NATO turi apsispręsti dėl paramos misijos Afganistane

NATO šalių gynybos ministrai trečiadienį surengs pirmąjį susitikimą nuo tada, kai JAV prezidento poste Joe Bidenas (Džo Baidenas) pakeitė Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą), žadėdamas sumažinti įtampą tarp Vašingtono ir jo artimiausių partnerių.

Viena svarbiausių dviejų dienų virtualaus susitikimo darbotvarkės temų bus NATO paramos misijos Afganistane, kurioje dalyvauja 9 600 karių, ateitis po to, kai J. Bideno pirmtakas D. Trumpas, palikęs nuošaly sąjungininkes, sudarė susitarimą su Talibanu dėl kontingento išvedimo.

J. Bideno administracija svarsto, ar laikytis įsipareigojimo iki gegužės 1-osios išvesti visus karius, ar visgi palikti kontingentą, rizikuojant sulaukti kruvino sukilėlių atsako.

Ketvirtadienį baigę diskusijas, gynybos ministrai nepaskelbs jokio tvirto pareiškimo, tačiau kitos NATO narės sako, jog yra pasiruošusios likti Afganistane, jei Vašingtonas paliktų ten savo kontingentą.

„Nors nė viena sąjungininkė nenori likti Afganistane ilgiau nei būtina, nepasitrauksime, kol tam nebus tinkamas metas“, – pirmadienį sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Esminis klausimas sprendžiant misijos likimą – ar JAV nuspręs, kad Talibanas sulaužė pasirašant taikos susitarimą duotus pažadus, suintensyvindamas atakas ir nedėdamas pastangų siekti pažangos derybose su Kabulo vyriausybe.

Naujasis JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas (Loidas Ostinas) „pasikonsultuos su sąjungininkėmis dėl proceso ir perduos jų poziciją“ Vašingtonui, sakė vienas JAV aukšto rango pareigūnas.

„Svarstomos visos galimybės“, – pridūrė pareigūnas.

Talibanas surengė virtinę puolimų, nukreiptų prieš mažiausiai dviejų provincijų sostines, ir įspėjo NATO ministrus „netęsti okupacijos bei karo“, palikus savo karius.

NATO šalys desperatiškai siekia užkirsti kelią Afganistanui vėl tapti tokių grupuočių, kaip „al Qaeda“ priebėga, praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams po Aljanso operacijų toje šalyje, surengtų po Rugsėjo 11-osios atakų Jungtinėse Valstijose.

„Šio karo negalima laimėti, bet NATO negali sau leisti pralaimėti jį apgailėtinai“, – sakė vienas Europos diplomatas.

JAV Kongreso pavedimu atliktoje studijoje raginama atidėti pajėgų išvedimą ir įspėjama, kad priešingu atveju Talibanas švęs pergalę.

D. Trumpas paskutinėmis savo kadencijomis dienomis sumažino Afganistane dislokuotų amerikiečių karių skaičių iki pustrečio tūkstančio. Tai mažiausias amerikiečių kontingentas nuo karo pradžios 2001 metais.

„Svarbūs pranešimai“

JAV nori panaudoti šios savaitės susitikimą, kad užbrėžtų brūkšnį po D. Trumpo kadencijos, kurios metu buvęs lyderis, kaip pranešama, aptarė galimybę pasitraukti iš NATO, ir patikintų partnerius dėl Vašingtono įsipareigojimo.

Antradienio vakarą gynybos sekretorius Ll. Austinas sakė „The Washington Post“, kad per NATO konferenciją jis perduos žinią apie atnaujintą komandinį darbą.

„Norėjau, kad jie žinotų, jog JAV vėl eis priešakyje. Norėjau, kad jie žinotų, jog būsime geri komandos draugai“, – sakė jis apie pokalbius telefonu su kai kuriais Aljanso atstovais.

„Turime drauge tartis, drauge priimti sprendimus ir drauge veikti“, – pabrėžė Pentagono vadovas.

Ll. Austinas sieks užkaišyti bet kokius susiskaldymus, tačiau vis dar yra daug iššūkių, įskaitant gynybos biudžetų stiprinimą ir ginčus su NATO nare Turkija.

„Šis susitikimas bus svarbi galimybė sekretoriui Austinui išsiųsti keletą svarbių pranešimų apie JAV įsipareigojimą NATO“, – sakė vienas JAV pareigūnas.

Ministrai susitars pratęsti ir išplėsti mokymo misiją Irake, kuria siekiama sustiprinti šalies kariuomenės pajėgumus.

Jie taip pat nagrinės pasiūlymus reformuoti prieš daugiau kaip 70 metų įkurtą Aljansą – įskaitant finansavimo didinimą – prieš viršūnių susitikimą vėliau šiemet, kuriame turėtų dalyvauti ir J. Bidenas.

Nepaisant pastebimo tono pasikeitimo pasibaigus D. Trumpo prezidentavimui, naujoji JAV administracija, atrodo, ir toliau tvirtai ragins kitas valstybes nares daryti daugiau dalijimosi NATO finansine ir karine našta klausimu.

D. Trumpas pliekė tokias pirmaujančias valstybes kaip Vokietija, spausdamas jas padidinti gynybos išlaidas iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto.

Tebetvyro ir įtampa su Turkija, šiai supykdžius savo NATO sąjungininkes įsigydama oro gynybos sistemų S-400 iš Rusijos.

JAV šią savaitę taip pat stengiasi neutralizuoti naują ginčą su Ankara, turkų prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui (Redžepui Tajipui Erdohanui) pasmerkus Vašingtono reakciją į kurdų kovotojų įvykdytą 13 turkų nužudymą Irake.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Išnešdins jus talibai ir bus kvit....

tai

tai portretas
ko taip issketes rankas ar neturi valios pats spresti ir pasimetes ar gavai politklouno nurodyma kazka pult tai pirmiausia atsiribok turku nes je su putinu o jei ir sito nesupranti tai lauk Trumpo tada suprasi kam esi /ne/ Reikalingas nes sis politcirkas turi ir pabaiga ar SUPRATAI?...
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių