priešinantis šalies rasinės takoskyros simbolis.

Tūkstančiai smalsuolių, susirinkę prie Valstijos rūmų Kolumbijoje džiugiais šūksniai lydėjo šios vėliavos pašalinimą. Ją nuleido Pietų Karolinos valstijos policijos garbės sargyba.

Ši vėliava su įstrižu mėlynu kryžiumi ir baltomis žvaigždėmis raudoname fone bus eksponuojama už maždaug pusantro kilometro esančiame Konfederatų relikvijų kambaryje ir karo muziejuje.

Debatai dėl konfederatų karinės vėliavos atsinaujino praėjusį mėnesį, kai paaiškėjo, kad šį simbolį naudojo vienas baltųjų viršenybės šalininkas, nušovęs devynis juodaodžius istorinėje afroamerikiečių bažnyčioje Čarlstono mieste Pietų Karolinos valstijoje.

Viename tinklalapyje, kurį, kaip manoma, sukūrė įtariamas žudikas – 21 metų Dylannas Roofas (Dilanas Rufas), buvo paskelbtas baltųjų viršenybės principą palaikantis manifestas, taip pat nuotraukos, kuriose jis laiko konfederatų vėliavą ir pistoletą.

Konfederatų vėliavos ir kitų pietinių valstijų pilietinio karo laikų simbolių naudojimas yra opi tema Jungtinėse Valstijose jau daug metų.

Šita vėliava tebevertinama prieštaringai ne vien dėl jos sąsajų su vergvaldžiais, bet ir dėl to, kad ją savo simboliu laikė pilietinių teisių judėjimo priešininkai praėjusio amžiaus 6-ajame ir 7-ajame dešimtmečiais, vėliau ir baltųjų viršenybės šalininkai.

Sukrėtimas ir įtūžis dėl žudynių bažnyčioje suteikė akstiną vėl svarstyti konfederatų vėliavos simbolinę reikšmę, o daugelis vietos ir valstijų vyriausybių bei kai kurios svarbios JAV verslo įmonės nusprendė nuo jos atsiriboti.

Konfederatų vėliava nuolat plevėsavo Valstijos rūmų pievelėje prie paminklo žuvusiems konfederatams, ir nebuvo nuleista iki pusės stiebo net po tragedijos Čarlstone, kitaip negu JAV ir Pietų Karolinos valstijos vėliavos. Tai tik dar labiau pakurstė pyktį ir atgaivino judėjimą, reikalaujantį pašalinti konfederatų vėliavą iš valstijos Kapitolijaus teritorijos.

„Atėjo laikas nuleisti šią vėliavą“, – po kraujo praliejimo per maldos susirinkimą istorinėje bažnyčioje sakė senatorius Timas Scottas (Timas Skotas), kuris yra pirmasis JAV Pietų regionui atstovaujantis respublikonas Kongreso narys nuo pat Rekonstrukcijos laikotarpio, lydėjusio Pilietinį karą.

Gali atrodyti keista, bet mūsų dienomis pagrindiniu konfederatų simboliu tapusi vėliava – tamsiai mėlynas Šv.Andriejaus kryžius su baltomis žvaigždėmis, pavaizduotas raudoname fone, tėra karinė vėliava. Oficialus pietinių valstijų simbolis, kurį secesininkai priėmė 1861 metais, yra vėliava, vadinama „Stars and Bars“ („Žvaigždės ir juostos“), panaši į tuometę JAV vėliavą.

Vadinamasis „Pietų kryžius“ (Southern Cross) faktiškai buvo sukurtas, kad pietiečių daliniai mūšio lauke nesupainiotų savo vėliavos su naudota abolicionistinių Šiaurės valstijų per 1861-1865 metų karą.

Šv.Andriejaus kryžius yra senas krikščioniškas simbolis, o ant jo išdėstytos žvaigždės simbolizuoja 13 tuomečių konfederatų valstijų.

Ilgainiui ta vėliava tapo platesniu simboliu: kai kuriems ji reiškė pietinių valstijų ir generolo Roberto E.Lee (Roberto E.Li) armijos karinę šlovę, kitiems – „žlugusį reikalą“ po Pietų pralaimėjimo ir baltaodžių pietiečių didvyriškumo, žiūrint pro pirštus į vergovės sistemą, kuri buvo konfederatų idėjinis pagrindas.

Šis simbolis įgijo aiškią rasistinę potekstę, kai tą vėliavą pradėjo naudoti ekstremistinis Kukluksklanas ir kai kurios kitos už rasių atskyrimą pasisakančios organizacijos.