Olimpinių žaidynių belaukiant

Šiemet Olimpinės žaidynės sugrįžta į pirmtakų žemę – Graikiją. Nuo rugpjūčio 13 iki 29 dienos viso pasaulio dėmesys bus nukreiptas į Atėnus, kur rungsis apie 16 000 sportininkų iš viso pasaulio. Kaip rašė prieš du su puse tūkstančių metų graikų poetas Pindaras “kaip dieną nėra danguje žvaigždės, karštesnės ir ryškesnės už saulę, taip nėra rungtynių didingesnių nei olimpinės žaidynės”. 28 sporto šakos, 37 rungtys – bus kur išbandyti savo jėgas pasaulio stipriausiems, greičiausiems, taikliausiems.

Per antrąją pilnatį

Pirmosios olimpinės žaidynės Senovės Graikijoje įvyko 776 metais prieš mūsų erą. Ir rengiamos jos būdavo kas ketverius metus net 1200 metų, kol Bizantijos imperatorius Teodosius uždraudė jas 393 metais, kaip pagonių religinį ritualą.

Olimpinės žaidynės buvo rengiamos dievo Dzeuso garbei ir vykdavo per antrą pilnatį po vasaros lygiadienio, tai yra liepos arba rugpjūčio mėnesį, tvyrant didžiausiam karščiui. Pati Olimpiada vykdavo penkias dienas, bet jau prieš tris mėnesius būdavo paskelbiamos Olimpinės paliaubos, kad sportininkai ir žiūrovai saugiai galėtų atvykti į Olimpiadą, net jeigu jų kelias kirsdavo priešo teritoriją. Sportininkai susirinkdavo iš visų graikų kolonijų – Mažosios Azijos (dabartinė vakarų Turkijos teritorija), Pietų Italijos, Egipto.

Olimpiadoje galėjo rungtis tik graikai vyrai - laisvi piliečiai. Moterims nebūdavo leidžiama net stebėti olimpinių žaidynių. Vyrai rungdavosi visiškai nuogi, taip pat jie turėdavo įrodyti, kad dešimt mėnesių iki Olimpiados praleido treniruodamiesi ir trisdešimt dienų Olimpijoje praleisti sportuojant dešimties teisėjų priežiūroje, kurie atrinkdavo geriausius sportininkus varžyboms.

Kartą moteris vis tik buvo įsigudrinusi stebėti Olimpiadą. Tai buvo olimpinio bokso čempiono duktė, kuri pati treniravo savo sūnų ir kaip trenerė tik apsirengusi vyriškais rūbais atlydėjo sūnų. Jam laimėjus kovą, ji iš džiaugsmo šoko per tvorą, jos gaubtas nukrito ir apnuogino kūną. Tada ir lydintiems treneriams buvo uždrausta vilkėti gaubtuvus.

Žodis atletas taip pat yra graikiškos kilmės. Žodis “athlos” reiškė rungtyniauti prizui, “athlon” – prizas. Tad atletas reiškia sportininką, besirungiantį dėl prizo.

Tik viena rungtis

Per pirmąsias trylika olimpiadų sportininkai rungdavosi tik vienoje sporto šakoje – bėgime. Ir šios žaidynės trukdavo tik vieną dieną. Buvo bėgama tradicinė 600 pėdų, tai yra 192,28 metro distancija. Kitose olimpinėse žaidynėse atsirado ir kitos distancijos kaip 1200 pėdų arba ilgų trasų (nuo 7 iki 24 stadiono ratų) bėgimas.

65-ojoje olimpiadoje (520 m.pr.m.e.) atsirado dar viena bėgimo rungtis, kuri dedikuojama vienam ar keliems jau mirusiems garbingiems asmenims. Du stadiono ratus sportininkai bėgdavo su bronzine amunicija – šalmu, blauzdas dengiančiais šarvais ir nešini skydu.

Kita rungtis, įtraukta į Olimpiados programą, buvo šuoliai. Šuoliams buvo naudojama keturkampė duobė, pripildyta minkšto dirvožemio. Sportininkai šuoliams pagerinti naudojo svorius iš akmens. Šokant į tolį, tuos svorius jie mesdavo atgal pagreičiui padidinti, tačiau tokių svorių naudojimas nebuvo privalomas.

Greitai į olimpinių rungčių sąrašą buvo įtrauktas disko metimas, penkiakovė, imtynės ir boksas. Senaisiais laikais galutinį olimpinių rungčių sąrašą sudarė 18 sportinių disciplinų.

Olimpiadų nugalėtojai būdavo apdovanojami alyvmedžių lapų vainiku. Tokį vainiką gaudavo tik pirmos vietos laimėtojas. Piniginių prizų nebūdavo, bet čempiono visuotinė pagarba ir materialios gėrybės laukdavo gimtinėje.

Olimpiados sugrįžimas

Moderniais laikais pirmą kartą Tarptautinis olimpinis komitetas buvo išrinktas 1894 metų birželį Paryžiuje. O jau po dvejų metų Atėnuose įvyko Pirmoji olimpiada. Į žaidynes buvo įtrauktos visos tuo metu populiarios sporto šakos: lengvoji ir sunkioji atletika, gimnastika, plaukimas, šaudymas, dviračių sportas, tenisas bei plaukimas. Įdomu tai, kad, pavyzdžiui, 2000 metrų dviračių lenktynėse dalyvavo vos 4 sportininkai, o teniso rungtys beveik nesusilaukė žiūrovų, nes ši sporto šaka buvo visai nepopuliari Graikijoje.

1900 metų olimpinės žaidynės Paryžiuje tituluojamos kaip daugiausiai sporto disciplinų turėjusi Olimpiada, mat kaip sporto šakos buvo įtrauktos rungtys, nedaug bendra turinčios su sportu. Paryžiuje vyko oro balionų rungtys, žvejyba meškerėmis, gaisrininkų ir net balandžių augintojų varžybos.

Paryžiaus olimpinės varžybos pasižymėjo ir tuo, kad jose galėjo dalyvauti moterys. Tiesa, tik dviejose rungtyse – tenise ir golfe.

Po ketverių metų JAV surengtoje Olimpiadoje buvo nuspręsta nesekti prancūzų pavyzdžiu ir sugrįžti prie tradicinių sporto šakų.

Kiekvieną Olimpiadą rengianti šalis stengdavosi įjungti ir tai šaliai būdingas sportines rungtis. Tokią tradiciją pradėjo anglai. 1908 metais Londone vykusioje Olimpiadoje atsiranda buriavimas, regbis, futbolas ir žolės riedulys.

Nuo 1912 metų Stokholme vykusios Olimpiados sporto šventė tapo ir kultūriniu renginiu, kai šalia sporto varžybų rengiamos įvairios meno akcijos.

1960 metų Olimpiada Romoje ypatinga tuo, kad ją pirmą kartą buvo galima stebėti per televiziją.