Vakar visas pasaulis sulaikęs kvapą stebėjo įvykius Prancūzijos ir Šveicarijos pasienyje, kur 100 m gylyje paleistas 20 metų kurtas visatos paslaptis pažinti padėsiantis milžiniškas prietaisas.

Baimės akys didelės

Artėjant lemtingai valandai vis dažniau pasigirsdavo balsų, kad mokslininkai sukūrė ne visatos paslaptims pažinti skirtą mašiną, o pasaulio pabaigos įrenginį, galintį atverti juodąsias skyles, kurios neva įsiurbs Žemę.

Didysis dalelių greitintuvas (angl. Large Hadron Collider, LHC) buvo įjungtas 10. 28 val. Lietuvos laiku Europos branduolinių tyrimų centre (CERN).

Kol kas nieko grėsmingo neįvyko. Tiesa, visu galingumu įrenginys dar nepaleistas. Kol kas tikrinamos visos sistemos, įranga, tikslinamos darbo procedūros ir analizuojami kalnai duomenų. O fizikinius rezultatus tikimasi gauti maždaug po metų. Vakar atliktas pirmas sėkmingas aparato bandymas.

Šio eksperimento kritikai teigia, kad 9 mlrd. JAV dolerių (21,9 mlrd. litų) kainavęs projektas yra grėsmė, galinti sunaikinti planetą. Jie bijo, kad atliekant eksperimentą gali susidaryti juodosios skylės, įtrauksiančios Žemę, arba hipotetinės dalelės, vadinamosios keistelės, kurios paverstų mūsų planetą ir visa, kas joje yra, keistos beformės medžiagos gniutulu.

Tačiau prie greitintuvo projekto dirbęs Lietuvos fizikas Juozas Vaitkus tikina, kad ir paleidus prietaisą didžiausiu galingumu galimybė sukurti ar atrasti kažką nepageidaujamo – minimali.

O baimė, anot jo, kyla iš nežinojimo. Nepagrįstus teiginius skleidžia fizikos žinių stokojantys asmenys.

Kas yra juodoji skylė?

Tiesa, kol kas patys mokslininkai apie juodąsias skyles žino labai nedaug. Jose yra milžiniškas materijos tankis ir gravitacija, jos įsiurbia ir "sulenkia" net erdvę ir laiką.
Taigi teoriškai juodosios skylės gali būti bet kas, net vartai į lygiagrečiai su mūsų egzistuojančius pasaulius arba kitą visatos kraštą. Tačiau nei paneigti, nei patvirtinti to niekas negali. Kol kas tik žinoma, kad tai buvusios žvaigždės.

"Teoriškai tos kalbos pagrįstos, nes sukuriant kažką labai tankaus gali atsiverti ir miniatiūrinė juodoji skylė. Nežinia, ar tokios energijos užteks, ar pavyks ką nors atitinkamai sudaužti, bet fantazuoti galima. Tas pats mokslininkas, apskaičiavęs, kad dalelių greitintuve yra galimybė atverti juodąją skylę, pripažino, kad pats be baimės virš to aparato įsikurtų miegamąjį, nes galimybė, kad ta skylė atsivers, tėra 1 su 60 mln.", – kalbėjo profesorius.

Galimybės nežinomos

Tačiau jis pripažino, kad dalelių greitintuvo galimybių kol kas niekas nežino, nes žmonija nėra mačiusi, kas vyksta tokiu greičiu susiduriant dalelėms. Žinoma, kad išsiskiria radiacija ir milžiniškas energijos kiekis bei sukuriamas tankis, teoriškai pakankamas rastis juodosioms skylėms.

Anot profesoriaus, mokslininkai žino, ko ieško, ir veikiau atras naujus matavimus arba naują energijos rūšį, negu sunaikins Žemę. Tačiau pirmiausiai ieškoma atsakymų.
Esą pirmiausia norima suprasti, kodėl dalelės turi skirtingą masę. Taip pat tikimasi įrodyti, kad iš tikrųjų egzistuoja iki šiol tik teoriškai aprašytos dalelės, vadinamieji Higso bozonai, kurie paaiškintų, kodėl egzistuojame mes patys.

Taip pat tikimasi įrodyti, kad egzistuoja vadinamoji tamsioji medžiaga – nematomos dalelės, kurios nespinduliuoja šviesos. Iš jų neva sudaryta visata.

Be to, bandymai gali pagrįsti arba paneigti kai kurias erdvėlaikio teorijas ir atsakyti į klausimą, ar lygiagrečiai su mūsų visata egzistuoja kiti matmenys arba visatos.

Prilygs interneto sukūrimui

Taigi verčiau reikėtų susirūpinti žemiškais dalykais – pinigais. Greitintuvo statyba užtruko 20 metų ir kainavo per 21,9 mlrd. litų. Tačiau jau po 3 metų dėl didžiulės radiacijos milžinišką įrenginį reikės remontuoti.

"Susidūrus dalelėms atsiranda daug skeveldrų, kurios visas aplinkines medžiagas paverčia radioaktyviomis. O dėl didžiulės radiacijos po 3–4 metų kai kurie greitintuvo prietaisai išeis iš rikiuotės. Taigi mes kartu su pasaulio mokslininkų bendrija jau dabar mėginame sukurti naujesnius, kur kas atsparesnius radiacijai ir spartesnius detektorius (informaciją fiksuojančius prietaisus), kad jais atėjus laikui būtų galima pakeisti dabartinius", – aiškino fizikas.

Pinigus greitintuvui skyrė projekte dalyvaujančios valstybės CERN narės. Kitaip tariant, už prietaisą sumokėjo mokesčių mokėtojai. Lietuva, nors ir nėra CERN narė, taip pat pasižadėjo skirti lėšų. Taigi natūralu, kad daugeliui kyla klausimas, ar investicijos atsipirks. J.Vaitkus tikina, kad taip.

"Ar naudojatės internetu? Jis gimė, nes CERN mokslininkams reikėjo siųsti brėžinius ir paveiksliukus iš vieno kompiuterio į kitą. O dabar neįsivaizduojame gyvenimo be interneto. Tai pasvarstykite, ar vertėjo atlikti tyrimus ir sukurti internetą? Tas pat ir dėl dalelių greitintuvo. Nežinia, gal atradę tamsiąją medžiagą ar suvaldę antimateriją sukursime degalus, leidžiančius ištirti atokiausius visatos kampelius", – mokslininkų pastangas įvertino J.Vaitkus.

Dalelių greitintuvas

Visas pavadinimas: didysis hadronų priešinių srautų greitintuvas. Tai Šveicarijos–Prancūzijos pasienyje maždaug 100 metrų po žeme sukonstruotas 27 km ilgio apskritimo formos tunelis.

Greitintuvo tunelis buvo pastatytas 1983–1988 m. ir naudotas ankstesniam greitintuvui LEP. Šis 3,8 m pločio tunelis kerta Šveicarijos ir Prancūzijos sieną keturiuose taškuose, bet didžioji dalis įrenginio yra Prancūzijos teritorijoje. Nors pats greitintuvas yra po žeme, paviršiuje gausu įvairios paskirties pastatų, kuriuose laikoma aptarnauti reikalinga įranga: kompresoriai, ventiliacijos, šaldymo ir valdymo įrenginiai.

Šiame tunelyje yra du vamzdžiai, apsupti superlaidžių magnetų, šaldomų skystu heliu (palaikoma žemesnė nei – 270 laipsnių Celsijaus temperatūra).

Greitintuve į skirtingas puses paleidžiamos skrieti atomų dalelės – protonai arba jonai, dar vadinami hadronais, kurioms suteikiama milžiniška energija. O kai jos įsibėgėja beveik iki šviesos greičio (šviesos greičio pasiekti žmonija dar nesugeba), didžiuliai magnetai jas nukreipia skrieti vienoda trajektorija, ir dalelės susiduria kaktomuša.
Protonai skries greičiu, lygiu 99,9999991 proc. šviesos greičio, tad kiekvienas jų per sekundę tunelį apskries 11 245 kartus. Protonų srautas bus suskaidytas į 2808 telkinius (atskirtus kas 7 m), kuriuose bus iki 110 mlrd. šių dalelių. Protonai 4 vietose susidurs iki 600 mln. kartų per sekundę. LHC greitintuve, be protonų, bus naudojami ir švino jonai.

Taip mokslininkai tikisi sukurti sąlygas, panašias į tas, kurios egzistavo kelias sekundes susikūrus visatai, po vadinamojo Didžiojo sprogimo. Taip tikimasi įminti visatos kilmės ir raidos mįslę bei daug kitų fizikos paslapčių.