Nuotakos Maroke vestuvių neįsivaizduoja be chna

Vienas seniausių vestuvių papročių Maroke - chna ceremonija. Jai atlikti reikalinga įgudusi meistrės ranka.

Vestuvinius papročius įdomu stebėti bet kurioje šalyje. Teko girdėti apie vieną amerikiečių porą, kuri keliavo iš šalies į šalį ir tuokėsi pagal vietines tradicijas. Toks “kultūrinis turizmas“ jiems leido ne tik geriau susipažinti su įvairiomis tautomis, bet ir patirti daug egzotiškų nuotykių. Neturintiems galimybės pakartoti šį eksperimentą, šiandien siūlyčiau bent mintimis nukeliauti į tolimąją Afriką ir neakivaizdžiai dalyvauti marokiečių vestuvėse. Tuo labiau kad vos prieš pusantrų metų čia įvyko svarbiausios šalyje vestuvės – jo didenybė karalius Mohamedas VI vedė princesę Lalą Salmą.

Pieno vonios ir chna

Vestuvės Maroke – viena svarbiausių ir įspūdingiausių šeimos švenčių. Kaip ir kituose kraštuose, jos prasideda nuo piršlybų, čia vadinamų ”Khoutaba”. Jaunuolis jaunosios tėvų prašo merginos rankos. Jaunųjų tėvams sutarus dėl savo atžalų likimo, paskiriama vestuvių data (dažniausiai po metų) ir prasideda kruopštus pasiruošimas šventei, kuri dažnai vyksta nuo poros iki septynių dienų. Kaimo vietovėse išlikęs paprotys, kad jaunosios šeimos gerai pažįstama moteris – „arrada“ – su gėlių puokšte rankose keliauja nuo durų prie durų ir kviečia giminaičius, kaimynus bei pažįstamus kartu atšvęsti dviejų šeimų susijungimo džiaugsmą.

Tuo metu jaunoji pradedama ruošti pagrindiniam savo gyvenimo įvykiui. Jaunosios draugės susirenka į specialią nuotakos maudymo ceremoniją. Jai paruošiama pieno vonia, kuri turi išvalyti ne tik kūną, bet ir sielą. Tada daroma speciali kaukė iš vaistinės ožragės ir medaus arba ”akar al fassi” iš rausvo mineralo, sumaišyto su rožių vandeniu. Tačiau svarbiausia yra “Nekachat” ceremonija, kai chna dažais išpiešiamos nuotakos rankos ir pėdos. Joje dalyvauja ir dvi ar trys patyrusios moterys, kurios turi nupasakoti jaunajai visas vedybinio gyvenimo subtilybes. Tą dieną būsima nuotaka apsirengia žaliais rūbais, ši spalva simbolizuoja viltį. Chna piešiniai ant nuotakos rankų ir pėdų – tai savotiški meno šedevrai. Manoma, kad šiai tradicijai daugiau nei penki tūkstančiai metų. Chna raudonai rudi dažai gaminami iš džiovintų ir sutrintų kvepiančių baltų ir rausvų gėlių. Tarp įvairių simbolių dažnai ant nuotakos kūno užrašomas ir jaunojo vardas. Chna ceremonijai vadovauja “mizouara”, moteris, kuri buvo pirmoji savo vyro žmona ar niekada nebuvo ištekėjusi. Paprotys neleidžia nuotakai imtis jokių namų ruošos darbų, kol chna dažai nenubyrės nuo kūno, o tai gali užtrukti savaitę ar net dvi.

Po chna procedūrų nuotaka perduodama kitai moterų grupei – “negafat”. Jos turi aprengti nuotaką ir sušukuoti, kad kiekviena jos rūbų detalė, makiažas ir šukuosena būtų be priekaištų. Tada mergina apgaubiama specialiu šydu, kad niekas, išskyrus jaunikį, nepamatytų būsimos nuotakos.

Tuo metu likusios merginos linksmina svečius dainuodamos tradicines dainas, pritariant būgnams – bendir ir taarija. Kaimo vietovėse muzikos instrumentais šiai progai tampa ir virtuvės įrankiai – stiklinės bei padėklai.

Tėvas padovanoja dukrai kilimą, lovatiesių, kartais rūbų ir retai kada – papuošalų. Turtingesnėse šeimose nuotakos kraičiu tampa ir avių banda.

Priklausomai nuo šeimos socialinio statuso ir gyvenamosios vietos vestuvių svečiams patiekiamos atitinkamos vaišės. Kaimo vietovėse tai dažniausiai medus, sviestas ir virti kiaušiniai, kurie čia laikomi tikru delikatesu.

Jaunikis prieš įeidamas išsivesti savo nuotakos su draugų būriu, lydimu muzikantų, turi tris kartus apeiti aplink jaunosios namus. Tai turi užtikrinti būsimai šeimai laimę ir sėkmę.

Turtingose šeimose nuotakos pergabenimui iki šiol naudojami puošnūs palankinai. Palikus tėvų namus jaunoji žmona į juos pirmą kartą sugrįžta ne anksčiau kaip po metų. Šia vaikystės namų aplankymo proga, jaunamartės tėvai rengia specialią šventę.

Karališkos vedybos

Kai kurių iš šių vestuvinių papročių laikėsi ir Maroko karalius Mohamedas VI, 2002 metų liepą atšventęs savo vestuves su Lala Salma. Tačiau daugelis tradicijų, ypač paisomų Maroko karališkos šeimos, buvo sulaužyta. Dabartinio karaliaus tėvas Hasanas II buvo vedęs du kartus. Pirmoji jo žmona Fatima buvo klajoklių genties vado dukra ir vaikų neturėjo. Apie šias vedybas šalis net nežinojo, kol 1961 metais buvo pranešta, kad antroji karaliaus žmona Latifa pagimdė pirmą iš penkių būsimų karališkosios šeimos vaikų. Nė viena žmona niekada nebuvo tituluota karalienė, o Latifa, kurios visuomenėje beveik niekas ir niekada nematė, buvo vadinama tiesiog “karaliaus vaikų motina”.

Dabartinis Maroko monarchas, kuriam dabar 40 metų, nutarė elgtis visai kitaip. Apie jo būsimas vedybas su 24 metų Lala Salma Benani ne tik žinojo žiniasklaida ir visa šalis, bet būsimos princesės, garsaus biologo dukters, kompiuterių specialistės, nuotraukos buvo išspausdintos visuose laikraščiuose dar iki vestuvių. Tą dieną marokiečiai iš pat ankstaus ryto stovėjo eilėse prie spaudos kioskų, kad galėtų turėti jos nuotrauką! Toks sambrūzdis kilo ne veltui. Juk pirmą kartą šalies istorijoje buvo publikuojama būsimosios karaliaus žmonos nuotrauka. Karaliaus šeimos biografams ir istorikams teko komentuoti šį įvykį visuomenėje ir įvardinti kaip natūralią papročių evoliuciją bei besikeičiantį požiūrį į moterį modernioje visuomenėje. Tam tikrai pasitarnavo ir pats jaunasis karalius, paskirdamas moteris į aukštus valstybinius postus bei pirmą kartą Maroko istorijoje paskyręs moterį karaliaus patarėja.

Vedybų aktas buvo pasirašytas 2002 metų kovo 21 dieną, o vestuvių puotai paskirta diena – liepos 12 d. Ta proga buvo suremontuotos Rabato gatvės, perdažyti namų fasadai, mieste pastatytos 600 palapinių svečiams aptarnauti. Vestuvių proga karalius pareiškė savo malonę kaliniams: 8425 buvo visiškai amnestuoti, o 42 661 - sumažinta įkalinimo trukmė.

Karališkos vestuvės buvo švenčiamos karaliaus rūmuose Rabate ir prasidėjo, kaip ir dera, nuo ”chna ceremonijos”. Joje dalyvavo abiejų šeimų nariai bei garbūs svečiai iš užsienio. Paskui princesė, suvyniota į šydą, buvo nešama palankinu, vadinamu lamarya, į rūmų kiemą, kur susirinkę žmonės plojo ir linkėjo jauniesiems sveikatos ir ilgo gyvenimo. Tarp garbiausių svečių buvo Jordanijos karalienė Rania, Bulgarijos ir daugelio arabų šalių karališkųjų šeimų atstovai bei buvęs JAV prezidentas Bilas Klintonas su dukra.

Karalius vilkėjo gelsvos spalvos šilkinį apsiaustą, o jo žmona - rūbus iš balto šilko. Ant jos galvos žibėjo deimantais nusagstyta diadema – vyro vestuvinė dovana. Ceremonijoje taip pat dalyvavo dar 200 tą dieną besituokiančių porų. Šios poros turėjo galimybę kartu nusifotografuoti su karališkąja pora ir dalyvauti specialiai ta proga surengtoje vakarienėje karaliaus rūmuose.

Iškart po saulėlydžio iškilminga eisena, kurioje dalyvavo 1500 įvairių Maroko regionų atstovų su dovanomis, nuo miesto vartų pajudėjo link karaliaus rūmų, kur iškilmės dar tęsėsi dvi dienas. Joje dalyvavo ir daugiau kaip šimtas garsiausių Maroko aktorių, dainininkų, muzikantų bei jojikų, pakviestų pademonstruoti savo meną karaliaus svečiams. Pačias vestuves net kelis kartus transliavo Maroko televizija. Šventiniai fejerverkai, muzika ir šokiai lydėjo masines šventes įvairiuose šalies miestuose ir kaimuose.

Niekas nežino, bet gali atsitikti, kad princesė Lala Salma bus paskelbta pirmąja karaliene Maroke.