“Nuostabių vaizdų sodas” – Kinijos dvelksmas Manheime

Klaipėdoje seniai puoselėjama idėja įkurti japonišką sodą, su arbatos gėrimo nameliu, raudonais karpiais tvenkinyje ir ramia akmenų simfonija. Deja, šis gražus projektas kol kas lieka tik japoniškos kultūros entuziastų fantazijomis ir idėjomis. Jie gali nebent pasiguosti, kad kitais metais uostamiestyje sužaliuos šimtas sakurų ir atsiras japoniško maisto restoranas. O Vokietijos mieste Manheime, viename iš šešiolikos miestų - Klaipėdos partnerių, panaši rytietiško sodo idėja įgyvendinta prieš porą metų. Tik čia atsirado ne japoniškas, o kiniškas sodas. Kadangi kitais metais Klaipėda planuoja pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su Kinijos miestu Čingdao, gal toks kiniškas sodas galėtų atsirasti ir mūsų mieste?

Viskas prasidėjo nuo svajonės

Dažnai geros idėjos įgyvendinimas prasideda nuo svajonės. Taip atsitiko ir Manheime. Mero pavaduotojas daktaras Norbertas Egeris (Norbert Egger) ir jo žmona Margaretė tiesiog buvo įsimylėję Kinijos kultūrą. Bet dar svarbiau jiems buvo supažindinti su rytietiškos kultūros magija savo tautiečius. Taip gimė idėja įkurti kinišką sodą Manheime. Žinoma, tokiai idėjai įgyvendinti reikia ne tik vaizduotės, darbščių rankų, bet ir pinigų. Buvo apskaičiuota, kad kiniško sodo įkūrimas kainuos apie 2 milijonus eurų. Tačiau vokiečių kompanijos, gavusios nemažą pelną iš bendradarbiavimo su Kinija, bei kiti donorai buvo pakankamai dosnūs ir surinko šią sumą. Miesto politikai nusprendė, kad naujasis projektas Manheime turi būti įgyvendintas 5000 kvadratinių metrų plote, šiaurinėje vieno gražiausių parkų Europoje – Luizenparko dalyje. Pagrindiniai šio sodo kriterijai turėjo būti autentiškumas ir kokybė. Tad kinų architektas turėjo sukurti sodo planą, atskiros konstrukcijų detalės turėjo būti pagamintos Kinijos Liaudies Respublikoje ir Manheime sumontuotos kinų specialistų.

Kinų sodai – tai ne šiaip gražus gamtos kampelis, o tam tikros filosofinės koncepcijos atspindys. Kinų meilė gamtai remiasi visų pirma didele pagarba stichijoms.

Nuo senų laikų kinai kosmoso sąrangą suprato kaip dviejų pradų – moteriškojo, pasyvaus jin ir vyriško, aktyvaus jan harmoniją. Šis mokymas glaudžiai susijęs su penkių elementų – medžio, ugnies, vandens, žemės ir metalo – teorija. Gyventi harmonijoje su gamta, pagal jin ir jan principus – tai kinų išminties idealas. Ir viena tokios harmonijos vizualia apraiška galime laikyti kinų sodus. Senovinių sodų kūrėjams rūpėjo ne tiek estetinė ar intelektinė sodo reikšmė, bet jo poveikis žmogaus sielai. Pagal senovės kinų sampratą “sodas – tai “miniatiūrinis kosmosas“, tad, apsilankęs jame, žmogus visų pirma turi pajusti mus supančio pasaulio harmoniją.

Pirmieji kinų sodai buvo kuriami visuomenės elitui, turėjusiam pakankamai laisvo laiko ir norėjusiam pabėgti nuo rutinos. Tokie sodai neretai tapdavo ir poetinio įkvėpimo šaltiniu. Gal todėl kiekvienas kiniškas sodas dvelkia savotiška melancholija. Kinų gebėjimas konstruoti žmogaus sielą atgaivinantį gamtovaizdį jau XVIII amžiuje pradėjo daryti įtaką Vakarų Europos parkų architektams. Tad manheimiečiai, rengdami savo mieste kinų sodą, tarsi sugrįžo prie europietiškų parkų kūrimo tradicijų ištakų.

vokiški statybos normatyvai Manheimo draugystė su Kinijos Zhenjango miestu, įsikūrusiu prie Jancės upės ir turinčiu 2,8 milijono gyventojų, prasidėjo dar 1994 metais. Po ketverių bendravimo metų, pasirašius oficialią bendradarbiavimo sutartį, Zhenjango miesto meras iškart pritarė kinų sodo įkūrimo idėjai draugiškame mieste Vokietijoje. Manheimo delegacija, atvykusi į Kiniją, turėjo puikią galimybę susipažinti net su penkiais kinų sodų pavyzdžiais, daugelis kurių vertinami kaip pasaulio kultūrinis paveldas. Čia vokiečiai susipažino ir su garsiu sodų architektu, profesoriumi Li Zhengu, žmogumi, kurį galima pavadinti ne tik puikiu botaniku, bet ir dailininku bei filosofu. Gerai pasaulyje žinomas architektas 1999 metų gegužės mėnesį apsilankė Manheime, kad pats galėtų pajusti Luizsenparko atmosferą ir pagal visas feng šui tradicijas įvertinti vietovę. Čia jis pristatė ir pirminius parko brėžinius. Kartu buvo nutarta, kad kinų sodas bus pavadintas “duojingjuan“ vardu, tai reiškia - “Nuostabių vaizdų sodas”.

Tų pačių metų rudenį buvo pasirašyti visi reikiami kontraktai, o po metų prasidėjo ir statybos darbai. 2000 metų gruodį Manheimą pasiekė pirmieji 65 konteineriai, kuriuose buvo 1100 tonų akmens, medžio, plytelių, plytų, specialios įrangos. Iš Kinijos atvyko ir 32 meistrai. Buvo nutarta, kad sodas turi būti baigtas 2001 metų liepos viduryje. Ir tik po dvylika valandų per dieną ir savaitgaliais triūsusių kinų dėka visi darbai buvo atlikti laiku. Kinai išties dirbo su entuziazmu. Vienas inžinierius - projekto vadovas iš Kinijos pusės pasakė: “Jūsų miestas – kaip šilko skara ir mes turime išsiuvinėti keletą žiedų“.

Tačiau viso sodo kūrimo metu neapsieita ir be kuriozų. Sunkiausia buvo suderinti kinų statybos tradicijas su vokiškais statybos saugumo reikalavimais. Vienas labiausiai diskutuojamų dalykų tapo slenksčiai. Mat pagal vokiškas taisykles slenksčiai turėjo būti pašalinti, kad arbatos namelį galėtų lengvai pasiekti neįgalieji. Tačiau pagal kinų tradicijas - kuo aukštesnis namo slenkstis – tuo geriau, mat jis yra ne tik prestižo dalykas, bet ir saugo namus nuo blogų dvasių. Kultūrinį konfliktą pavyko sureguliuoti tik nusprendus, kad slenksčiai bus sukonstruoti taip, kad juos būtų lengva pašalinti, o paskui vėl greitai atstatyti.

Pastatai, akmenys, bijūnai

Kuo europietiškas parkas skiriasi nuo kiniško sodo? Visų pirma - jame esančių pastatų bei statinių gausa ir įvairove. Kinų sodas neįsivaizduojamas be garbės arkų, arbatos namelio, įvairių paviljonų, sienų, terasų. Visi kartu jie harmoningai įsikomponuoja į bendrą visumą, nors apibūdinti, kuo šie statiniai panašūs tarpusavyje, labai sunku. Juos sieja gal tik sukurtas savotiškas nesvarumo pojūtis.

Kinų soduose statinių stogams skiriamas ypatingas dėmesys. Kiekviena stogo forma turi atskirą pavadinimą ir reikšmę. Manheimo kinų sodo pastatų stogai tituluojami “besiilsinčio kalno“ vardu. Stogų puošnumas priklauso ir nuo specialiomis plytelėmis apklotų karnizų. Apvaliosios primena kačių galvas, o pusiau apvalios – šikšnosparnius. Skirtingai nei Europoje, Kinijoje šikšnosparnis yra laikomas sėkmės simboliu. Stogai taip pat puošiami drakonais, vyriško prado simboliu, kuris kartu su feniksu simbolizuoja ir imperatorių, kai feniksas simbolizuoja imperatorienę.

Lankytojų dėmesį patraukia ir raudoni durų bei langų dekoro elementai. Pagal senovės kinų filosofiją raudona spalva atbaido nuo demonų ir simbolizuoja vasarą, pietus bei turtą. Garbės arkos yra puoštos lotosais, kurie simbolizuoja tyrumą, mat, pražydę nešvariame vandenyje, jie patys išlieka nesuteršti.

Prie arbatos namelio puikuojasi dvi akmeninės rankų darbo liūtų skulptūros. Žiūrint iš parko pusės, kairėje sėdi liūtė, o dešinėje – liūtas. Liūtas dešine letena yra prispaudęs siuvinėtą kamuolį. Sakoma, kad šis kamuolys yra poravimosi metu išpešti liūtų gaurai ir todėl simbolizuoja vaisingumą.

“Nuostabių vaizdų sodą” puošia ir du tiltai. Vienas iš jų – arkinis tiltas. Senovės kinai tikėjo, kad tokio tilto esmę ir magiją pajusti galima tik pro arką praplaukiant valtimi. Ir tai yra savotiška erotinių pojūčių sublimacija. Kitas sodo 16 metrų tiltas yra zigzaginis. Buvo manoma, kad tokia jo forma turi atbaidyti piktuosius demonus, kurie sugeba judėti tik tiesiomis linijomis. Žmogus eidamas zigzaginiu tiltu yra priverstas neskubėti ir tokiu būdu jam “nuostabūs vaizdai“ atsiveria iš įvairiausių perspektyvų. Tokią pat misiją atlieka takeliai ir koridoriai, kurie kartu jungia ir atskiria skirtingas sodo dalis.

Vanduo ir akmenys taip pat yra neatskiriami kinų sodo atributai. Akmuo – tai kalno sumažintas fragmentas, simbolizuojantis vyrišką jan pradą, kai tuo tarpu vanduo – moteriškasis jin elementas. Vanduo simbolizuoja ir dvasios ramybę.

Sunkiausiai vakarų europiečiams kinų soduose suvokiamas dalykas – akmenų išdėstymas. Jie simbolizuoja ilgaamžiškumą ir patvarumą. Kiekvienas jų – tai tarsi miniatiūrinė nuo seno garbinamų Kinijos viršukalnių kopija. Ypač vertinami neįprastų formų akmenys. Dvi rūšys ypač populiarios. Viena vadinama “bambukų atžalomis“. Tokie akmenys siekia trijų metrų aukštį. Kita rūšis – legendinės “Taihu uolos”, išvagoti kalkakmenio rieduliai iš Taihu ežero regiono Jangsu provincijoje. Šiuos akmenis daugelis laiko negražiais, tačiau jų misija ir yra sudaryti kontrastą aplinkos grožiui. Būtent iš tokių 200 tonų kalkakmenio riedulių suformuotas ir 60 metrų dirbtinis kalnas Manheimo kinų sode.

Medžių rūšys kinų sode taip pat turi simbolines reikšmes. Kinų sodas neįsivaizduojamas be pušies. Kadangi šis spygliuotis atsparus šalčiui ir yra visada žalias, jis simbolizuoja ilgaamžiškumą ir pastovumą. O gluosnis tokioje aplinkoje yra pavasario pranašas ir simbolizuoja pavasarines nuotaikas ir troškimus. Gluosnio šakų žaismas vėjyje, tikima, pažadina moters jausmus, o karklo kačiukai laikomi lengvabūdiškumo simboliu.

Kinų sode puikuojasi ir bijūnai. Čia jų pasodinta 30 rūšių. Ir tai yra antroji pagal dydį šių vienų seniausių žmonijos kultivuojamų gėlių kolekcijų Vokietijoje. Bijūnas Kinijoje buvo laikomas imperatorienės gėle ir simbolizavo kilmingumą bei turtą. Ši gėlė iki šiol garbinama Kinijoje, o kai kuriuose šios šalies miestuose vyksta specialūs bijūnų festivaliai. Tikima, kad jaunos moterys bijūnų pagalba gali sužadinti vyrų meilę.

Svajonė tampa realybe

“Nuostabių vaizdų sodo” atidarymo ceremonija Manheime buvo suplanuota 2001 metų rugsėjo 12-ąją. Šia proga mieste buvo organizuota “Kinijos savaitė“, kurią prisistatė net 52 kinų parduotuvės, restoranai, kitos organizacijos. Rugsėjo 10 dieną į Manheimą pradėjo rinktis pirmieji garbingi svečiai. Ir štai likimas iškrėtė piktą pokštą: kitą dieną prasidėjo teroristiniai aktai Niujorke, pašiurpinę viso pasaulio visuomenę. Vokiečiai susidūrė su dilema – ką daryti su kinų sodo atidarymo ceremonija. Tačiau iš pagarbos susirinkusiems svečiams iš Kinijos organizatoriai nutarė iškilmių neatidėti. Juk kinų sodo kūrimas simbolizuoja puikų dviejų tautų gebėjimą bendradarbiauti įveikiant kultūrinius skirtumus. Taip “Nuostabių vaizdų sodas“ tapo tolerancijos simboliu pasaulį krečiančio fanatizmo ir terorizmo akivaizdoje.

Kinų sodas Manheime greitai tapo viena populiariausių miesto vietų. Per pirmus tris mėnesius čia apsilankė du šimtai tūkstančių lankytojų. Ir kiekvienas, kam artima rytietiškos harmonijos ir grožio samprata, kas ieško darnos su savimi ir pasauliu, mielai sugrįžta čia vėl ir vėl.

Spalio mėnesį Manheimo “Nuostabių vaizdų sode” lankėsi ir klaipėdiečių delegacija, vadovaujama mero pavaduotojo Vidmanto Plečkaičio. Visa delegacija liko sužavėta. Gal tarp tų klaipėdiečių atsiras ir tokių, kurie taps kiniško sodo įkūrimo Klaipėdoje iniciatoriais? O kol kas vykstantiems į Manheimą galime palinkėti: “Nepamirškite apsilankyti kinų sode”.